Pabėgėliai geopolitiniame žaidime

Serbų valdžia pažadėjo netrukus sukurti „Operatyvinį migrantų problemos sprendimo planą“. Valdžios duomenimis, kiekvieną dieną į Serbiją atvyksta apie 2000 žmonių. Pusė jų kreipiasi dėl pabėgėlio statuso, dar tiek pat siekia pradingti šalies viduje ar persikraustyti į kitas Europos šalis. Nuo metų pradžios oficialaus prieglobsčio Serbijoje pasiprašė apie 80 000 žmonių. Ne ką mažiau pabuvojo šalyje nelegaliai ir daugelis jų įsikūrė ten paslapčia ir ilgam.

Akivaizdu, kad jokie serbų vyriausybės planai čia nepadės. Migrantų srautai, kurie dabar užplūdo Europą, buvo pagimdyti vis to paties plataus masto geopolitinės erdvės pertvarkymo, kuriuo užsiėmė Amerika ir jos sąjungininkai Šiaurės Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose.

Šimtai tūkstančių pabėgėlių ir migrantų Europoje – tai tik iš pirmo žvilgsnio stichija. Realybėje mes turime reikalą su dirbtinai išprovokuotu reiškiniu. Tie, kurie jį sukėlė, siekia dviejų tikslų. Pirma – nukreipti ant atvykėlių vis didėjantį Europoje nepasitenkinimą vietiniu proamerikietišku elitu ir vergišku Briuselio biurokratijos atlantizmu. Antra – naudojantis migrantų bangos spaudimu, gauti papildomą priemonę, kurios dėka galima bus kontroliuoti tuos elitus tais atvejais, kai šie pamėgins atitrūkti nuo JAV ir ES antirusiškos linijos prekybos ir energetikos sferoje. Juk liūdnai pagarsėjusiomis pabėgėlių priėmimo kvotomis, kurias Briuselis nustatinėja atskiroms šalims, galima manipuliuoti praktiškai iki begalybės (bent jau kol egzistuoja ES) – lygiai taip pat, kaip ir lėšomis, išskiriamomis arba neišskiriamomis pabėgėlių išlaikymui.

reklama

Nei finansinės logikos, nei sveiko proto čia nėra, tačiau geopolitinių tikslų esama: nepageidaujami Vakarų Europoje svečiai bus išstumiami į rytus, į taip vadinamos jaunosios Europos šalis. Akivaizdus pavyzdys – tai, kaip pasielgė su migrantais Austrijoje. Į masinius protestus Bratislavoje ir kitose Europos sostinėse dėl „kvotinių“ problemos sprendimo metodų, austrai ir ES atsakė nukreipdami į Slovakiją pirmą migrantų partiją. Austrijos VRS paskelbė šį žingsnį „pilotiniu projektu“, kuris gali būti išplėstas iki 2 metų trukmės. Kol kas kalba eina apie 500 migrantų permetimą iš austrų stovyklos Traiskirchene į Slovakiją.

Austrijos vidaus reikalų ministrė Johana Mikl-Leitner samprotauja apie „nedidelį žingsnį“ ir „solidarumo signalą“. Tačiau jokio solidarumo čia nesimato. Kaip pripažįsta austrų VRM, nenuspręsta, kas konkrečiai apmokės migrantų perkėlimą ir apgyvendinimą. Turint galvoje ES biurokratijos ypatumus ir lėšų iš ES fondų gavimo procedūrų sudėtingumą, galima daryti prielaidą, kad apmokėti teks slovakų valdžiai. Turtingesnė Austrija šių išlaidų atsikratys, o slovakai, Briuselio nuomone, pakentės. Nors ar pasiruošę jie kentėti, dar neaišku.

reklama

Antras klausimas: pačios perkėlimo procedūros pagrįstumas. Kalba eina ne tik apie per stebuklą išsigelbėjusius po laivų katastrofų pabėgėlius iš Libijos ar Tuniso, bet ir apie migrantus, kuriuos jau spėjo apgyvendinti Europos centre. Ar yra būtinybė juos skubiai perkelti į kaimyninę šalį? Tikriausiai yra. Juk Europos integracijos adeptų pasaulėžiūroje siena tarp senosios ir naujosios Europos – tai dar ir siena tarp pirmos ir antros rūšies europiečių. O jau apie tuos, kurie kaip Ukraina ar Moldavija tenkinasi asociacijos su ES sutartimis (labai šmaikštus narystės pakaitalas) ir kalbėti neverta – tai jau trečia rūšis. Beje, apie Ukrainą. Jai už naujojo režimo europietišką pasirinkimą teks apmokėti ypatingas sąskaitas. Eurokomisija jau turi planą.

ES komisaras migracijos klausimams, vidaus ir pilietybės reikalams Dimitris Abramopulas pareiškė, kad priimti pabėgėlius teks ir Ukrainai, ir priimti ne tokiais kiekiais, kaip nedidukė Slovakija, o atitinkamai Ukrainos teritorijos dydžiui. „Mūsų analitinis centras apskaičiavo, kad Ukraina gali priimti iki 100 000 migrantų ir daugiau, kadangi turi didelę teritoriją ir, kas svarbu, derlingą žemę, kur afrikiečiai galės ne tik kurti savo infrastruktūrą, bet ir užsiimti žemės ūkiu, kad patys apsirūpintų. Be to, tai gali tapti puikiu stimulu vystyti ukrainiečių ekonomiką, kadangi dauguma migrantų yra labai darbštūs“. – pareiškė eurokomisaras. Visiems aišku? Ir ką dabar daryti Kijevui? Tiktai paklusti ir nieko daugiau.

Čia pasireiškia realybėje tas pats „išorinio valdymo“ principas, apie kurio gėdingumą Ukrainai neseniai kalbėjo Rusijos prezidentas. O milžiniška pabėgėlių masė – tik pėstininkai dideliame lošime.

www