Kundūzas: kai Nobelio taikos premijos laureatas bombarduoja ligonines

2009 metais Barakas Obama gavo Nobelio taikos premiją už „didelį indėlį stiprinant tarptautinę diplomatiją ir bendradarbiavimą tarp tautų“. Dešimčia metų anksčiau „Gydytojams be sienų“ taip pat buvo suteikta tokia garbė, kaip „organizacijai, kuri teikia medicininę pagalbą nedelsiant, be diskriminacijos ir visiškai nepriklausomai“.

Kaip ten bebūtų, visa tai nesutrukdė vyriausiajam JAV ginkluotųjų pajėgų vadui smogti karinį smūgį į tarptautinės organizacijos ligoninę afganų Kundūze naktį iš spalio 2 į 3. Be to, pažeidžiant tarptautinę teisę, kuri draudžia tokius bombardavimus. Nors Barakas Obama asmeniškai atsiprašė „Gydytojų be sienų“ (jie dabar reikalauja nepriklausomo įvykių tyrimo), JAV prezidentas, iš esmės, tapo pirmuoju Nobelio premijos laureatu, užpuolusiu kitą laureatą.

Karo nusikaltimas?

Ar visgi antruoju? Tokią užuominą daro Activist Post su nuoroda į žurnalo The Nation atviravimą, kuris cituoja buvusio amerikiečių kariškio žodžius apie tai, kad pastarasis matė „Raudonojo kryžiaus“ vėliavą amerikiečių bombardavimo vietoje. Organizacija buvo apdovanota šia premija 1917, 1944 ir 1963 metais, o smūgius koordinavo ne kas kitas, kaip prezidento Niksono patarėjas vardu Henris Kisindžeris, pats gavęs šį prestižinį apdovanojimą 1973 metais

reklama

Tais metais akademija nutarė pažymėti susitarimo dėl paliaubų Vietname dalyvius, kurie padėjo tašką karui. Premija buvo suteikta Vietnamo delegacijos vadovui Le Dus Tho (jis jos atsisakė) ir Henriui Kisindžeriui, specialiam JAV prezidento patarėjui, kurį patys aršiausi jo kritikai vadino ne kitaip, kaip karo nusikaltėliu.

Kariniu nusikaltėliu? Kai rašo žurnalas The Nation spalio 5 straipsnyje, tais pačiais metais Kongreso svarstymuose eilė buvusių kariškių apkaltino Henrį Kisindžerį slaptais smūgiais į ligonines Kambodžoje ir Laose, kurios pasitarnavo užnugario bazėmis Vietkongo kariuomenei.

„Kuo didesnė ligoninė, tuo geriau“

Kaltinimus įgarsino Vietnamo veteranai. Buvęs kariuomenės analitikas Alan Stevenson pranešė kongresmenams, kad darbo Vietnamo šiaurėje metu 1969 metais jam buvo nurodyta sudaryti ligoninių sąrašą amerikiečių smūgiams. „Kuo didesnė ligoninė – tuo geriau“. Atsargos kapitonas Gerald Greven, savo ruožtu pripažino, jog davė nurodymą bombardavimui, todėl. Kad tuo metu buvo priimta tokia politika.

Kitas buvęs kariškis Rowan Malphurs pažymėjo, jog nuo 1969 iki 1970 analizavo bombonešių B-52 smūgių nuotraukas, smūgių, kuriuos nurodė vykdyti Kisindžeris. Pasak jo, jis ne kartą pastebėjo sunaikintus pastatus, kurie galėjo būti ligoninėmis. Be to, vienoje iš nuotraukų jis netgi pastebėjo plevėsuojančią „Raudonojo kryžiaus“ vėliavą. Tai yra, neatmestina, jog Barakas Obama nebuvo pirmuoju Nobelio premijos laureatu, subombardavusiu kitą laureatą. Galų gale, nuo Markso ir Hegelio laikų mums puikiai žinoma, kad istorija kartojasi dukart: pirmą karta kaip tragedija, antrą – kaip farsas“.

slate.fr