Ukraina virsta valstybe bankrotu?

Pačiu efektyviausiu Rusijos prezidento Putino žingsniu, nukreiptu Ukrainos destabilizacijos link, tapo tai, ko iš jo reikalavo Vakarai: jis privertė prorusiškus separatistus šalies rytuose nutraukti ugnį. Likę be būtino preteksto tęsti karą, vidiniai padaliniai ir neveiksmingas Ukrainos politinio elito branduolys greitai pademonstravo savo tikrąjį veidą, rašo bloombergview.com

Vietoje to, kad taptų demokratijos viltimi po pernykštės „orumo revoliucijos“, Ukraina virto į eilinį nekompetetingą ir korumpuotą posovietinį režimą. Todėl nieko stebėtino, jog santykiuose tarp Kijevo ir Vakarų ima atsirasti skilimas.

Vyriausybės tarpe tvyro chaosas: Premjerui Arsenijuo Jaceniukui gresia atleidimas tuo momentu, kai tik tas taps galimu, o būtent gruodžio mėnesį, kas gali neigiamai atsiliepti trapiai valdančiajai koalicijai, kurioje Jaceniuko partija yra antroji pagal įtakos lygmenį jėga. Jei ši koalicija iširs – tai pilnai įmanoma, jei Jaceniuką privers atsistatydinti – teks skelbti priešlaikinius parlamento rinkimus. Gali būti, jog proeuropietiški ukrainiečiai priims tai su sąlyginiu palengvėjimu. Įstatymų leidžiamojoje valdžioje dabar dominuoja populistai, kas rimtai stabdo svarbių reformų vykdymą – jei kažkas apskritai ruošėsi jas vykdyti. Ketvirtadienį, lapkričio 5 dieną, parlamentas atmetė įstatymo projektą, draudžiantį diskriminaciją homoseksualistų atžvilgiu darbo vietose.

Nežiūrint į tai, kad naujųjų biurokratų karta ėmėsi bandymų įtraukti tam tikrus pakeitimus, Ukrainos ekonomika taip ir liko nereformuota. Mokesčiai išlieka labai aukšti, ir daugelis stengiasi juos apeiti, šešėlinės ekonomikos apimtys toliau auga, o normatyvinis-teisinis klimatas beveik nepasikeitė. Tarptautinis valiutos fondas, tapęs pagrindiniu tvirtos valiutos šaltiniu Ukrainai po staigaus eksporto apimčių sumažėjimo, vertina ūkio augimo perspektyvą sekančiais metais su kai kuriuo optimizmu, prognozuodamas 2% augimą, tačiau lapkritį jis jau peržiūrėjo savo prognozes šiems metams prognozavęs 11% smukimą. Pats populiariausias Ukrainos politikas – buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, Petro Porošenko paskirtas Odesos srities gubernatoriumi – pasiūlė liberalių reformų paketą, tačiau Porošenko oficialiai jo nepalaikė, ir dabartinis parlamentas, greičiausiai, jo nepriims.

reklama

Jokių reformų nebuvo atlikta ir labai korumpuotoje teismų sistemoje. Rugsėjo mėnesį, po savo vizito į Ukrainą, Christof Heyns, specialus JT atstovas, neteisminių ir savavališkų mirties bausmių klausimais, pareiškė, jog ši šalis gyvena „atsakomybės vakuume“. Heinsas nurodė į tai, jog ukrainiečių valdžia sužlugdė 100 žmonių žūties Kijevo gatvėse paskutinėmis revoliucijos dienomis, o taip pat 48 prorusiškų protestuotojų mirties sudegusiuose Odesos Profsąjungų rūmuose 2014-ųjų gegužės mėnesį tyrimą. Abu tyrimai sustojo, ir visi aukų advokatų bandymai pagreitinti procesą yra stabdomi valdžios, kadangi kai kurie įtariamieji Kijevo sušaudymuose iki šiol dirba Ukrainos vidaus reikalų Ministerijoje.

Taipogi Heinsas pažymėjo, jog Ukrainos saugumo tarnyba, „sprendžiant iš visko, stovi virš įstatymo“. Neskaitant reidų į kai kurias technines kompanijas, vykdytų per keletą pastarųjų savaičių, akivaizdu, siekiant įbauginti, pereitų išeiginių metu saugumo tarnybos darbuotojai areštavo Genadijų Korbaną, vieną iš pagrindinių oligarcho Igorio Kolomoiskio padėjėjų, pasisakiusį prieš Petro Porošenkos valdžios konsolidaciją. Ukrainos spauda sureagavo į šį areštą kaltinimu vykdant pasirinktinį teisingumą. Galų gale, kiti oligarchai kol kas nesusidūrė su persekiojimais – gali būti todėl, jog sutiko su Porošenko valdymo viršenybe.

Praėjus metams po to, kai korumpuota prezidento Viktoro Janukovičiaus komanda pabėgo iš Ukrainos, korupcija ir toliau klesti šioje šalyje, o neįbauginami žurnalistai, vykdantys nepriklausomus tyrimus ir vėl turi daug darbo. Viena iš pagrindinių jų tyrimų figūrų tapo pats Porošenko – vienintelis iš 10 pačių turtingiausių šalies žmonių, sugebėjęs praėjusiais metais padidinti savo kapitalą, kuris, matomai, pamiršo savo pažadus parduoti savo įmones: jo bankas išaugo, tuomet, kai daugelis kitų bankų prarado licenzijas. Artimų Porošenkos ir Jaceniuko padėjėjų vardai reguliariai minimi ryšium su korupcinėmis schemomis, kuriose dalyvauja Ukrainos muitinė ir energetinės kompanijos. Ketvirtadienį, lapričio 5, žinomiausias Ukrainos žurnalistas Sergej Leščenko, kuris praėjusiais metais buvo išrinktas į parlamentą su partiniame Porošenos sąraše, publikavo straipsnį leidinyje „Novoje vremia (Naujasis laikas)“ , kuriame jis trumpai aprašė dabartinę politinę padėtį:

reklama

Kaip tikras produktas „parduota“ amerikiečiams sulaikymo ir ir atsvaros konstrukcija neveikia. Vietoje tarpusavio kontrolės Porošenko ir Jaceniuko komandos sudarė suokalbį. Jie pasidalijo įtakos bei atsakomybės sferas, kad netektų susidurti ir konfliktuoti.

Amerikiečiai labai aktyviai dalyvauja ukrainiečių politiniame procese. JAV pasiuntinybė Kijeve pavirto į jėgos centrą, o Ukrainos politikai atvirai kalba apie tai, jog paskyrimai ir atleidimai derinami su JAV pasiuntiniu Geoffrey Pyatt, ir netgi su vice-prezidentu Džo Baidenu. „Pasiuntinys Geoffrey Pyatt ir amerikiečių administracija yra įtakos viršūnėje per visą nepriklausomos Ukrainos istoriją“, parašė Leščenko.

Europiečiai irgi dalyvauja priimant sprendimus dėl Ukrainos valdymo sistemos, ir ne tik todėl, kad jie yra donorai – šia prasme JAV turi kur kas didesnę reikšmę, nes daro tiesioginę įtaką TVF – bet ir todėl, jog bevizis režimas su Europa – tai vienas pagrindinių Porošenkos tikslų. Iš jo požiūrio taško, tai suteiks teisėtumo galią jo bandymams paversti Ukrainą labiau europietiška šalimi ir padės atkurti jo populiarumą.

Viena iš pagrindinių Europos sąlygų įvedant bevizį režimą yra kova su korupcija. Neseniai Europos Sąjunga atsisakė įvykdyti prašymą dėl papildomų lėšų skyrimo antikorupcinei prokuratūrai dėl „nuogąstavimų, atsiradusių dėl asmenybių tų žmonių, kurie vykdo šio padalinio prokurorų atranką“. Matomai buvo turimas omenyje generalinis prokuroras Viktor Šokin, senas Porošenko bendražygis ir protežė, kurį kaltina antikorupcinės iniciatyvos žlugdymu.

Lapkričio 5 dieną, ketvirtadienį, EK vadovas Žanas-Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) parašė Porošenkai laišką apie tai, jog „reformų progresas kovos su korupcija srityje išlieka vienu pagrindinių prioritetų siekiant bevizio režimo“, pridėjęs ilgą reformų sąrašą, kurias Ukrainai teks įgyvendinti.

Tokiu būdu, galima daryti išvadą, jog Ukrainos karas su savo praeitimi pasirodė dar mažiau sėkmingas, nei jos karinė kampanija prieš Rusiją ir jos tarpininkus. Nuo „orumo revoliucijos“ praėjo jau per daug laiko, kad galima būtų pateisinti juntamo progreso nebuvimą. JAV ir Europos bandymai valdyti Ukrainą išoriškai taip pat didžiąja dalimi pasirodė nesėkmingi: oligarchų ir korumpuotos biurokratijos valdžia tam, kas liko iš Ukrainos ekonomikos, pasirodė per daug stipri, o jų schemos – per daug įsišaknijusios.

Įtakingų grupių interesai stabdo ukrainiečių pilietinės visuomenės vystymąsi. Aš abejoju, jog ji sugebės nukreipti šalį labiau civilizuota kryptimi labiau įprastų elektroninės demokratijos įrankių pagalba: vietos rinkimai patvirtino, jog potarybinės sukčiavimo, papirkinėjimo, bauginimo praktikos niekur nedingo.

Dabar liaudis neturi jokio noro naujam sukilimui, todėl, kad praėjo per mažai laiko po revoliucijos ir karo rytuose. Tačiau, jei dabartinis politinis elitas neras savyje jėgų įvesti tvarkos savo eilėse – kas labai mažai tikėtina – prievartinio režimo keitimo Ukrainoje istorija, greičiausiai, tęsis ir toliau.

bloombergview.com