Savanoriai iš Lietuvos tobulinosi Šveicarijoje

Šauksmo ir mūsų gretų savanoriai kelias rugsėjo dienas praleido Panoramafilms kino studijoje. Panoramafilms – tai labai neįprastas pilietiškų žmonių  susivienijimas iš viso pasaulio, kurių centrinė būstinė yra Šveicarijoje, Walzenhausene.

Pagrindinis skiriamasis jų bruožas: savo veiklą jie grindžia bepiniginiais santykiais, todėl priima ir visiškai nemokamai savo patirtimi dalijasi su visais, kurie tokių santykių taip pat siekia. O kadangi kuriant didelius projektus reikalingos darniai veikiančios savanorių grupės, jų koordinavimui ir veiklos optimizavimui Panoramafilms ištobulino savanorių koordinavimo ir valdymo metodus.

Tokių švietejiškų projektų vadovas Simonas Sasekas patirtimi su lietuviais pirmiausia pasidalino teoriškai. Jis papasakojo pagrindinius  principus, kurių laikantis, galima sukurti stabilų pilietiškų žmonių junginį, gebantį kurti.

“Svarbiausia kūrybingos ir tvarios komandos sąlyga – vertybių bendrumas ir tam tikros bendros veiklos taisyklės „ – sako Simonas Sasekas, Panoramafilms projektų vadovas. „Dažniausiai žmonės apie save galvoja kitaip, negu yra iš tikrųjų. Todėl pagrindų pagrindas – išsiaiškinti, ar būsimas komandos narys savo „Aš“ stato į pirmą vietą, ar po „Mes“- kolektyvo?Nes paprastai būna taip, kad žmonės apie save susikuria iliuzinę nuomonę, o komandinis darbas grįstas atsakomybės prisiėmimu. Visiems aišku, kad komandinis darbas produktyvesnis už atskirų individų. Tačiau atskiri individai, sudarantys komandą, turi ne tik norėti joje būti, bet ir sugebėti savo „Aš“ matyti ne kaip pasaulio centrą, bet kaip pasaulio (šiuo atveju komandos) fragmentą. Komanda, susidedanti iš atsakingų jos narių, tampa nenugalima. Visiškai nesvarbu, kokiems konkretiems tikslams ji buriama – ar tai bus statybinė brigada, ar sporto grupė, ar politinė partija –   komandinis darbas sėkmingas tik tuomet, jeigu „Mes“ svarbiau už „Aš“.

reklama

Todėl labai daug laiko mes išleidžiame bendravimui. Nes tik bendraujat galima išsiaiškinti tikrąją būsimo komandos nario motyvaciją, ar jis pasiruošęs prisiimti asmeninę atsakomybę už komandinio darbo dalį?

Konkretus poreikis tobulinti komandinio darbo efektyvumą mums atsirado todėl, kad mūsų projektai – išskirtinai savanoriški. O mūsų savanoriai, kaip ir visi kiti visuomenės nariai, turi apmokamus darbus, iš kurių pragyvena. Todėl, kad pasiektume savo tikslų, mes privalėjome išmokti per vieną šeštadienį su dešimt žmonių grupe nudirbti darbus, kuriuos darytų pora žmonių visą savaitę. Bet tie du žmonės dirbtų už pinigus, o mes tą darome iš įsitikinimo, kad pinigais grįsti santykiai ateities neturi. Nesvarbu, ar tai bus tėvų ir vaikų, ar vyro ir žmonos, ar bendruomenės narių, ar valstybės piliečių tarpusavio santykiai – visuomet santykių tvarumą ( o vadinasi, ir produktyvumą) lemia prioritetai. Jei santykiai grįsti tarpusavio dėmesingumu, meile ir atsakomybe už savo įsipareigojimų vykdymą – jie tvarūs. Jei į pirmą vietą keliama asmeninė nauda, asmeninis komfortas, pinigai – tokie santykiai pasmerkti, ir tik laiko klausimas, kada jie sužlugs. Todėl savo veikloje mes vadovaujamės principu „ už dyką gavai, dykai ir atiduok“.

Lietuvoje veikiausia mano, kad Šveicarija turtinga šalis, todėl čia nėra kai kurių problemų, kurios yra pas jus. Tačiau iš tikrųjų visuomenės problemos visur panašios. Visuomenėse, kurių santykių pagrindą sudaro pinigai, sutrinka vertybių sistema. Nes pastoviausios vertybės yra ne pinigai, o dvasinės – dorovinės vertybės, moralė.Štai ir pas mus, Šveicarijoje, metų metais vyko ginčai, kad reikia istorinio filmo apie Šveicarijos didvyrius, valstybės atsiradimą. Bet – nėra finansavimo. Nes paprastai pinigais grįstoje visuomenėje finansavimo visuomet trūksta ten, kur nekvepia komercija. O viena iš mūsų taisyklių, kuriomis vadovaujamės, skelbia: užuot kritikavęs – daryk pats. Todėl tokį filmą apie Šveicarijos didvyrius „Didvyriai miršta kitaip“ (Helden sterben anders) pastatėme, nelaukdami, kol tarppartiniuose valdžios ginčuose išsispręs finansavimo problema. Kaip ir visuomet, projektą darėme apskritai be jokio finansavimo.

http://www.panorama-film.ch/helden-sterben-anders.php

Kaip tas įmanoma, paklausite? Tarkim, paskelbėme konkursą geriausiam karaliaus kostiumui. Laimėjo savanoris, kuris sukūrė kostiumą už pusantro euro. Kažkur pramoninėse atliekose rado išmestos odos, prabangiai atrodančių medžiagų skiaučių…Tokio kostiumo kaina „normaliomis“ biudžetinio filmo gamybos sąlygomis būtų matuojama tūkstančiais. Mūsų veiklos sąlygomis – kūrybiniu pasitenkinimu ir tikėjimu, kad filmą kūrėme ne veltui (beje, šį filmą Šauksmas ketina įgarsinti į lietuvių kalbą – K. J.). Masinėse scenose dalyvavo apie 2000 savanorių iš visos Europos. Kiekvienas jų turėjo ne tik vaidinti su paties pasiruoštu kostiumu pagal bendrą scenarijų. Juos reikėjo ir koordinuoti, ir apnakvydinti, ir maitinti. Ir viskas grįsta savanorystės principu, be atlygio. Tokiems projektams reikalingi didžiulė patirtis ir įdirbis. Tą mes nuolat ir darome – tobuliname savo sugebėjimą optimizuoti kūrybinius kolektyvinio darbo procesus, mokome naujus savanoriškų darbų vadovus, padedame kitiems besikuriantiems kolektyvams iš viso pasaulio tą daryti. Štai dabar stengiamės savo patirtį perteikti jums…

reklama

 Lietuvių viešnagės Panoramafilms metas sutapo su naujo šios filmų studijos produkto –  filmo “Iš pradžių buvo Širdis” ( Im Anfang war das Herz) filmavimu. Kaip papasakojo teroristą filme vaidinantis aktorius – savanoris Michael Hillscer, filmu siekiama atskleisti šiandien vvkstančių tarpreliginių karų priežastis ir nušviesti kelius, kuriais einant, galima būtų ištaisyti  beviltišką situaciją, kurioje dabar atsidūrė Pasaulis. Savanoriams iš Lietuvos internacionalinė aktorių iš visos Europos komanda papasakojo, kaip galima dalyvauti tokių filmų kūrime ir viešinime.

Michail Ozhnevskij(filme – taikus maldininkas)

Elione  (filme – policininkė)

Michael Hillscer( filme – teroristas)

Praktiniuose mokymuose buvo atliekami konkretūs statybų darbai, kas valandą aptariant galimus savanorių valdymo trūkumus bei klaidas. Objektas – du butai naujai  susikūrusioms savanorių šeimoms Šveicarijoje, bei dar du objektai skirtinguose Vokietijos miestuose. Mokymai vyko tuo pačiu metu trijose skirtingose vietose, ryšį tarpusavyje palaikant per internetą Skaipu.

Siekiant lietuviams perduoti kuo daugiau projektų valdymo patirties, o vietiniams projektų vadovams – pateikti nauju iššūkių, ieškant optimalių projekto valdymo sprendimų – lietuvių grupė kas dvi valandas buvo metama į naują darbo vietą su visikai kitokia darbo specifika. Tokiu hiperaktyviu mokymo būdu savanoriai is Lietuvos įgavo unikalios patirties, analogų kuriai pasaulyje arba nėra, arba mes jų nežinome. Labiausiai nustebino mokymuose dalyvaujančių projektų vadovų amžius, kurį galite matyti nuotraukose. Visi dalyviai – jaunimas.

Jauniausias vadovas – Jeftah(viduryje)

Kaip papasakojo Simonas Sasekas, išėję tuos mokymus jaunuoliai  sėkmingai vadovauja bet kokiems projektams ir pinigų pasaulyje. Nes valdymo principai – visur tie patys.

Iš mokymų sugrįžus, savanoriams lietuviams rūpi išbandyti jėgas praktikoje. Pradžiai jie ketina padėti įsikurti žemę įsigijusiems naujakuriams – statyti jų valdose įvairios paskirties kupolinius statinius. Reportažą apie tokius statinius žiūrėkite čia:

http://sauksmas.lt/renkuosi-kupola-video.html

Šauksmas