Akiniai regėjimo negerina, akiniai yra tik protezas akims

„Trylika metų dirbau optometrijos srityje. Per tą laiką niekada nepaskyriau silpnesnių akinių, skyriau tik stipresnius. Juos nešiojant  regėjimas tik silpnėja, akiniai problemų nesprendžia“, – įsitikinusi natūralios regos atkūrimo instruktorė Jūratė Aleškevičiūtė.

Tomo Raginos nuotr.

– Akiniai yra blogis?

– Kirsiu šaką, ant kurios sėdžiu, – šyptelėjo optometrijos salonų savininkė, 41 metų natūralios regos atkūrimo instruktorė. – Vis dėlto sakau, kad akiniai yra tik protezas akims. Jie nepagerina regėjimo. Gydytojai paskiria tik stipresnius, bet ne silpnesnius akinius. Jie regėjimo negerina, tik leidžia matyti čia ir dabar.

Nešiojant akinius regėjimas tik silpnėja, nes nedirba akies raumuo. Jis prisitaiko prie akinių lęšių ir pamažu atrofuojasi. Regėjimo sistema nėra tik matymas. Tai – akys, regos nervas, smegenys. O regėjimo zona jose, kaip Tarptautinėje žmogaus ugdymo akademijoje Kijeve mokė jos įkūrėjas akademikas Viačeslavas Bronikovas, yra viena svarbiausių. Šis akademikas moko neregius matyti smegenimis ir tyrimais įrodė, kad praregi nuo gimimo akli vaikai.

Tai – dar vienas įrodymas, kad mato smegenys, bet ne akys. Akys – išorėje, o smegenys apdoroja informaciją. Kiekvienas  žmogus, jei apie tą patį objektą nemąstys vienodai, matys jį skirtingai.

– Tačiau jūs turite kelis optometrijos salonus, kur žmonėms siūlo akinius.

– Optometrijos srityje dirbau trylika metų. Ir pati nešiojau akinius – mano matymas buvo minus 2,5. Prieš kelerius metus suvokiau, kad galiu padėti žmonėms matyti geriau. Norėjau daryti tai, kas gera sielai, ir darbą susieti su išsilavinimu. Optometrijos specialistai visame pasaulyje turi padėti žmonėms geriau matyti, lavinti jų regėjimą. Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, įprasta, kad jie išmatuoja regėjimą ir išrašo akinius.

reklama

Metodikos pagrindą, kurį taikau savo darbe, dar XIX a. pabaigoje atrado gydytojas oftalmologas iš JAV Williamas Horatio Batesas. Jis dirbo akių gydytoju, skirdavo akinius. Ilgainiui pastebėjo, kad per atostogas akinius pametę žmonės pradeda geriau matyti. Gydytojas labai nustebo, nes žinojo, kad reikia nešioti akinius, idant regėjimas nesusilpnėtų.

W.H.Batesas išrado retinoskopą (skiaskopą), kuriuo galėjo ištirti suaugusiųjų ir vaikų akis iš didesnio, dviejų metrų atstumo. Ir nustatė, kad akis mato ne tik dėl lęšiuko (šis išsigaubia arba suplokštėja), kaip teigia oficialioji medicina.

Regėjimą koreguoja akies raumenys. Akies obuolys turi šešias poras raumenų. Tam tikros jų grupės susispausdamos ir atsipalaiduodamos leidžia matyti iš toli ir iš arti. Todėl tuos raumenis reikia treniruoti, kaip įprastai treniruojame kitus kūno raumenis. Tiesa, prieš treniruotę akies raumenys turi apšilti, nes to nepadarius gali persitempti ar įplyšti, kaip įprastas raumuo. Todėl ši praktika turi tris etapus: akių atpalaidavimą bei apšilimą, treniravimą ir soliarizaciją – darbą su saulės šviesa.

– Kaip pradėti? Mesti šalin akinius ir mankštą? Kaip tai daryti?

– Pradėkite nuo atpalaidavimo. Pamirksėkite, atitraukite žvilgsnį nuo knygos, kompiuterio monitoriaus. Pažvelkite tolyn, artyn. Akis mato judėdama, todėl reikia šuoliukų, atstumų kontrasto. Judrumą reikia lavinti, nes nuo įtampos akys nematys. Prastas matymas dažnai susijęs su mąstymo įtampa. Toliaregystė, trumparegystė, astigmatizmas yra funkcinės, bet ne organinės kilmės sutrikimai.

Organinės kilmės ligos yra jau įsisenėjusios glaukoma, katarakta. O funkcinius dalykus galime sutvarkyti, sumažinę protinę įtampą. Palmingas – paprastas pratimas: patrinate delnus vieną į kitą, o kai jaučiate šilumą, padarote trikampį, it namo stogelį, ir vidine jų pusę minutei priglaudžiate, bet nespaudžiate, prie akių. Taip veikia bioenergetiniai, šilumos procesoriai.

Šį pratimą, ypač jei įtemptai dirbate prie monitoriaus, reikia kartoti kas pusvalandį. Tai – pirmoji pagalba akims. Kai skaitote iš arti, akių raumenys įsitempia, negali atsipalaiduoti. Dėl to raumuo negauna deguonies ir matymas prastėja, gali išsivystyti glaukoma, katarakta ir kitos ligos.

– Kaip stiprinti akių raumenis?

– Žiūrėkite aukštyn, po to – žemyn, į šonus, arti, toli, žvilgsnį sukite ratu, aštuoniuke. Labai svarbu žvilgsnio šuoliukai ir taisyklė: pratimus reikia atlikti be akinių! Pradėjus mankštintis, juos anksčiau ar vėliau reikės silpninti, dažniausiai jau po dviejų savaičių. Jei to nedarysime, akys nežinos, kaip elgtis. Kai nebūtina, nenešiokime akinių, juolab namuose, kai būnate vienas, vaikštote gamtoje. Būna, kad nuo pratimų regėjimas pagerėja ir staiga stabilizuojasi. Taip atsitinka dėl to, kad yra trys lygiai: fizinis, bioenergetinis ir dvasinis. Bionergetinis susijęs su Rytų medicina, bioenergetiniais meridianais. Dvasinis lygis – mūsų mintys, ryšiai su visuomene, aplinka. Kartais prasto matomumo priežastys slypi mūsų pasąmonėje. Jei jų nesužinosime – regėjimas nepagerės. Jei nuo pratimų ir pagerės, visai gali ir neatsikurti.

– Pratimus reikia atlikti kasdien?

– Iš pradžių – 21 dieną – per tris savaites mes išsiugdome naujus įpročius. Po to vyksta septynių savaičių atkūrimo, vėliau – gero regėjimo išsaugojimo etapas. Akių raumenų jėgos pratimus reikia daryti kasdien – rytą ir vakare prieš pusryčius ir prieš vakarienę. Užtenka kelių, ilgiausiai – penkių minučių.

reklama

Beje, pirkdami akinius visada geriau įsigykite puse dioptrijos silpnesnius, nei reikia. Labai svarbi soliarizacija – kai saulė leidžiasi ir teka, yra prie pat horizonto, į ją reikia  žiūrėti be saulės akinių. Nebijokite, kad akyse pradės mirgėti žvaigždutės. Pamirksėkite, atlikite pratimą su delnais –  atsinaujins kai kurie pigmentai, būtini mūsų regėjimui. Šį pratimą atlikite visuomet, kai akys pavargsta, nepamirškite dažnai mirksėti.

Akys – šviesą priimantis organas, todėl apsiniaukus saulės akinių nereikia. Akims trūksta saulės šviesos, ji gerina regėjimą, gydo ne tik akis, bet ir visą mūsų kūną.

– Kai kurie sako: kam vargti, kai regėjimą per kelias minutes galima atkurti šiuolaikiniiais lazeriais.

– Pas mane apsilanko žmonių, kurių regėjimas vėl prastėja, nes raumenys nedirba, bėgant metams atrofuojasi. Štai buvo atėjusi moteris, kurios regėjimas po operacijos lazeriu pagerėjo, o dabar vėl prastėja. Aš nešiojau pustrečios dioptrijos stiprumo akinius, bet sąžiningai treniruodama akis per pusmetį susigrąžinau puikų regėjimą. Akiniai – optikos bendrovių verslas. Neretai žmonėms jų nereikia, tačiau sugundo reklama, įtakos turi mada.

– Žinau, kad panašią metodiką siūlo ir garsus uzbekas Mirzakarimas Norbekovas.

– Jis kategoriškesnis, siūlo atsisakyti akinių, bet tai gali sukelti stresą. Beje, visi šios sistemos pagrindai, kuriuos naudoja jis ir kiti žinomi natūralaus regos atkūrimo specialistai, paimti iš W.H.Bateso. JAV yra natūralios regos terapijos institutas, kuriame vadovaujamasi panašia metodika.

Populiari ir Tibeto vienuolių septynių žingsnių praktika. Pratimus pagal ją reikia atlikti pažįstamoje aplinkoje – kambaryje, gamtoje. Pirmą savaitę žengiate penkis žingsnius atmerktomis, du – užmerktomis akimis, antrą savaitę – keturis atmerktomis, tris – užmerktomis, trečią – tris atmerktomis ir keturis užmerktomis, ketvirtą – du atmerktomis ir penkis užmerktomis akimis. Nuo penktos iki septintos mažinate po žingsnelį užmerktomis akimis.

Kodėl taip? Kai žmogus žengia atsimerkęs, mato aplinką, lavina dėmesingumą, pastabumą, koordinaciją. Užsimerkęs turi įsiminti kelią. Mes galvojame, kad regėjimo sistema skirta tik elementariems dalykams, bet gamta sureguliavo taip, kad žmogus išliktų vertikalioje padėtyje nenugriuvęs.

Išsivysčius astigmatizmui, matomas šiek tiek iškreiptas vaizdas. Kai sėdime perkreipę galvą, gulėdami žiūrime televizorių, mūsų smegenys, gaudamos perkreiptą vaizdą, apdoroja informaciją ir suvokia, kad taip turi atrodyti pasaulis kasdienybėje. Ir pritaiko akies raumenis prie tokio vaizdo. Po to stovėdami tie žmonės mato kreivai. Turbūt pastebėjote, kad kartais žmonės pakraipo galvą, norėdami tarsi sureguliuoti žvilgsnį. Visa tai padeda treniruotis mūsų smegenims.

– Kodėl apie tai nekalba gydytojai oftalmologai?

– Gydytojai mokomi pagal prieš W.H.Batesą gyvenusio vokiečių fiziko Hermanno von Helmholtzo teoriją. Deja, ji su regėjimu neturi nieko bendro, nes fizikas tyrė lęšius, kaip šviesa lūžta per juos. Pagal H.Helmholtzo metodiką sukurti akiniai su įgaubtais ir išgaubtais lęšiais.

Yra pažangių oftalmologų, kurie žmonėms pataria atlikti akių pratimus. Dažniau juos pataria vaikams ir retai – suaugusiesiems.

Turėjau pacientų, kurių regėjimas per du mėnesius pagerėjo dviem dioptrijomis. Svarbu, kada prasidėjo problemos, ar ilgai nešiojate akinius, koks jūsų darbas. Vis dėlto laikantis trijų etapų, atliekant pratimus sąžiningai, regėjimas gerėja.

– Kam ši metodika nepadeda?

– Jei seniai sergama glaukoma, katarakta, numiręs regos nervas, vargu ar rega pagerės, nors stebuklų ir būna. Tai priklauso ir nuo paties žmogaus, jo sąmoningumo ir laiko, skirto regai atkurti. Svarbiausia yra norėti, suvokti ir išsikelti sau tikslą: aiškiai matyti. Regėjimas – tai ne tik akys, bet ir aiški sąmonė bei aiškus mąstymas.