Pilkasis kardinolas: ES – JAV privalo priimti daugiau pabėgėlių, mest lauk suverenitetą

Viljamso F. Džasperio (Williams F. Jasper) straipsnio vertimas iš JAV portalo „The New American,“ 2015 m. spalio 10 d.

Vertė Algis Avižienis.
---

Piteris Saterlendas (Peter Sutherland), Jungtinių Tautų Generalinio sekretoriaus Specialus atstovas migracijos klausimams, šokinėja iš vienos sakyklos į kitą, skleisdamas žinią, kad pabėgėlių cunamis parodo, jog nacionalinis suverenitetas yra tik „iliuzija“, viso labo „pasenęs prietaras“, kurį reikia pašalinti. Be to Sutherland sako, kad JAV ir Europos Sąjunga „turi ne tik moralinę, bet ir teisinę pareigą apsaugoti pabėgėlius.“ O tai reiškia, jis visiškai aiškiai dėsto, kad JAV ir ES privalo priimti neapibrėžtą kvotą – bet tai potencialiai milijonus – pabėgėlių ir migrantų, kurių dauguma plūsta iš musulmonų šalių, priklausančių karo nusiaubtam Vidurio Rytų bei Afrikos regionui.

Duodamas interviu JT Žinių centrui spalio mėn. 8 d., Saterlendas į klausimą „Ką jūs norėtumėte pasakyti vyriausybėms?“ Atsakė:

„Aš prašysiu vyriausybių bendradarbiauti, pripažinti, kad suverenitetas yra iliuzija, kad suverenitetas yra absoliuti iliuzija, kurią reikia užmiršti. Laikas, kai slėpėmės už rubežių ir tvorų seniai praėjęs. Mes turime dirbti kartu ir bendradarbiauti, kad būtų sukurtas geresnis pasaulis. O tai reiškia, kad priešinsimės seniems prietarams, seniems savo šalies istorijos atsiminimams ir įvaizdžiams, ir pripažinsime, kad esame visos žmonijos dalis.“

Pradžioje interviu Saterlendas pademonstravo, kad jis žmogus kuris giliai užjaučia pabėgėlius, sakydamas:

„Neseniai, prieš dvi savaites, aš lankiausi Kale (Prancūzijoje), toje stovykloje. Ir aš galiu tik tiek pasakyti, kad tai buvo baisu – higienos, sanitarinių bei bendrų sąlygų atžvilgiu. Aš esu matęs geresnių stovyklų. Bet mes galime ten kažką pagerinti… Žmogus, žiūrintis televiziją ir matantis koks baisus ten karas, lengvai turi suprasti, kaip tų šalių gyventojai, ypač su vaikais, nori iš ten išvykti. Milžiniški pabėgėlių srautai byloja apie baisų konfliktą. Ir mes turėjome žinoti, ir privalome dabar suprasti, kad tokie baisūs konfliktai gimdys didžiulius pabėgėlių srautus.“

reklama

Mes, „The New American” leidėjai, žinojome ir pakartotinai įspėjome, kad JAV/ES/NATO/JT vedami karai, kuriuos Saterlendas ir jo draugai globalistai organizavo ir toliau po įvairiom vėliavom (karas prieš terorą, režimo kaita, Arabų pavasaris) skatina, atneš baisias pasekmes, tame tarpe, kaip jis dabar pats šneka, ir „neišvengiamus, milžiniškus migracijos srautus.“ Dabar, tai kas neišvengiamai įvyko, vyksta ir toliau (kadangi Saterlendas ir globalistai tęsia viso regiono naikinimo veiklą). Tie, kurie atsakingi už skerdynes, dabar surado „sprendimą“, kuris tik pablogins ir taip katastrofišką padėtį.

Bet kas yra tas Piteris Saterlendas? Mes jau žinome, kad jis yra JT Specialus atstovas tarptautinės migracijos klausimams. Ir kodėl jo žodžiai turėtų mums rūpėti daugiau nei kitų JT plepių? Sutherland nėra koks nors paprastas JT klapčiukas. Nors apie jį plačioji publika mažai ką žino, Sutherland yra visų pilkųjų kardinolų kardinolas, kuris gerai žinomas pasaulio galingųjų tarpe. JT Žinių centras savo įžangoje tik šykščiai užsimena apie jo įtaką pasaulio elitams. Centras mini, kad „Sutherland yra buvęs Airijos Generaliniu prokuroru, ES Komisaru konkurencijos politikai ir vadovavo Bendram susitarimui dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) bei Pasaulio prekybos organizacijai (WTO).“

Turėti postus ES Komisijoje, GATT ir WTO yra tolygu žaisti pirmoje lygoje, bet JT Žinių centras užmiršo paminėti svarbiausius jo biografijos duomenis, kurie informuotų skaitytojus/žiūrovus, kodėl Sutherland buvo paskirtas į šias vadovaujančias pozicijas. Štai pora svarbių užuominų:

• Iki praeito birželio Saterlendas buvo Goldman Sachs International vadas. Tai tas tarptautinės bankininkystės milžinas, kuris kritikams yra žinomas kaip aštuonkojis vampyras dėljo plėšrūniškos bei korumpuotos veiklos;
• Jis reguliariai dalyvauja ypač slaptos labai elitinės Bilderbergo Grupės susirinkimuose ir yra jo Valdymo komiteto narys;
• Jis buvo Trišalės Komisijos (Trilateral Commission) Europos padalinio pirmininkas;
• Jis buvo British Petroleum (BP) pirmininku;
• Jis yra Transatlantinės Politikos Tinklo (TPN) garbės pirmininkas. Tai yra viena iš pagrindinių korporatyvinių organizacijų, skatinančių ES -JAV susiliejimą per Transatlantinę Prekybos ir Investicijų Partnerystę (TTIP);
• Būdamas pagrindiniu WTO architektu, jis vadinamas „globalizacijos tėvu“ ir būdamas aukščiausio lygio eurokratu atliko svarbų vaidmenį naikinant nacionalinį suverenitetą, įvedant eurą vietoj nacionalinių valiutų (monetarinės kontrolės praradimas). Taip pat padėjo suorganizuoti „Europą be sienų“, kuri yra tokia žalinga migrantų krizės metu.

Aukščiau minėtas sąrašas dar toli gražu ne viską apima, bet parodo kokią aukštą vietą globalistų hierarchijoje užima Sutherland. Sąrašas taip pat parodo, kaip svarbu labai stambiai oligarchijai skatinti migracijos srautus, kurie destabilizuoja ir nutautina Europą.

JT Žinių centro interviu yra tik vienas iš daugelio Saterlendo žygių, siekiant platinti globalistų propagandą dėl būtinybės suteikti migracijai teisę, kurią garantuotų Jungtinės Tautos ir tarptautinė teisė. Rugsėjo mėn. 30 d. Sutherland atliko pagrindinio kalbėtojo vaidmenį Užsienio santykių tarybos (Council on Foreign Relations- CFR) seminare „Globalus atsakas į Viduržemio jūros migracijos krizę.“

Padėkojęs už „malonią įžangą,“ Saterlendas atvirai papasakojo CFR publikai apie savo neapykantą nacionalizmui ir asmeninį užsidegimą remti „integraciją,“ kurią globalistai supranta kaip slaptą tautų (politinį, ekonominį, socialinį) sujungimą. Šis sujungimas turi leisti centralizuotai tarptautinei valdžiai vogčiomis pasiglemžti suvereniteto likučius iki tokio laipsnio, kai žmonės atsibudę suvoks, kad jie prarado savo laisvę, nepriklausomybę ir valdžią.

reklama

Saterlendas toliau atviravo: „Aš turbūt norėčiau manyti, nors tai perdėta, kad mano politinio gyvenimo leitmotyvas buvo integracijos sąvoka ir neapykanta, kurią aš jaučiu nacionalizmui. Aš per daug nacionalizmo mačiau savo šalyje ir kitur. 80-siais metais aš tarnavau Europos Komisijoje ir ten mes bandėme įgyvendinti laisvą asmenų, kapitalo, paslaugų ir prekių judėjimą, ir tada perėjau į Pasaulio prekybos organizaciją.“

Jis tada pastebėjo, kad besitęsiantys karai yra „riedančios katastrofos“, bet, žinoma, aiškiai nutyli, kad jis ir jo vieno pasaulio draugai CFR/Bilderberg/Trišalės Komisijos klikoje, kuo nors prisidėjo prie šių naikinančių konfliktų organizavimo. Vietoj to jis pradėjo agresyviai puldinėti Vengrijos, Lenkijos, Čekijos ir kitus ES vadus, kurie priešinasi globalistų receptams kaip sustabdyti šią katastrofą, t.y. leisti Europą užtvindyti nesibaigiančiu musulmonų migrantų ir pabėgėlių srautu. Jis pareiškė:

„Taigi, atsirado laikas, kai prasidėjo riedanti katastrofa, o aš nenoriu gilintis į Sirijos, Eritrėjos, Afganistano, Libijos nelaimes, kurios sukūrė prielaidas didžiuliams migracijos srautams. Karai visuomet duoda pradžią migracijos srautams. Ir štai turime didėjančius iššūkius, kuriuos kai kurie politikai priėmė, o kiti vengė. Kai kurie atsakė išreikšdami pozicijas, kurias aš laikau šlykščiomis. Ir aš nieko prieš įvardinti juos. Kai kurios Centrinės ir Rytų Europos šalys pareiškė, kad priims visus pabėgėlius, jeigu jie yra krikščionys. Bet pagal 1951 m. konvenciją mes esame įpareigoti priglausti pabėgėlius ir jų negalime grąžinti atgal. Tai šitokia pozicija tiesiogiai prieštarauja principams, pagal kuriuos kūrėme Europos Sąjungą ir Jungtines Tautas.“

Prieš kelias savaites Saterlendas parašė vedamąjį „Europos blogas pavyzdys“ Soroso finansuojamame ir plačiai skleidžiamame „Sindikuotas Projektas“ leidinyje. Jame Saterlendas taip pat griežtai smerkė europiečius, besipriešinančius migrantų cunamiui. Jis jų išreikštą požiūrį vadino „nemoraliu ir ksenofobiniu pozavimu.“

„Europos Sąjungos vardas yra suteptas, nors matome ir tvirtą Vokietijos, Švedijos ir Europos Komisijos vadovavimą“, rėžė jis. „Aštrūs nesutarimai tarp šalių narių rizikuoja panaikinti Šengeno erdvės be sienų judėjimą ES rėmuose. Populistams kaip niekad sekasi“.

Vienas iš daugelio elito aktyvistų, kurie prisijungia prie šio migrantų choro yra Chose Manuelis Barosas (Jose Manuel Barroso), Bilderbergo Grupės valdymo komiteto narys. Barosas neseniai paliko Europos Komisijos Prezidento postą. Kalbėdamas Tarptautinėje teisėjų asociacijoje spalio mėn. 4 d. Vienoje, Barosas pareiškė, kad reikia atimti atsakomybę dėl imigracijos politikos iš atskirų nacionalinių valstybių rankų.

„Tarptautinės migracijos klausimas turi būti pavaldus tarptautiniam reguliavimui taip pat kaip oro taršos problemos yra sprendžiamos pagal tarptautines taisykles… Migracija yra mažiausiai reguliuojamas reiškinys pasaulyje… Yra akivaizdu, kad reguliavimas nacionaliniu lygiu nėra pakankamas.“

Barosas sakė, kad nacionalinės valstybės sutiko, kad reikia tarptautinio reguliavimo sprendžiant klimato kaitos klausimus ir finansinę krizę. Tačiau jis pripažino, kad „kai kurios labai stiprios šalys narės“ nenorėtų prarasti savo sienų kontrolės.

Faktas, kad Tarptautinė teisėjų asociacija (IBA) pasinaudojo Baroso paslaugomis paversti migrantų krizę į dar vieną atsišaukimą šlovinantį tarptautinę teisę ir globalią valdžią, nekelia nuostabos tiems, kurie gerai pažįsta šios organizacijos istoriją ir vadovus. Pakanka paminėti, kad IBA Prezidentas Deividas Rivkinas (David Rivkin) ir jos Vykdantysis direktorius Markas Elisas (Mark Ellis), kurie abu atliko svarbų vaidmenį organizuojant tarptautinių teisėjų konferenciją Vienoje, yra taip pat įtakingi Užsienio santykių tarybos (CFA) nariai.

Šauksmas