Lenkijos – Lietuvos jungiamasis dujotiekis ir kam tada reikalingas „Independence“ terminalas?

„Baltijos šalių energetinės izoliacijos pabaiga – (Europos Komisija, Briuselis) Europos Komisija sveikina GIPL susitarimą (Dujų Jungtis Lenkija – Lietuva), pirmąją dujų jungtį tarp Lenkijos ir Lietuvos. Dujų jungtis užbaigs ilgai truksiančią Baltijos šalių regiono dujų infrastruktūros izoliaciją ir suteiks reikalingą energiją naujam ekonominiam dinamizmui į regioną. Sieną kertančios jungties statyba sujungs gamtinių dujų tranzito sistemą tarp Lenkijos ir Lietuvos. Trūkstamų jungčių tarp Baltijos šalių regiono ir likusios ES energijos rinkų statymas yra Europos Komisijos prioritetas.“

http://www.energyglobalnews.com/index.php/file/dl/blog/20151019101316.jpg

Briuselis, 2015 m. spalio 15 d. Europos Komisijos – Faktų apžvalga

Baltijos valstybių energetinės atskirties pabaiga. Kuo naudingas Lenkijos ir Lietuvos jungiamasis dujotiekis?

Projekto įgyvendinimo etapai:

1. Verslo aplinkos analizė (parengta 2011 m.),
2. Galimybių studija (parengta 2013 m.),
3. Bendrojo intereso projekto statuso suteikimas (2013 m.),
4. Poveikio aplinkai įvertinimas (2013-2015 m.),
5. Išankstinio pajėgumų paskirstymo (Open Season) procedūros neįpareigojantis etapas (2015 m.),
6. Projektavimas (2015-2017 m.),
7. Statyba (2017-2019 m.).

„Amber Grid“

reklama

Kas pasikeis?

Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybės ir Europos Komisija pasiekė susitarimą, kuris sudarys sąlygas iki 2019 m. gruodžio mėn. nutiesti Lenkijos ir Lietuvos jungiamąjį dujotiekį. Tikslas – panaikinti ilgalaikę Baltijos jūros regiono dujų infrastruktūros atskirtį.

Kaip tai vyks?

Įgyvendinant projektą Baltijos jūros regiono dujų sistemos bus integruotos į ES dujų vidaus rinką, vadovaujantis Europos Komisijos energijos saugumo strategija, kuria siekiama užtikrinti, kad Europoje neliktų izoliuotų regionų. Šis projektas – glaudaus regioninio bendradarbiavimo, kurį pagal Baltijos energijos rinkos jungčių plano iniciatyvą remia Europos Komisija, pasiekimas.

Išlaidos: Bendros statybos projekto išlaidos yra 558 mln. EUR.

2014 m. projektui skirtas bendras finansavimas pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę:

– dotacija tyrimams – maždaug 10 mln. EUR;
– dotacija darbams – maždaug 295 mln. EUR.

Praeitą mėnesį Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos nacionalinių institucijų atstovai, Komisija ir

projekto rengėjai (Lietuvos „Amber Grid“ ir Lenkijos „Gaz-System“) susitarė dėl projekto finansinės struktūros ir taip sudarė sąlygas jį įgyvendinti ir pradėti naudoti iki 2019 m. gruodžiomėn.

Nauda: Lenkijos ir Lietuvos jungiamasis dujotiekis duos socialinės ir ekonominės naudos trims Baltijos valstybėms ir Suomijai. Pastaroji juo galės pasinaudoti tada, kai bus pastatytas Suomijos ir Estijos jungiamasis dujotiekis. Jis padės:

– panaikinti šių valstybių dujų infrastruktūros atskirtį,
– dar labiau įvairinti dujų tiekimo šaltinius, tiekimo maršrutus ir partnerius,
– didinti dujų tiekimo saugumą.

Techninės detalės: Naujo 700 mm skersmens dujotiekio bendras ilgis bus 534 km, iš jų 357 km Lenkijoje ir 177 km Lietuvoje.

Pradinis pajėgumas: iš Lenkijos į Lietuvą – 2,4 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Lietuvos į Lenkiją – 1,0 mlrd. kubinių metrų per metus.

Tai vienas iš energetikos infrastruktūros projektų, kuriems suteiktas bendriems Europos interesams svarbaus projekto statusas. Bendro intereso projektai yra labai svarbūs siekiant užbaigti kurti Europos energijos vidaus rinką ir pasiekti J. C. Junckerio vadovaujamos Komisijos prioritetinį tikslą sukurti energetikos sąjungą ir taip užtikrinti saugią, įperkamą ir tvarią energiją.

Pagal Sąjungoje įgyvendinamą Europos infrastruktūros tinklų priemonę bendros 2014–2020 m.

energetikos infrastruktūrai numatytos ES investicijos sieks 5,35 mlrd. EUR.

MEMO/15/5845

Didžioji šios ES paramos dalis bus naudojama dotacijoms, panašioms į tą, kurios sutartis pasirašyta šiandien. Jomis bus remiami projektai, kurie komerciniu požiūriu nėra perspektyvūs.

Baltijos jūros regiono rytinės dalies dujų ir elektros energijos infrastruktūros jungtys nepakankamos, todėl reikia daugiau pastangų siekiant panaikinti Baltijos valstybių energetinę atskirtį ir integruoti regioną į Europos tinklą.

reklama

2015 m. birželio 8 d. veiksmų planą ir susitarimo memorandumą pasirašė už klimato politiką ir energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Miguelis Ariasas Cañete ir dalyvaujančių valstybių narių energetikos ministrai.

Kiti regiono energetikos rinkai svarbūs projektai

Be šiandien pradėto Lenkijos ir Lietuvos jungiamojo dujotiekio projekto, bendro intereso projekto statusą įgyja ir kiti Baltijos jūros regiono rytinėje dalyje įgyvendinami projektai. Svarbiausi iš jų yra:

Estijos ir Suomijos jungiamasis dujotiekis ir Inčukalno (Latvija) požeminė dujų saugykla.

Taip pat verta paminėti regioninio Baltijos suskystintų gamtinių dujų terminalo, Baltijos valstybių perdavimo tinklo, visų pirma tarp Lietuvos ir Latvijos, tačiau taip pat tarp Latvijos ir Estijos, sutvirtinimo, Lenkijos ir Danijos jungiamojo dujotiekio („ BalticPipe“) ir Svinouiscio (Lenkija) suskystintų gamtinių dujų terminalo projektus. Šie projektai itin svarbūs siekiant sukurti gerai veikiančią dujų rinką Baltijos jūros regiono rytinėje dalyje.

Svarbiausi elektros energijos sektoriaus projektai, padėsiantys geriau integruoti Baltijos valstybes į ES rinką: jungiamosios linijos tarp Lietuvos ir Švedijos („NordBalt“) bei tarp Lietuvos ir Lenkijos („LitPol Link“), kurias numatoma atidaryti 2015 m. gruodžio mėn., ir antroji jungiamoji linija tarp Estijos ir Suomijos („Estlink II“), veikianti nuo 2014 m. Šios jungiamosios linijos svarbios būsimai Baltijos valstybių sinchronizacijai su likusia ES dalimi.

Kaip matome šiuose visuose Europiniuose projektuose nėra nė žodeliu užsimenama apie Lietuvos „Independence (Nepriklausomybę)“ terminalą. Jis šiuose dokumentuose tiesiog neegzistuoja. Beje, pastebėkime, jog visų šių projektų oficiali pradžia jau 2011 metai. Suprantama, jog tariamasi dėl jų buvo kur kas anksčiau. Dėl Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto buvo apsispręsta 2010 metais. Tad, turint visus duomenis šį (Independence) projektą galima buvo laisvai nutraukti.

Lietuva („konservatoriai & Co“) demonstratyviai atsisakydama pigių rusiškų dujų, gaunamų tiesiogiai iš Rusijos, ir įsigijusi drakoniškomis kainomis bei sąlygomis energetinę „Nepriklausomybę“ suskystintų gamtinių dujų plaukiančio terminalo pavidalu, pasirodo vėl pirks tas pačias rusiškas dujas, tik jau per Lenkiją, kuri jas gaus iš Vokietijos, o pastaroji per NordStream dujotiekį iš Rusijos. Kitaip tariant per kelis tarpininkus.

Keistai skamba skliausteliuose toliau esantis išsireiškimas parodantis rusus kaip kvailius (rusiškas biznis), tačiau šiuo atveju jie be didelio triukšmo vėl laimėjo, o Lietuvą, tarpininkaujant „TS-LKD & Co“ eilinį kartą paliko kvailės vietoje. Čia logiškai kyla klausimas, kodėl TS-LKD pastoviai nurodanti rusus, kaip priešus ir garsiai reikalaujanti jiems įvairiausių sankcijų, iš tiesų visais savo veiksmais neša Rusijai dividendus? Ir dar vienas – gal laikas būtų pradėti naudoti išsireiškimą – „Lietuviškas biznis“?

Kada gi šalies ekonomikos vairą perims tikri savo reikalo profesionalai, į „užtarnautą poilsį“ nusiųsdami seniai # nusipelniusius ir žlugdančius šalį politikus, net savo kvailystes pateikiančius kaip laimėjimus Lietuvai?

Pilnas PDF dokumentas čia

sarmatas.lt & Alenas Kostiugovas