Nuo Bilderbergo iki Googlebergo: elektroninis konclageris

Nuo šių metų birželio 11 iki 14 dienos Austrijos Alpėse, Telfso miestelyje, InterAlpen viešbutyje įvyko 63-ias kasmetinis Bilderbergo klubo susitikimas. Ypatingas jis tapo tuo, kad įvyko iškart po G7 susitikimo ir 5-ojo pasaulinių ir tradicinių religijų lyderių susitikimo Astanoje. Įvairiuose lygmenyse ir skirtingais aspektais buvo svarstoma svarbi problema – globalinio valdymo kūrimas.

Jeigu G7 susitikime buvo kalbama apie kovą su terorizmu ir Islamo Valstybe, finansinių rinkų reguliavimą, TVF sustiprinimą, Transatlantinį bendradarbiavimą tarp JAV ir ES, o taip pat apie kovą prieš mokesčių slėpimą, prieš Ebolą ir už globalinę ekologiją, tai ekumeninė konferencija Astanoje užsiėmė „globaline etika“. Svarbu ir tai, kad baigiamąją deklaraciją Astanoje perskaitė Popiežiaus tarpreliginio dialogo tarybos prezidentas Žanas Luji Toranas, o ne susitikime dalyvavęs JTO generalinis sekretorius Pan Gi Munas.

Tačiau visi šie klausimai buvo skirti viešiems aptarimams. Realūs kontrolės mechanizmai buvo aptarti už uždarų durų, Austrijoje. Ir šiais metais Bilderbergas ėmėsi itin griežtų priemonių, kad išvengtų informacijos nutekėjimų – uždarė kelius link viešbučio kariniais kontrolės postais, įrengė aplink susitikimo vietą naujausią aparatūrą, blokuojančią mobilų ryšį, nors ES šalyse pagal Eurokomisijos direktyvą 1999/5/ES tokios technikos naudojimas neteisėtas. Policija pareiškė, kad kiekvienas, kuris bus sučiuptas saugumo perimetre, turės sumokėti 500 eurų baudą ar praleisti iki 2 savaičių kalėjime.

Dėl viso to jokios informacijos apie Bilderbergo susitikimą, neskaitant narių sąrašo ir aptariamų temų, negauta, tačiau tas sąrašas nieko nevertas, kadangi klausimai, kurie iš tiesų aptariami tokiuose susitikimuose, niekada neviešinami. Masinės informacijos priemonės apie įvykį nekalbėjo ir nors didžiausių žiniasklaidos priemonių atstovai susitikime dalyvavo, visi jie tyli. Tarp jų – kanadietis žurnalistas ir National Post leidėjas Endrius Koinas, leidinio Bloomberg News vyriausiasis redaktorius Džonas Mikltveitas (šis leidinys publikuoja iki 5000 straipsnių per dieną ir turi 150 atstovybių visame pasaulyje), leidinio Economist vyriausiasis redaktorius Mintonas Bedosas, kuris taip pat yra Karnegio fondo administracinės tarybos narys ir savo laiku dirbo banksteriams iš TVF.

reklama

Taip pat susitikime dalyvavo vyriausiasis finansinis Financial Times apžvalgininkas, aršus centrinių bankų šalininkas Martinas Volfas, buvusi šio laikraščio direktorė Rona Ferhed, šiandien vadovaujanti BBC Trust ir esanti viena iš stambiausio bankų konglomerato HSBС vadovių. Įdomu, kad kai Ferhed buvo paskirta į BBS Trust, kai kurie HSBС akcininkai iniciavo jos atžvilgiu juridinį persekiojimą už pagalbą plaunant pinigus teroristams ir Meksikos narkobaronams.

Ne paslaptis, kad dėl beprecedentinio JAV ir britų spaudos monopolizavimo, o taip pat itin glaudžių žiniasklaidos vadovų ryšių su valstybine valdžia, šioje žiniasklaidoje įvesta griežčiausia cenzūra, kuri užtikrina valdžios ir spaudos sąveikavimą, dirbant viename pakankamai siaurame politinių pozicijų spektre, griežtai nubrėžtuose rėmuose. Taip kad nurodytų veikėjų dalyvavimas Bilderbergo susitikime aiškiai rodo, jog idėjos, kurios ten buvo svarstomos, bus nepastebimai ir reikiamu rakursu pateiktos jų leidiniuose, kuriant reikalingą visuomenės nuomonę.

Ir visgi, nežiūrint į Bilderbergo uždarumą, dalyvių sąrašas ir nurodytos temos leidžia nustatyti pagrindinę diskusijų kryptį. Tarp 15 „oficialios programos“ punktų buvo nurodyti: Europos strategija, globalizacija, Graikija, Iranas, Artimieji Rytai, NATO, Rusija, terorizmas, Anglija, JAV, rinkimai Amerikoje, cheminio ginklo panaudojimo grėsmė. Tačiau sprendžiant pagal dalyvių sudėtį, pagrindinis dėmesys buvo skirtas „dirbtiniam intelektui“, „kibernetiniam saugumui“ ir „einamosioms ekonomikos problemoms“.

Kaip visada susitikime dalyvavo Henris Kisindžeris, kaip ir NATO generalinis sekretorius bei didžiausių bankų bei korporacijų vadovai. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad tik viena kompanija – Google – buvo atstovaujama iškart trijų atstovų: prezidento Erijo Šmidto, viceprezidento Demio Hasabio ir valdybos narės Redžin Dugan. Pastarosios karjera eilinį kartą leidžia suprasti, kaip glaudžiai Google susijusi su JAV kariniu pramoniniu kompleksu. Nuo 2009 vidurio iki 2012 metų kovo Dugan vadovavo DARPA – Pažangių karinių tiriamųjų projektų agentūrai, priklausančiai Pentagonui. DARPA atsakinga už naujausių technologijų, skirtų JAV armijaikūrimą ir palaikymą. Dabar ji vadovauja „specialiems projektams“ kompanijoje Motorola Mobility, kuri priklauso Google.

Redžina Dugan žinoma kaip nuosekli totalinio sekimo sistemos sukūrimo šalininkė. Tarp aktyviausiai jos propaguojamų projektų – pleistro pavidalo elektroninis tatuiravimas: spausdinta elektroninė schema su antena ir pora sensorių, kuri gali tapti biometrinės identifikacijos sistemos dalimi. Tokią tatuiruotę Dugan pasidarė sau ant rankos, o sukūrė ją kompanija MC10 – Motorola partnerė. Kitas sukurtas vadovaujant Dugan biometrinės identifikacijos metodas – mikročipas, įtaisytas į elektroninę „tabletę“, kuri, patekusi į organizmą, pradeda transliuoti 18 bitų radijo signalą, panašų į elektroencefalogramą. Ji suveikia kaip raktas, prisilietus prie telefono ar kompiuterio. Šias „tabletes“ jau sertifikavo Amerikos maisto ir medikamentų kokybės priežiūros valdyba (FDA) ir gaminamos Kalifornijos kompanijoje Proteus. Gamintojai tvirtina, kad žmogus gali drąsiai išgerti po 30 tokių tablečių per dieną visą gyvenimą.

Tokie gaminiai – viena iš pagrindinių DARPA darbo krypčių. Ten taip pat užsiimama ne vien mikrosistemomis ir strateginėmis technologijomis (ryšių sistemos, informacinių tinklų apsauga, radioelektroninės kovos priemonės, kiberatakoms atsparios sistemos), bet ir biologinėmis: tyrimai inžinerinės biologijos srityje, įskaitant genų inžineriją ir taikomuosius neuromokslų aspektus.

Agentūra glaudžiai bendradarbiauja su Google, kuri, drauge su NASA įgyvendina transhumanistinius forsait-projektus, kurie kuriami Singuliariškumo universitete Silicio slėnyje, NASA tyrimų centre. Šiais tyrimais visų pirma siekiama sukurti technologijas valdyti žmogaus protui ir dirbtinį intelektą. Priminsime, kad Google vadovas Erikas Šmidtas niekad neslėpė savo siekio įvesti totalinę elektroninę kontrolę, pareikšdamas, kad privatus gyvenimas tapo praeities atgyvena ir kad jis ruošiasi paversti Google tikru „Didžiuoju Broliu“. Taip kad šios kompanijos atstovų buvimas Bilderbergo susitikime ir „dirbtinio intelekto“ bei kibersaugumo temų svarstymas liudija apie didelę pažangą kuriant „elektroninę vyriausybę“ ir apie tai, kad globalus elitas rimtai žvelgia į totalinio visuomenės pertvarkymo ir transhumanizmo programas, bei siekia visa tai atlikti kaip galima greičiau, iš pradžių smarkiai apkarpant, o paskui visiškai likviduojant teisę į privatų gyvenimą.

reklama

Be to, bilderbergeriai keičia pačią privataus gyvenimo sąvokos prasmę. Martinas Volfas, kai jam užsiminė apie jo slaptus susitikimus, pareiškė, kad tai „privataus gyvenimo“ pasireiškimas ir manyti, kad tokie susitikimai negali būti privatūs, reiškia fundamentalaus totalitarizmo idėjas.

Jau 2013 metų Bilderbergo susitikimas parodė, kad klubas rimtai transformuojasi. Praktiškai baigęs sudaryti uniją su Google, Bilderbergas nepastebimai pavirto Googlebergu, perkėlęs savo dėmesį į mentalinių karų ir asmenų kontrolės sferą.

Kompanija Google tapo pradininke ne tik skverbiantis į žmogaus proto gelmes, ji jau planuoja sukurti savo privačius miestus. Apie tai atvirai pareiškė kitas Google vadovas Laris Peidžas, kuris ruošiasi įkurti autonomines nuo nacionalinių valstybių zonas, kur galima bus eksperimentuoti su socialinio sugyvenimo taisyklėmis. Šiuos projektus ruošiamasi paverti nauju pasaulio pakeitimo įrankiu – bus korporatyvinis administravimas bei valdymas, kuris užtikrins totalitarinę santvarką ir totalinį sekimą. Kalba eina visų pirma apie besivystančias šalis, kuriose, kaip nurodo Google vadovybė, valdo „plėšrūniškos“ vyriausybės, neleidžiančios savo piliečiams užsiimti verslu ir pasmerkiančios juos skurdui. Google gi žada toms tautoms užtikrinti ir nuosavybės teisę, ir įstatymų viršenybę, o tuo tikslu vyriausybės turi savanoriškai atsisakyti savo valdžios. Tarkime, Hondūre jau priimtas įstatymas, leidžiantis kurti autonomines zonas (ZEDE), kurios gali atsisakyti centralizuotos civilinės ir komercinės teisės ir importuoti sau teisinę sistemą pagal savo norą. Tokias pačias zonas ruošiasi sukurti Salvadoras ir Kosta Rika.

Tačiau svarbiausias totalinės elektroninės kontrolės instrumentas – tai elektroniniai pinigai. Per pastaruosius metus bankininkų sluoksniuose atvirai aptarinėjama idėja smarkiai apriboti ar išvis panaikinti grynų pinigų apyvartą. 2014 metais Kenetas Rogofas iš Harvardo universiteto paragino panaikinti fizinę valiutą, kad būtų užkirstas kelias mokesčių slėpimui ir nelegaliai veiklai, o taip pat kad būtų sutrukdyta žmonėms išiminėti pinigus iš bankų ir uždarinėti sąskaitas, kai palūkanos priartėja prie nulio. Kaip teigia buvęs Anglijos Banko ekonomistas Džimas Livsas, visuomenė be grynų pinigų gali būti sukurta tiktai „privertus visus naudoti išimtinai elektronines lėšas, laikomas registruotose valstybiniame banke sąskaitose, atsekamas ir netgi tiesiogiai kontroliuojamas valstybės“. O visai neseniai vyriausiasis Citigroup ekonomistas Vilemas Buiteris pasisakė už visišką grynų pinigų panaikinimą, kad „būtų išspręsta pasaulio centrinių bankų problema, susijusi su neigiamomis palūkanų normomis“.

Kaip pažymi ekspertai, turint galvoje dalyvių sudėtį ir tai, kad viena iš Bilderbergo temų buvo „einamosios ekonomikos problemos“, galima spręsti, kad dėmesio centre atsidūrė būtent grynų pinigų problema. Niekas, aišku, neparašys, kokie sprendimai buvo ten priimti. Kaip konfidencialiai aptariami tokie klausimai, pademonstravo ekonomistas Martinas Armstrongas, kuris tapo vieninteliu parašiusiu apie slaptą ECB, FRS, Šveicarijos ir Danijos centrinių bankų atstovų pasitarimą Londone. Jis sugebėjo nustatyti, kad tas pats Kenetas Rogofas ir Vilemas Buiteris ruošiasi pasisakyti, gindami visų grynų pinigų likvidavimo idėją, „kad neliktų galimybės ką nors pirkti ir parduoti be vyriausybės leidimo“.

Kol globalinio elito finansuojami banditai ir politikai stumia į pilietinių karų chaosą ne šiaip atskiras šalis, o ištisus regionus, kol žmonija mobilizuojama kovai prieš virusus ir epidemijas, sukurtas to paties elito tarnų, žingsnis po žingsnio kuriama vieninga „elektroninių vyriausybių“ sistema, pagrįsta vieninga elektronine duomenų baze su informacija apie viso pasaulio žmones. Kiekvienam piliečiui turi būti suteiktas nekeičiamas asmens identifikatorius – asmeninis vieningo pasaulinio standarto numeris. Tai leis sukurti vieningą duomenų bazę, kurioje realiu laiku bus renkama, saugoma ir automatiškai analizuojama informacija apie įvairias žmogaus gyvenimo sferas, įskaitant pačias privačiausias. Žmogaus gyvenimas turi tapti absoliučiai skaidrus valdančioms struktūroms.

Asmeninis numeris turi būti įjungtas į universalią elektroninę kortą, kurioje bus visa informacija apie žmogų elektroniniu pavidalui ir kuri atliks multidokumento funkciją: pasas, vairuotojo pažymėjimas, pensijų, draudimo, medicinos polisas, mokėjimo priemonė, transporto bilietas ir t.t. Elektroninė korta taps raktu, leidžiančiu prieiti prie visų duomenų, o implantavus žmonėms mikročipus žmogus jau bus visiškai kontroliuojamas globalinio elito.

Taip kad bankai, specialiosios tarnybos, Pentagonas, Google labai glaudžiai bendradarbiauja. Jie kuria elektroninį Gulagą, kuriame neliks vietos nei valstybei, nei nacionaliniam suverinitetui, nei asmens laisvei. Viskas, su kuo jie turi reikalą, jiems yra tik priemonė siekiant svarbiausio tikslo – absoliučios valdžios.

www