Man skauda

Baltų vienybės diena, rugsėjo 22-oji, ugnies sąšauka - daugeliui didelė šventė, didingos ir šlovingos praeities atgarsiai, garbingos ateities, stiprybės vieningume pojūčiai.

Šiais metais Baltų vienybės diena paminėta ir Rokiškyje įvykusiu bendru Lietuvos ir Latvijos Vyriausybių posėdžiu, kuriam pirmininkavo abiejų šalių premjerai Algirdas Butkevičius ir Laimdota Straujuma. 

http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=618&p_d=161038&p_k=1 
http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/rokiskyje-posedziavo-lietuvos-ir-latvijos-vyriausybes.htm?p=2 

Kaip ir pernai, šiemet organizavau ugnies įžiebimą Pajevonio apylinkėse, septyniuose kalneliuose, kurie atitinka Grįžulo Ratų žvaigždyną. Pasak Albino Kurtinaičio, senovinė Grįžulo Raitų reikšmė yra „žirgo guolio (lopšio, lizdo) raiteliai”.

http://pasakusuduva.blogspot.com/p/vycio-takas.html 
http://pasakusuduva.blogspot.lt/ 

Jotkalnis. Rekonstruotas saulėratis

reklama

Nors esu vilnietė, tačiau dažnai būnu istorinėse jotvingių (Sudūvos) žemėse. Pajevonio kraštas sužavėjo, užbūrė prieš keliolika metų. Jis kažkuo ypatingas, nors ir mažai žinomas.

Šventinę nuotaiką sudrumstė skambutis iš Vilkaviškio raj. savivaldybės su klausimu (priekaištu), ar aš ketinanti ant piliakalnių degti ugnį, lyg visoje Lietuvoje šią dieną būtų kitaip. Paaiškinau, kad ugnies uždegimo ant piliakalnių tvarką ir taisykles žinau. Kitas klausimas buvo dar netikėtesnis: gal aš žinanti, kas ant Jotkalnio įkasė stulpus? Vėliau to paties manęs klausė dar keli žurnalistai.

Pasijutau lyg tardytojo kabinete… 

Seniai, dar iki mano realios pažinties su Pajevonio apylinkėmis, domėjausi A. Kurtinaičio tyrinėjimais ir atradimais. Buvau skaičiusi ir apie saulėratį ant Jotkalnio. Todėl susigaudžiau, apie ką galimai kalbama. Nors visai nesupratau, kodėl klausimas “kas tai padarė?” užduodamas man…Ir tik vėliau, paskaičiusi spaudoje apie šį įvykį, supratau kodėl toks puolimas. Svarbiausia sužinoti, kas tai padarė ir nubausti.

Ir niekam nekilo klausimas, kodėl tai padarė, kodėl niekas nesikreipė dėl leidimo? 

http://suduvis.lt/2015/09/18/pajevony-dedasi-stebuklai/ 
http://lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-krastas/sudarkytas-piliakalnis-uzmine-misle/209472 

Skambutis iš savivaldybės šventės nesugadino, nors pakoregavo. Nusprendėme uždegti vieną galingą ugnį (gal kam parodys kelią iš tamsos į šviesą) ir oficialiai leidžiamoje vietoje, o ne išsiskirstyti po kalnelius. Bei, jeigu jau susitikimas su A. Kurtinaičiu, tai ant staiga išgarsėjusio Jotkalnio. Išgirdome išjaustą, išgyventą ir mūsų protėvių perduotą mums žinią iš nepailstančio tyrinėtojo, aštuonių knygų apie šio krašto istoriją autoriaus, 2003 m. pačių pajevoniečių išrinkto “Metų žmogaus” nominacijai už atliktus tyrinėjimus Sūduvos krašte bei leidinį “Senieji vyžiai ir jų paminklai”, kraštotyrininko, buvusio Marijampolės kraštotyros muziejaus etnokultūros specialisto ir t.t. A. Kurtinaičio lūpų.

http://pasakusuduva.blogspot.lt/p/sauleratis.html

reklama

Ir jeigu gerb. Pajevonio seniūnaitis Virginijus Novogrodskis būtų nepasikuklinęs prisijungti (ore prasklendė šneka, kad neva seniūnaičio mašina netoliese stovi, bet jo paties nesimato), būtų turėjęs galimybę išgirsti didelio būrio žmonių nuomonę apie atkurtą paminklą.

Taip, pažeidimas yra. Visi suprantame, kad reikėjo leidimo, bet jo niekas nebūtų davęs... 

„2001 m. šiame piliakalnyje atlikę žvalgomuosius archeologinius tyrimus archeologai konstatavo, kad įtvirtinimų ar kultūrinio sluoksnio žymių jame nėra arba jis gali būti sunaikintas I ir II Pasaulinių karų metu tvirtinant kalvą. Valstybinės archeologijos komisijos medžiagoje minima, jog ant kalvos buvęs akmuo su ženklais, tačiau ekspedicijos metu jis neaptiktas. Tad šių paminklų ar ženklų statytojui reikėtų iš tiesų svarių įrodymų, kuriais patikėtų kultūros vertybių apsaugos specialistai…“ (citata iš http://suduvis.lt/2015/09/18/pajevony-dedasi-stebuklai/) 

Archeologai nerado, bet ir nepaneigė, kad saulėračio, kurį atrado A. Kurtinaitis, nebuvo. Jeigu neatrasta, tai dar nereiškia, kad neegzistavo. Gal atvirkščiai, vertėtų pasikonsultuoti su archeologais, mokslininkais, pastebėti šio objekto veikimą bent metus (juk tai saulėratis). O jeigu tai natūrali mūsų paveldo dalis, kurios dar neatrado mokslas bet atras kada nors. Gal tai proga atrasti dabar? 
Kitas aspektas, ar dabar griaunant, nieko nesiaiškinus, tik vadovaujantis įstatymais, nebus padaryta dar didesnė žala piliakalniui. Juk reikės iškasti dvigubai didesnes duobes.

Nors jeigu kultūrinio sluoksnio žymių rasta nebuvo, tai kas ten buvo sugriauta? Tai, ko nerasta?

Ir man dar kyla klausimas, kas išduoda leidimus statyti kryžius ant piliakalnių. Jų Lietuvoje ne vienas. Juk žinių apie pirmuosius piliakalnius randame net II tūkst. pr. Kr., o krikščionybė oficialiai įvesta tik 1387 m. Tada visai nesuprantamas dalykas, kaip gali atsirasti ant piliakalnio krikščioniškas kryžius. O gal yra tyrimai ir įrodymai, kad krikščioniškas kryžius stovėjo ant mūsų senojo protėvių tikėjimo paminklo - piliakalnio iki krikščionybės atsiradimo?

Yra apie ką pamąstyti. Man skauda... o jums? 

Taigi ir kviečiu diskusijai. Apie jau dešimt metų kasmet ugnies sąšaukos metu neleistinai ant piliakalnių užkuriamą ugnį - gal laikas įteisinti? Ir atstatyti ugniavietes ant mūsų piliakalnių ir alkakalnių, nes niekas turbūt nepaneigs, kad mūsų protėviams tai buvo šventos ugnies deginimo vietos.

Ir apie besirūpinančių protėvių palikimu drąsių savo tautos atstovų neleistinai, nusižengiant įstatymui, ant piliakalnio atstatytą paminklą. Kas teisus: žmonės, mylintys savo kraštą ir juo besirūpinantys, ar valdininkai, kurie mato tik parašytą įstatymą? Ir kokie sprendimai šiuo atveju galimi... protingi... žmoniški...

Algirdas Kurtinaitis