„Maidanas“ Juodkalnijoje… ir tyla

Iš tiesų, keisti dalykai dedasi Europoje. Beveik pačiame jos centre, Juodkalnijoje, „Maidano“ užuomazga, o spauda tyli. Nei lozungų apie demokratiją ir laisvę, nei sausainiukų.. Kaip gi čia taip??

Galbūt todėl, kad juodkalniečiai stojo prieš šalies stojimą į NATO?

Nuo ko viskas prasidėjo? Viskas prasidėjo tyliai ir nepastebimai.

Rugsėjo 17 Juodkalnijos parlamentas patvirtino rezoliuciją dėl integracijos į NATO palaikymo, už kurią nubalsavo 50 iš 79 deputatų. Prieš balsavo 26 žmonės (Demokratinis frontas, Demos, Socialistinė liaudies partija ir nepriklausomi kandidatai), trys susilaikė.

Tuo pačiu, vienas Demokratinio fronto lyderių Milan Kneževič iškėlė iniciatyvą kurti „Juodkalnijos anti-NATO pajėgų Sąjungą“ kaip plačią visuomeninę-politinę ir pilietinę koaliciją.

Rugsėjo 27 Podgoricoje prieš parlamento pastatą prasidėjo neterminuotas protestinis mitingas, kurio iniciatoriumi tapo Demokratinis frontas. Protestuojantys reikalauja premjero Milo Džiukanovičiaus atsistatydinimo, pereinamosios vyriausybės formavimo ir laisvų demokratiškų rinkimų.

reklama

Aštuntą protesto dieną prieš susirinkusius su kalba pasisakė Juodkalnijos ir Primorsko Serbijos pravoslavų cerkvės metropolitas Amfilohijus. Esamu momentu, protestai nenutrūkstamai tęsiasi jau aštuoniolika dienų.

Spalio 12 vienas Demokratinio fronto lyderių Andrija Mandič kreipėsi atviru laišku į 28 NATO šalių-narių pasiuntinius kuriame pareiškė, jog „Juodkalnijos įstojimas į NATO, vykdomas neligitimios Džiukanovičiaus vyriausybės, negali būti pripažintas teisėtu, kadangi šalies gyventojų dauguma yra prieš stojimą į NATO ir šio sprendimo niekada nepripažins“.

Spalio 17 prie Juodkalnijos parlamento prasidėjo protesto mitingas. Policija nugriovė mitinguotojų palapinių stovyklą. Ir viskas prasidėjo rimtai.

Demonstracijoje dalyvavo keletas šimtų aktyvistų. Vienu pagrindinių reikalavimų buvo prezidento atsistatydinimas. Mitinguotojai bandė visus įmanomus ir neįmanomus būdus patekti į parlamento pastatą. Kad ten patekti reikėjo praeiti policijos užkardas. Į apsaugos organų „prašymus“ nutraukti mitingą demonstrantai niekaip nesureagavo, todėl teisėsaugos organams teko panaudoti ašarines dujas.

Toliau prasidėjo šturmas. Susidūrimų pasekoje nukentėjo šeši policininkai. Jie buvo sužeisti ir buvo pristatyti į ligoninę. Policija sulaikė 11 mitinguojančių, aktyviai aktyviai besireiškiančių prieš esamą valdžią šalyje.

reklama

Taip pat buvo sulaikyti du parlamento deputatai nuo „Demokratinio fronto“.

Atvira konfrontacija davė savo vaisių. BBC „pastebėjo“ ir išleido reportažą. Ir štai jau JAV pareiškė, jog duos sutikimą priimti Juodkalniją į NATO sudėtį tik tuo atveju, jei Juodkalnijos vadovybė toliau tęs reformų kursą ir pasistengs padidinti visuomenės palaikymą šalies narystei NATO.

Kadangi stojimo į NATO procesas buvo forsuotas, neišlaikant Overtono lango reikalavimų – atgijo aktyvūs protestai prieš aljansą, kuriuose dalyvauja ne tik gatvės protestuotojai, bet ir dalis politinių jėgų užimančių anti-NATO poziciją.

Čia įdomu – protestai organizuoti ir yra vykdomi naudojant jau visiems žinomas „nesmurtinio pasipriešinimo“ technologijas įtrauktas į pakankamai klasikines pirmosios bangos „spalvotas revoliucijas“.

„Taikus protestas už valdytojo-autokrato nuvertimą“.

Skirtumas tik tame, jog ši schema, kaip taisyklė, veikia, jei ji gauna palaikymą iš užsienio, ir kai valdžios veiksmai prieš tokius protestus lydimi išoriniu spaudimu (sankcijomis, elito apdorojimu, jėgos struktūrų papirkimu ir t.t.)

Čia gi mes matome akivaizdų savarankiškumą, kuris aiškiai jokio palaikymo Vakaruose negaus. Situaciją bus stengiamasi nutylėti arba apskritai, bus pasistengta protesto organizatorius pateikti kaip „urvinius retrogradus“ ir „pačių tamsiausių, nepriešakinių visuomenės sluoksnių atstovus“.

Šiaip jau Juodkalnija yra mažytė šalis, nuo kurios praktiškai niekas nepriklauso. Euroatlantinės politikos rykliams šie įvykiai tik bangelės vandens paviršiuje, todėl vietos valdžia gaus savotišką veiksmų laisvę prastumiant Juodkalniją į NATO. Esant būtinybei ir dozuotą jėgos panaudojimą prieš „neprotingus čiabuvius“ nenorinčius parsiduoti už spalvotus NATO karoliukus.