Populiariausias šio rudens anekdotas Vokietijoje

Tupi pabėgėlis Muhamedas Berlyno gatvėje ir spjaudo žemėn pro švarplę dantyse. Staiga išnyra feministiškos išvaizdos moterėlė su sparneliais ir sako:

– Aš socialinė-liberalinė Tolerancijos Fėja! Atskridau, kad išpildyčiau tris tavo norus!

Nepasimetė Muhamedas, kaip visą gyvenimą su Fėjomis bendravęs:

– Pažvelk, kokios pas mane skylės burnoje! Noriu, kad išgydytų dantis ir įstatytų cirkonio implantus!

Nespėjo Muhamedas ištarti šių žodžių, kaip per pravažiuojančio automobilio radiją pasigirdo naujiena apie priimtą įstatymą dėl nemokamo gydimo bei dantų protezavimo pabėgėliams, o jo burna suspindo sniego baltumo holyvudiška šypsena.

– Aha. O dar – aš labai pasiilgau savo keturių žmonų ir penkiolikos vaikučių, tėvų, brolių ir seserų bei žmonų tėvų, brolių ir seserų!

Noriu, kad mes visi gyventume prašmatnioje viloje, studijuotume universitetuose ir kad pinigų turėtume …

reklama

Nespėjo Muhamedas ištarti „…daug!“, kaip atsidūrė puikios vilos svetainėje. Žiūri – ogi namas pilnai mebliruotas ir prigrūstas moderniausios buitinės technikos. Pro langus matosi gražūs vaizdai, o ant stalo – naujo įstatymo apie pabėgėlių šeimų susijungimą ir aprūpinimą gyvenamuoju būstu tekstas.

Greta mėtosi banko sąskaitų išrašai apie gautas daugiatūkstantines pašalpas ir laiškai iš universitetų apie viso Muhamedo giminės klano priėmimą į nemokamas studijų vietas. Viskas, kaip priklauso pagal universitetų rektorių konferencijos susitarimą apie nemokamą aukštąjį mokslą pabėgėliams.

Apsalęs iš laimės Muhamedas jau nebežino, ko čia dar jam paprašius. Juk dar liko paskutinis noras.

Staiga jam šovė į galvą puiki mintis:

– Noriu virsti … vokiečiu. Ne tik pagal pasą, bet tikru. Būti aukštu žydraakiu blondinu ir vadintis Fricu Šulcu!

Nespėjo Muhamedas dakalbėti iki galo, kaip Tolerancijos Fėja pašoko ir energingai sumosikavo burtų lazdele. Staiga viskas aplinkui išnyko, kaip dūmas ir laimės kūdikis pamatė, jog vėl tupi Berlyno gatvėje ir pro švarplę dantyse jam ant kelnių trykšta seilės.

– Ei, kame šaknys? – piktai riktelėjo fėjai Muhamedas, nepatikliai apžiūrinėdamas šviesius plaukus ant savo rankų.

– Kaip Jums negėda, herr’ai Šulcai, dykai sėdėti ir dar kažko kaulyti iš valstybės? Jums dera pačiam savimi pasirūpinti! Eikite ir susiraskite darbą! O jei stokojate pinigų šeimai – dirbkite viršvalandžius ar pasiimkite kreditą! – griežtu tonu atšovė Tolerancijos Fėja ir mostelėjusi sparneliais išnyko auksinėje sugrėbtų lapų krūvoje.