Naujas „Maximos“ šūkis arba atsakymas kurio nežinojo Prezidentė

Ko gero visi prisimena skaudžią nelaimę, kai Rygoje Zolitudės „Maximoje“ įgriuvo stogas ir žuvo 54 žmonės ? Prabėgo nedaug laiko,bet šį įvykį masinėse informacijos priemonėse (MIP) užgožė kitos Europinio mąsto problemos. Atrodo, lyg viskas nurimo,gyvenimas teka savo vaga ir šio įvykio tėkmėje net bangelė nevirpa. Nežinia ar tyčia, ar ne, MIP neberašo apie tolesnę šios bylos eigą. Gal Lietuvai tai neaktualu,nors taip neturėtų būti, nes „Maxima“ užgimė Lietuvoje ir tik vėliau pasklido po kaimynines šalis. Na, bet tai, kodėl šia tema neberašoma, palikime žiniasklaidos sąžinei.

Lietuvoje ši tema nurimo. Tačiau ne Latvijoje ir ne žuvusiųjų artimųjų širdyse. Visai nesenai per Latviją ir Lietuvą nuvilnijo nedidelis skandaliukas, kai mūsų prezidentė Latvijos televizijoje neatsakė į klausimą būtent Zolitudės tragedijos tema.

Keisčiausia tai, kad visų rūšių MIP buvo svarbiau ne tai, kokia šiuo klausimu padėtis Lietuvoje, bet tai, kad Prezidentė neatsakė į klausimą. Prioritetai – aiškūs: žuvusieji ir „Maximos“ tinklų avarinė padėtis Lietuvoje yra niekis, palyginus su prezidentiniu skandaliuku. O juk klausimas prezidentei buvo toks paprastas: „Ar Lietuva pasimokė iš Rygos „Maximos“ tragedijos?“.

Galime svarstyti, kodėl prezidentė neatsakė, nes versijų po šio prezidentės interviu buvo daug. Galima, vadovaujantis R.Janutienės knyga „Raudonoji Dalia“, net iškelti prielaidą, kad dabartinė Prezidentė , „VP“ kilimo laikotarpiu buvusi Finansų ministre, yra susijusi su „Vilniaus prekyba“.

reklama

Tuo labiau, kad vienas iš „Vilniaus prekybos“ akcininkų, M.Marcinkevičius, kalba apie tai, kad „VP grupės“ akcininkai galimai nusuko nuo valstybės kelis šimtus milijonų litų mokęsčių. O juk be Finansų ministrės (dabartinės prezidentės ) žinios tokios sumos laisvai „plaukioti“ negalėjo.

Bet palikime sąmokslo teorijas, nes tiesa kažkur anąpus ir paprastam piliečiui ji neprieinama. Visai nesvarbu, ar prezidentė nenorėjo atsakyti, ar šiuo klausimu, kaip ir daugeliu kitų, nekompetentinga, ar kaip nors susijusi su „VP“. Neatsakė ir faktas.  Anot prezidentės: „Klausimas nesuderintas“. Dedam tašką !

Prieš akis – naujas „15min.lt“ straipsnis su skambia įžanga :  „Tai, ko reikia“ – su tokiu nauju šūkiu Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje ruošiasi konkuruoti prekybos tinklas „Maxima“. Jį valdančios bendrovės atstovų teigimu, šūkio keitimas – ilgalaikės bendrovės konkuravimo strategijos dalis ir ji šiam žingsniui ruošėsi dvejus metus, po tragedijos Rygos Zolitudės rajone esančioje „Maximos“ parduotuvėje“.

„Penkiolikminučių“ straipsnelis, liaupsinantis agresyvią „Maximos“ plėtros strategiją, kuri reiškia ne ką kitą, kaip dar didesnę plėtrą ir smulkesnių parduotuvių išstūmimą iš rinkos. Monopolija, manau, kad ne be valdančiųjų palaiminimo, užgrobia rinką ir atima pragyvenimo šaltinį iš smulkesnių. Tame tarpe ir iš smukesnių parduotuvių darbuotojų. Juk visų netilps dirbti į „Maximą“. Neužteks darbo vietų, nes „Maximos“ savininkų ir jų atstovų tikslas, kad kuo mažiau žmonių atliktų kuo daugiau darbo. Nieko nepadarysi, toks kapitalizmo dėsnis. Sistemos,deja, kol kas dar nepakeisim.

Kaip matome „15min.lt“ įžangoje, „Maximos“ atstovai taip pat mini tragediją Zolitudėje. Tad sugįžkim prie klausimo, užduoto [rezidentei : „Ar Lietuva paskmokė.. ?“

Pamenu, su kokiu uolumu ir skuba po tragedijos Rygoje „Maximos“ prekybos salėse ir pagalbinėse patalpose buvo atlaisvinami prekėmis ir visokiu pagalbiniu šlamštu užgriozdinti avariniai išėjimai. Parduotuvių direktoriams ir pamainų viršininkams ne tik lūpos, rankos ir kojos virpėjo laukiant į prekybos tinklus staiga plūstelėjusių, savo pareigas prisiminusių tikrintojų. Nurodymai ir instrukcijos kaip elgtis ekstremalių situacijų metu keitėsi beveik kiekvieną dieną, vis labiau tobulėdamos.

reklama

O „Maximos“ vidinio naudojimo portale, Latvijos „Maximos“ generalinis direktorius buvo nupieštas čiut ne kaip didžiausia tragedijos auka, akcininkai jam linkėjo stiprybės ir ištvermės. Gal buvo atsižvelgta į tai, kad šis buvęs krovikas, jei tokiu būtų likęs,irgi galėjo žūti avarijos metu. Taigi, po avarijos buvo didelis sujudimas, bet tai jau būtasis laikas. Po truputį viskas nurimo ir vėl, įskaitant betvarkę, pradėjo tekėti savo vaga.

Mes ne prezidentai – mes galime nueiti iki „Maximos“, savo akimis pamatyti ir gauti atsakymą į klausimą, užduotą prezidentei:  „Ar Lietuva pasimokė…?“ Deja, kaip matome iš nuotraukų – NE. NEPASIMOKĖ.

Po tragedijos atlaisvinti praėjimai prie avarinių išėjimų vėl užgriozdinti prekėmis, vėl į tarpus tarp prekių lentynų ir į praėjimus sukrautų padėklų su prekėmis vos telpa klientams skirtas vežimėlis. Nejučiomis pats sau užduodi klausimus:  „O kas, jei vėl avarija, gaisras ar,neduok dieve, koks nors į Lietuvą užklydęs teroristas per Velykas ar Kalėdas susisprogdina ? Kaip per spūstį užgriozdintu taku prasibrauti prie avarinio išėjimo ?”

Atsakymas paprastas – neįmanoma.  Neįmanoma, nes piko valandomis, o ypač švenčių dienomis „Maxima“ ir kiti prekybos tinklai tampa masinio apsipirkimo maldos namais, savotiška apsipirkimo Meka. Ir kas gali pasakyti ar daugiau žmonių, o ypač vaikų ir senelių, žūtų ar nukentėtų nuo kokios nors avarijos, ar masinės spūsties metu braunantis link avarinio išėjimo?

Kai pradeda veikti išgyvenimo instinktas,nebeveikia moralinės normos ir jokie iš avarijos nepasprukusių darbuotojų mėginimai reguliuoti žmonių srautus nepadės – laimės tas, kuris stipresnis. Kur garantija,kad darbuotojai, nors dalinai ir apmokyti,reguliuos tuos srautus? Juk darbuotojai taip pat žmonės ir jiems taip pat veikia išgyvenimo instinktas. Manau, kad panašus vaizdelis visose „Maximos“ (ir ne tik „Maximos“) tinklo parduotuvėse. Tiesiog nueikit į prekybos centrą, susiraskit avarinį išėjimą ir pamėginkit įsivaizduoti, kaip iki jo nusigautumėte avarijos metu.

Kadangi prezidentė neįgali (ar neįgaliota?) atsakyti į Latvijos televizijos užduotą klausimą, atsakome mes: „Lietuva nepasimokė!“

Įvykstant tragedijai „Maximos“ šūkis buvo „Apie viską pagalvoga“. Tai dabar, vadovaujantis nauju šūkiu ir įvykus tragedijai, „Maxima“ tvirtins „Tai ko reikia“? Nieko asmeniško, tiesiog tokia strategija – „Tai ko reikia“…