Eurazijos sąjunga pasiūlė ES aptarti bendros ekonominės erdvės klausimą

Maskva, spalio 26 d. /TASS/.

Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) komisija pasiūlė Europos Sąjungos (ES) valdžiai pradėti dialogą dėl bendros ekonominės erdvės sukūrimo, oficialus laiškas perduotas ES komisijai. Apie tai TASS’ui pranešė atsakinga už pagrindines integracijos kryptis Eurazijos ekonomikos komisijoje makroekonomikai, ministrė Tatjana Valovaja.

Pasak jos, sprendimas nusiųsti oficialų pasiūlymą ES komisijai buvo priimtas Grodno mieste, spalio 8 d., per EES sąjungos vadovų susitikimą. Į sąjungos sudėtį įeina Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija ir Armėnija. Pats laiškas buvo perduotas spalio viduryje.

„Mums reikia grįžti prie idėjos apie bendros ekonominės erdvės sukūrimą ir mes siūlome tą dialogą pradėti“, – pasakė Valovaja, pabrėžusi, jog laiškas kol kas yra tik „pozicinis dokumentas“, t.y. atspindi EES komisijos nuomonę.

„Mes, EES valstybės, suinteresuotos, tiesioginiais santykiais tarp Eurazijos Komisijos ir Europos Komisijos“, – papildė Valovaja. Atsakymas į EES komisijos pasiūlymą, kol kas negautas.

„Mes remiamės tuo, jog ta ar kita forma mes atsakymą vis tiek gausime. Atsakymo nebuvimas, tai taip pat atsakymas. Kaip mes sakome keletą pastarųjų metų, – mes dialogui pasiruošę“, – pasakė Valovaja.

reklama

Rusija ir ES 2007 metais pradėjo darbą dėl naujo susitarimo partnerystei, vietoj 1994 m. susitarimo, kurio galiojimo laikas baigėsi 2007 m. Partnerystė siūlė sukurti keturias bendras erdves, įtraukiant ekonominę. Po valdžios pasikeitimo Ukrainoje, 2014 m., Krymo prijungimo ir antirusiškų sankcijų įvedimo iš ES šalių, darbas dėl susitarimo buvo pristabdytas.

Valovaja papildė, jog dar derybų apie partnerystę metu, rusų atstovai nurodė Europos partneriams į tai, kad po Muitų sąjungos sudarymo 2010 metais, dalis ekonominio bendradarbiavimo klausimų perėjo Muitų sąjungos organų žinion. Nuo 2015 m. sausio 1 d. tie klausimai, įtraukiant muitų ir techninį reguliavimą yra EES komisijos kompetencijoje. Rusija tada pasiūlė išvesti derybas į kolektyvinių Muitų Sąjungos, o po to ir Eurazijos Sąjungos organų lygį.

„Tada Europos partneriai šį susitarimą priėmė šaltai. Reikėtų paminėti, jog derybos dėl to naujojo susitarimo buvo pristabdytos dar iki geopolitinių sukrėtimų. Mūsų kolegos europiečiai pasirodė nepasiruošę dirbti kitomis sąlygomis“. – pasakė Valovaja. Ministrė išreiškė viltį, kad santykių su ES atšalimas ir sudėtinga geopolitinė situacija gali išplėtoti proveržinius sprendimus ekonominio bendradarbiavimo sferoje.

„Kalbant apie geopolitinį paaštrėjimą, tai kartais jis padeda atrasti kažkokius kitus sprendimus. Dabar mes suprantame, jog mūsų kolegos europiečiai suvokia, kad EES rinka jiems nepaprastai svarbi. Jie jos nenori prarasti“ – sakė Valovaja.

Ministrė papildė, jog derybos apie bendrą ekonominę erdvę su ES ateityje gali papildyti derybas su Kinija, EES ir ekonominio Šilko kelio „sujungimo“ idėjos fone, kur siūloma sukurti transporto, energetikos, prekybinį koridorių tarp Azijos šalių ir Europos. Ji pabrėžė, kad bendra ekonominė erdvė su EES neatmeta ES dalyvavimo Transatlantinėje partnerystėje su JAV.

„Mes remiamės tuo, kad tie partnerių santykiai atitiks universalias PPO normas ir vieni kitiems neprieštaraus“ – sakė Volovaja.

Parengė Alenas Kostiugovas

finanz.ru