Valdžios idiotų bendrabutis

Kažkada, komentuodamas pasaulio ir Lietuvos ekonomikos bei politinių įvykių peripetijas, pabandžiau paryškinti tai, kas ir taip žinoma. Nekalbu apie tą publiką, kuri išgirdusi kritiką ES, NATO ar Lietuvos valdininkėlių adresu, tesugebėjo išlementi, kad tai Putino propaganda. Paprastai į tokius “apsinešusius” nebekreipiu dėmesio, ko gero jų diagnozę galima būtų palyginti su Juknevičienės marazmų agonija. Šią politikę laisvai būtų galima pavadinti melage, visi jos komentarai yra idijotiški. Bet kadangi apie moterį nelabai vyriška kalbėti negražiai, todėl sakau, kad Juknevičienė gyvena savo vidiniame pasaulyje ir nieko prieš ją negali pasakyti – juk ji kliedi, kas jai vaidenasi, ir ji tikrai nemeluoja.

Taigi, pažvelkime iš naujo į greitame gyvenime skubiai senstančius Ukrainos agonijos įvykius ir į tai, ko neįmanoma nepastebėti. Žinoma, gaila Ukrainos ir gaila tautos, kuriai išplovė smegenis šutvė vietinių sukčių ir iš Vakarų, toliau tyčiojasi tokiame lygyje, kaip spardytų gulintį ir be sąmonės. Galima būtų prisimint ir mūsų politinės aukštuomenės politinius manevrus ir ypač mūsų Grybauskaitės šantažą Janukovičiui, jei jis nepasirašys kapituliacijos Briuseliui, ES suorganizuos jam krachą Kijeve, o Janukovičius juk prašė tiek nedaug, tik 15 milijardų ir ES reideriai tuos pinigus būtų išsimuše per 2 metus. Janukovičiui tie pinigai buvo reikalingi gelbėti ekonominę situacijai, o ES, taip kaip ji desperatiškai švaisto pinigus Graikijos ar pabėgėlių krizės metu, tai tikrai buvo pakenčiama, tiesiog besaikis godumas ir nebuvimas padorios politikos yra užvaldęs liberastišką pasaulį.

Praėjo 2 metai, begalė neapykantos, karo, šiai dienai tai apokalipsė. Nebėra nei pompastikos, nei isterijos Putino atžvilgiu. Ukraina ir Porašenko tapo galvos skausmu, avantiūrą su valdžios perversmą sukėlusiems Vakarams, nors tai buvo galima suprasti iš anksto, su Janukovičium kaip garantas nutraukti smurtą Maidane pasirašė 3 ES šalių užsienio reikalų ministrai, o po to iškart įvyksta perversmas, švenčiama pergalė Briuselyje ir Vašingtone….

reklama

Žmonės, čia kas? Mūsų pareigūnų parašai nieko nebereiškia ir tas popierius, ant kurio tie parašai buvo sukeverzoti, turi didesnę piniginę vertę, nei užsienio reikalų ministrų parašai? Dabar vakarams Ukraina tapo kaip įkyrus prielipa, kuris, kaip išsireiškė Estijos prezidentas, panašus į plėšiką, kuris įsiveržęs į banką grąsina nusišauti, jei jam neduos pinigų. Na, čia reikėtu suprasti, kad ir kokia būtų ekonominė ar politinė situacija Ukrainoje, ji pagal savo dydį ir resursus yra ne paskutinio ešalono satelitinis JAV vasalas, o tokia Estija, tai yra paprasčiausias gnomas, besitrinantis tarp šių satelitinių valstybių ir jei Estijos prezidentas sau leidžia pareikšti tokius juokelius, jis be abejo žino, kad jam leido kaip gnomui pasišaipyti iš jau įgrysusio Porošenkos. Prisimenate tą graudžią fotografiją iš JT, kur Porošenka žiūri gailiomis akimis į Obamą, o šis leidžia suprasti, kad medaus mėnuo jau baigėsi:

U.S. President Barack Obama and Ukraine’s President Petro Poroshenko shake hands during the luncheon at the United Nations General Assembly in New York September 28, 2015. REUTERS/Kevin Lamarque

O kas įvyko Paryžiuje, čia jau reikėtų pamatytį kitą sceną iš filmo “Karlsonas ir Mažylis”. Pažvelgus į fotografiją randu puikiai atpažystamus filmo veikėjus: Merkel- Ponia Frekenbook, besišypsantis Putinas- Karlsonas, Porošenko- Petia Mažylis ir Holandas- katė Matilda.

Fotografijoje linksmiausias Putinas, o jo trumpas klausimas visoms derybų pusėms: jūs man pretenzijų turite dėl Minskas 2 susitarimų laikymosi? Visi atsakė “ne”, tada Putinas padėkojo, skubiai atsisveikino ir išvyko. Iš fotografijos galėčiau pakomentuoti, kad piktas Merkel žvilgsnis į Petią sako: Petia, jei nesilaikysi Minskas 2 susitarimų, aš tau sulaužysiu kojas, o paskui paprašysiu Karlsono, kad tave paimtų už pakarpos ir nuneštų toli, toli, užkeltų aukštai an stogo, nuo kurio tau beliks tik nušokti…

Ne ką linksmesnė situacija ir Sirijoje, kur apokalipsę sukėlė tie patys Vakarai, o įsikišus į konfliktą Rusijai, vakarams iškilo dilema, ką įvardinti nuosaikia opozicija.

Čia aš puikiai suprantu Vakarus, prieš Assado kariuomenę kovojantys Alnusra- Alkaida padalinys, Laisvoji Sirijos armija ir ISIS, visa kita – tai smulkios kriminalizuotos grupelės, visos jos skandina Sirijos žmones kraujuje ir bet kurios įvardinimas nuosaikiais, atneštų kritiką Vakarams, kaip remiantiems teroristus, bet nervai neišlaikė MCainui, čia ko gero pasekmė dar nuo karo Vietname, kada jis pakliuvęs į nelaisvę, buvo vietnamiečių patupdytas į duobę 2 metams. Jis neseniai įvardino, kad tai Laisvoji Sirijos armija, o čia jau rimtas pareiškimas. Jei Alnusra ir ISIS galima pavadinti primytyviais Islamo fundamentalistais, kurie savo žvėriškumą patekia primityviai nušaudami, sudegindami ar nupjaudami galvas savo aukoms, tai Laisvąją Sirijos armiją galyma įvardinti kaip liberastiškos pakraipos ir šios politikos požymių turinčią teroristinę struktūrą.

reklama

Šiai liberastiškai teroristinei struktūrai neužtenka primityvaus smurto ar žudymo, šiems nuosaikiems liberastams, dar reikia kraugeriskos scenos, kaip iš nužudytos aukos krutinės išpjauti širdį ir trykštant kraujui, ją valgyti prieš filmavimo kameras ir demonstruot šias tipiškas liberastiškas vertybes visam pasauliui. Būtent šios Laisvosios Sirijos armijos kapitonas Salma Abdelaziz yra kaip islamiškos liberalų stovyklos atstovas, o MCakeino tvirtinimu, vertas vadintis “nuosaikia opozicija”.

Pabaigai norėčiau grįžti į mūsų Lietuvą, kurią jau pasaulyje daugelis vadina piktu gnomu. Mane neramina, kad nebematau ateities perspektyvų su tais idijotais, kurie laikosi įsitvėrę valdžios lovio, net nebesuvokia, kad jie savo beprotystėmis naikina ir neša į karo apokalipsę mūsų valstybės likučius. Netgi pažvelgus į valstybės ekonomikos plėtros agoniją, na prisiminkime arogantišką mūsų valdininkų argumentą verslui, dėl prasidėjusių sankcijų prieš Rusiją – “verslas pats kaltas, jei pasirenka verslą padidintos rizikos šalyje…”. Bet tuo pat metu, atsitiko ir kita trijų pirštų kombinacija parodyta Lietuvos verslui, kur Butkevičius drebančiomis lūpomis išlemeno, kad jis tiek nesikremta dėl sankcijų su Rusija, kiek pergyvena dėl nutrūkusių Lietuvos eksporto sutarčių pasirašymo su Kinija.

Man tai nekelia nuostabos, jei mūsų valdininkai nesikremta prarasdami savo eksporto rinkas, jie yra visiški idijotai, paskende savo euforinėse iliuzijose ir anksti prasidėjusiame senatviniame marazme, o jei leisti tokiai sąlygai, kad kažkas iš jų supranta, kokia turi būti užsienio politika su Kinija. Aš nieko naujo nepasakysiu, kad Kinija, spręsdama savo užsienio strategijas ir iškeldama tikslų įgyvendinimą 25 metams, tai Kinijos matais yra labia greitai, 50 metų tai norma, o 100 – tai jau filosofija. Istorija su Kinija iki naivumo primityvi, na kažkas iš JAV valstybės departamento pasirūpino, kad mūsų Dalytė priimtu porai valandų Dalailamą, kur šis susitikimas mums, nei Dalailamai nieko nereiškė ir nieko konkretaus nebuvo pažadėta.

Šioje vietoje Kinija puikiai pastatė į vietą idijotus iš Lietuvos, atsiusdama atsakymą 2 ar 4 hieroglifų formate, pradžioje mūsų prietrankos pagalvojo, kad gal dar kinai nori papildomai derėtis, bet netrukus kinai mūsiškiams paaiškino, kad Lietuvą pasiuntė ant 3 raidžių ir labaaai toli… Šioje vietoje puikiai suprantu Butkevičiaus bejėgiškumą, jis ko gero pasiėmė butelį degtinės, nuvyko pas Dalytę, kur abudu prisišniojo, o paskui iš sielvarto, krokodilo ašaromis išsiverkė viens kitam ant peties. Aš tenoriu pasakyti visiems palaikantiems šią idijotišką politiką, kad nebesitikiu iš jūsų supratimo ir sveikos analizės, tai dalinai fiziologiškai įmanoma, tik tada, kai pradedama žiūrėti mirčiai į akis, kur mūs visus ir nuves mūsų valdžios kiaulės ir juos renkantys prisitaikę pataikūnai ar abejingi piliečiai, bet čia jau bus bilietas į vieną pusę…

Egidijus Baltušis
Šauksmas