Temos apie sveikatą lietuviškuose portaluose ir glumina ir linksmina

Viename rimtame lietuviškame portale (tikrai rimtame, čia aš be ironijos. Tai tikrai ne lrytas ir ne delfis) skaitau eilinį briedą, kurį skelbia… gydytojas, o jei tiksliau – gydytoja.

Mūsų suvartojamas maistas ar gėrimai, turintys angliavandenių, turi įtakos insulino gamybai organizme, o jis leidžia ląstelėms pasisavinti gliukozę. Kalorijas vienodai gauname iš riebalų, baltymų ar angliavandenių. Skaičiuojant bendrą dienos kalorijų kiekį, visos kalorijos turi tokią pačią vertę. Jei kalorijų suvartojame daugiau, nei jų išnaudojame, jos virsta kūno riebalais. Svarbiausia yra subalansuota mityba, kai su maistu ir gėrimais gauname reikiamą normą kiekvienos iš maistinių medžiagų“, – pastebėjo gydytoja E. Časaitytė.

Sunku suvokti, kaip gydytoja, daug metų mokiusis aukštojoje, nesuvokia elementarių fizikos dėsnių, kadkalorijos (energija) į riebalus virsti negali . Na, jei jos virstų į riebalus, tai būtų stebuklų stebuklas, o jei dar kur prie pečiaus atsisėstume ir sušiltume (gautume daugiau kalorijų iš aplinkos), tai po to neatsikeltume, nes būtume aptekę iš kalorijų gautais kūno riebalais. Be to, bent aš galiu atsakingai pabrėžti, kad, kai aš esu išalkęs, aš „vartoju“ ne kalorijas, o maistą.

reklama

Teisingai jos teiginį reiktų išaiškinti maždaug taip:

Kūnas gali gauti energijos ir iš angliavandenių, ir iš baltymų, ir iš riebalų. Tos medžiagos, kurios nesunaudonamos energijos gamybai, niekur nedingsta ir skirtingai veikia mūsų organizmus. Iš angliavandenių gautos gliukozės perteklius (o ne kalorijos) virsta kūno riebalais. Baltymų ir riebalų perteklius (kas nesunaudojama energijai gaminti, kūno atstatymui ir „remontui“ (amino rūgštys) ir reakcijoms ląstelėse (riebalų rūgštys)) – iš organizmo pašalinamas. Nuolat vartojant padidintą baltymų kiekį, įmanomas variantas, kai organizmas baltymų perteklių pradeda versti gliukoze, kurios perteklius taip pat gali būti verčiamas kūno riebalais.

Bet, manau, gydytojai toks „išaiškinimas“ per daug sudėtingas, o ir skaitytojas nesupras, tad, lai ir toliau energija tevirsta riebalais ir pan.

O šiaip dar labiau stebina beveik visų portalų, rašančių sveikatos temomis, žiaurus nenuoseklumas. Aš jau nekalbu, kad kokiame nors delfyje vieną dieną paskelbiamos „tiesos“ tiesiog akivaizdžiai prieštarauja „tiesoms“, skelbtoms vakar. Tai nelabai ir svarbu, juk žmonėms, kurie skaito panašius nusipezėjimus, „leidžiama pasirinkti, suteikiama teisė „spręsti patiems“. Oi, kokia demokratija.

Tik jau pilnas nusidainavimas vyksta tada, kai teiginius, prieštaraujančius vienas kitam, aptinkame tame pačiame straipsnyje. Neseniai teko skaityti tekstuką, skelbtą laaabai populiariame lietuviškame portale, kuriame aprašomos putino uogų gerosios savybės.

reklama

Nesiginčysiu – gal būt putino uogos yra nuostabus maistas ir vaistas, tačiau smagiausia tai, kad straipsnyje, aprašinėjant „gerąsias“ uogų savybes, buvo paminėta, jog jos teigiamai veikia inkstus bei skrandį, skrandžio darbą,  o minint „blogąsias“ savybes, pabrėžta, jog jos kenkia inkstams bei skrandžiui. Va, ir žinok, žmogus, kada tos uogelės skrandį išgydys, o kada – sunaikins.

Arba, va, neseniai taip pat gana žymioje svetainėje, rašinėjančioje apie sveikatą, radau įdomų ir gana įtikinantį tekstuką, kur aprašomas žmogaus imuniteto veikimo mechanizmas ir kur aiškiai pabrėžiama, jog imuniteto reguliuot neišeis – nes tai tik pačio organizmo pregoratyva. Organizmas kartais „tyčia“ atjungia savo imunitetą, kad galėtų įsileisti mikrobų, kurie padėtų organizmui apsivalyti. Kai mikrobai atlieka savo darbą, imunitetas „įjungiamas“ vėl ir ateiviai sunaikinami, o organizmas jau būna apsivalęs. Vienu žodžiu, tik organizmas sprendžia, kada ir kaip „junginėti“ savo gynybines funkcijas, o žmogui tai – didelis ir nesuprantamas procesas.

Tačiau jau sekančiame straipsnyje su užsidegimu aiškinama, kaip reikia „stiprinti“ įmunitetą ir ką gerti – vartoti, kad, pavyzdžiui, gripo metu jūsų imunitetas būtų įjungtas visas 24 valandas per parą!

Ir dar įspūdi daro kartais kažkiek net isteriški straipsnelių pavadinimai, tipo: „Ši daržovė išgelbės jūsų gyvenimą!“ ar „10 produktų, kurie jus padarys sveikais ir laimingais!“. Na, paskui pasigaunamas koks nors brokolis, kopūstas ar česnakas ir prasideda: …kaip senovėj tą produktą visi vertino… kaip romėnai dėl jo nesendavo ir net nenumirdavo (matyt, užmušt juos reikėdavo)… kaip jis įtakoja odą, plaukus, lytines funkcijas… koks jis jauninantis, smegenų tūri didinantis… kaip mūsų bobutės senovėj juo visas ligas gydė…. kaip jis suliesėt padeda, tik spėk naujus drabužius pirkinėt… Vienu žodžiu, ne žolė, o gyvybės eliksyras, panacėja „nuo visko“.

Bet galiu tik pasidžiaugti, kad landyti po mūsų lietuviškus portalus tikrai linksma, nors ir pačia rimčiausia – sveiktos tema, besidomint.