Ar Lietuvoje galima nesilaikant apribojimų viešai teigiamai vertinti nusikaltimus bei idealizuoti nusikaltėlius? Formaliai lyg ir ne, tačiau realybėje - lyg ir taip

Keisti dalykai dedasi mūsų viešojoje erdvėje. Įstatymų leidėjai, siekdami apsaugoti mūsų vaikus nuo žalingos informacijos nustato visokiausių apribojimų, o kai kurie viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai ir pan. veikėjai visiškai atvirai leidžia sau dėti skersą ant tų ribojimų, jų kūrėjų bei mūsų vaikų teisių.

Štai, tokiame portaliūkštyje „manoteises.lt“, kuris yra skambiai apsišaukusios viešosios įstaigėlės „Lietuvos žmogaus teisių centras“ tinklalapis, skaitau panelės Augustės Gumbytės interviu su Valeria Verdolini, žmonių kontrabandininke iš Italijos.

Kurios organizuota ir įvykdyta nelegalių migrantų kontrabandinio gabenimo iš Italijos į Švedija operacija pozityviai, kaip herojiško pobūdžio veikla, nušviečiama dokumentiniame filme „Vestuvės kelyje / On the bride’s side“.

Šis filmas spalio mėnesio pabaigoje bus rodomas Vilniuje bei Kaune, minėto „Lietuvos žmogaus teisių centro“ organizuojamo festivalio „Nepatogus kinas“ metu. (Žr. http://nepatoguskinas.lt/2015/movies/on-the-brides-side/)

Pats interviu tekstas bei antraštė „Pilietinis nepaklusnumas – būdas padėti pabėgėliams“ visiškai nedviprasmiškai duoda suprasti skaitytojui, jog šios viešosios informacijos rengėjai bei skleidėjai įstatymus pažeidžiančią ir baustiną žmonių kontrabandininkų veiklą vertina itin teigiamai ir pristato ją, kaip sektiną „pilietinio nepaklusnumo“ pavyzdį.(Žr. http://manoteises.lt/…/pilietinis-nepaklusnumas-budas-pade…/)

reklama

Skaitau:

„Ar ryžtumėtės kelyje į prieglobstį Europoje lydėti grupelę pabėgėlių, kuomet jums grėstų kaltinimai prekyba žmonėmis?

„Nepatogaus Kino“ festivalio metu Lietuvoje viešėsianti […]Valeria Verdolini, filmo „Vestuvės kelyje“ herojė, pasiryžo rizikuoti ir su draugais padėti penkiems pabėgėliams iš Milano nukeliauti į Švediją, apsimesdama nuotaka.

Pagrindinė mintis buvo pakeisti sienų, ribų suvokimą, parodyti, […] kad sienos yra įveikiamos, […] Tai filmas apie draugystę, kurioje nėra vietos pasams ir leidimams. Mes keliavome ir rizikavome kartu.“

Taigi, šis dokumentinis filmas yra kriminalinio nusikaltimo – sėkmingos žmonių kontrabandos operacijos apdainavimas.

O panelės Augustės Gumbytės inteviu – viešas tos nusikalstamos veiklos teigiamas vertinimas ir jos vykdytojų, t.y. nusikaltėlių, idealizavimas.

Štai kokiu tiesioginiu paraginimu baigiasi tas interviu:

„Kokią pagalbą, kaip piliečiai, galime suteikti pabėgėliams? […]

Ir kaip „Vestuvės kelyje“ siūlo – pilietinis nepaklusnumas gali būti aktyvia pagalbos pabėgėliams forma.“

Kaip matome, LR BK 292 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo vykdymas šiuo atveju droviai įvardinamas „pilietiniu nepaklusnumu“ bei „aktyvia pagalbos pabėgėliams forma“.

Primenu, kas rašoma Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse http://www2.lat.lt/ta/66150:ver58:str292:

„292 straipsnis. Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną

1. Tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas dėl savanaudiškų paskatų, arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

3. Tas, kas organizavo šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų.

4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“

Taigi, tiek dokumentinis filmas „Vestuvės kelyje/On the bride side“ , tiek panelės Augustės paimtas iš žmonių kontrabandos organizatorės interviu viešai teigiamai vertina nusikaltimą bei idealizuoja jo organizatorius ir vykdytojus, t.y. nusikaltėlius.

Tenka priminti, jog būtent tokio tipo informacija mūsų teisėje yra laikoma žalinga nepilnamečių psichinei sveikatai, jų protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi.

Ir tai NE mano nuomonė, tai – atitinkamo įstatymo nuostata.

Skaitome http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l…:

„4 straipsnis. Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi daranti viešoji informacija

reklama

1. Neigiamą poveikį nepilnamečiams darančia informacija laikoma tokia viešoji informacija, kuri gali būti žalinga nepilnamečių psichinei ar fizinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi.

2. Neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama ši viešoji informacija:

9) kuria teigiamai vertinama nusikalstama veika ar idealizuojami nusikaltėliai;“

Atrodo, pakankamai aiškiai parašyta? Papildomi Dvasių apsireiškimai nėra būtini?

Tenka priminti, jog tokio tipo informacijos viešas platinimas, nors ir nėra kategoriškai uždraustas, tačiau yra ribojamas nuo laisvos nepilnamečių prieigos.

Filmo demonstruotojai turi užtikrinti, kad jam būtų priskirtas atitinkamas grifas N-18, o portaliūkščio manoteisės.lt valdytojai – prie panelės A.Gumbytės interviu uždėti užsklandą, perspėjančią apie netinkamą nepilnamečiams turinį bei reikalavimu patvirtinti skaitytojo amžių.

O kas gi turėtu tuo pasirūpinti bei priversti nepilnamečius doroviškai tvirkinančią informaciją skleidžiančius bei nusikaltimus ir jų organizatorius šlovinančius „žmogaus teisių gynėjus“?

Ogi specialiai tam skirtas pareigūnas – Žurnalistų etikos inspektorius. Kurio pareigas šiuo metu eina gerbiama Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė, vadovaujanti tos srities specialistų būriui.

Būtent ŽE inspektoriaus tanyba nagrinėja piliečių skundus bei pareiškimus dėl atitinkamo vaikus saugančio įstatymo nuostatų pažeidimų.

Įstatyme numatyta, jog kuomet kalba eina apie vaikų apsaugą nuo žalingos informacijos, tyrimą dėl pažeidimo inspektorius gali pradėti savo iniciatyva arba tirti net ir anoniminius skundus (pareiškimus).

Kadangi tingiu rašyti tokį skundą, tai tiesiog užtaginu tos tarnybos vadovus bei siunčiu į jų tarnybinius paštus nuorodą į šį postą: grazina.ramanauskaite@lrs.lt; zeit@lrs.lt; deividas.velkas@lrs.lt.

Tebūnie tai pilietiško internetų komentatoriaus R. Navicko anoniminis pranešimas apie galimą nepilnamečių teisių pažeidimą viešojoje erdvėje, kurio pagrindu gerbiama Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė gali pradėti atitinkamą tyrimą.

Prašau nedaug:

– įvertinti portalo manoteisės.lt viešai platinamą nusikaltimą šlovinantį interviu bei Žmogaus teisių centro organizuojamo festivalio „Nepatogus kinas“ numatomo demonstruoti dokumentinio filmo apie žmonių kontrabandininkų nuotykius atitiktį Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatoms.

O taip pat įpareigoti interviu skleidėjus ir filmo demonstratorius užtikrinti, kad ši žalingą poveikį vaikams daranti informacija būtų apsaugota nuo prieigos nepilnamečiams, kaip tai numato atitinkami teisės aktai.

Tskant, fiat justitia, et pereat mundus!

Pabaigai norėčiau retoriškai pasindomauti:

– negi niekam, apart manęs, neatrodo keista, kad grantų čiulpimo ir fondų įsisavinimo kontorėlė skambiu pavadinimu, kurios vadovaujančiuose organuose vieni teisininkai bei advokatai (žr. http://manoteises.lt/lchr/zmones/), remiama valstybės institucijų bei užsienio ambasadų (žr. http://manoteises.lt/apie/remejai-ir-partneriai/), viešojoje erdvėje skleidžia ir renginiuose demonstruoja nusikalstamą veiklą – žmonių kontrabandą šlovinančius filmus bei interviu?

Tai yra de facto netiesiogiai lyg ir skatina skaitytojus bei žiūrovus teigiamai ją vertinti bei gal net patiems pradėti įgyvendinti tą „pilietinį nepaklusnumą“ baudžiamojo įstatymo numatytų veikų forma?

Kai tai suderinama su advokatų ar šiaip teisininkų bei tiesiog padorių Lietuvos piliečių statusu?

Dingojasi man, kad nelabai suderinama.

Bet man su Dvasiomis bendrauti netenka, tai ką aš žinau?