Vladimiras Putinas Vakarams: ar jūs suvokiate ką padarėte?

Pirmadienį, vykstant 70-jam Jungtinių Tautų (JT) suvažiavimui, opiausiais šiandienos pasaulio politikos klausimais pasisakė Jungtinių Valstijų, Irano, Rusijos ir kt. valstybių atstovai. Viena aktualiausių temų, kaip nenuostabu, buvo Artimųjų rytų krizė, karas Sirijoje ir vadinamoji Islamo valstybė bei besitęsiantis karas Ukrainoje.

Kaip ir buvo galima tikėtis, Barakas Obama, kaip ir dera JAV imperializmo apologetui, postringavo apie tariamą Rusijos „agresiją“ Ukrainoje, mėgindamas pavaizduoti faktinį pasaulio teroristą Nr. 1 kaip „laisvės ir demokratijos“ nešėją. Panašios linijos laikėsi ir mūsų panelė Grybauskaitė, savo nykiame pasisakyme praktiškai kaip papūga atkartodama pagrindines Vakarų propagandos klišes.

Tuo tarpu žymiai daugiau tiesos ir racijos būta Rusijos vadovo Vladimiro Putino pasisakyme, kuriame jis aiškiai įvardijo Jungtinių Valstijų ir jos vasalų paramą Islamo valstybei ir kone retoriškai paklausė vakariečių: „ar jūs suvokiate ką padarėtė?“, – nurodydamas tikrąsias Islamo valstybės ir terorizmo Artimuosiuose rytuose iškilimo priežastis, kurių reikėtų ieškoti Vakarų inspiruoto „arabų pavasario“ įvykiuose.

reklama

V. Putinas aiškiai išreiškė Rusijos palaikymą Bašaro al Asado vadovaujamai Sirijai, kas, be abejo, labai nepatinka B. Obamai ir kt. globalistų statytiniams (pvz., Britanijos premjerui Deividui Kameronui, kuris atvirai agituoja už Asado nuvertimą); Vakarams pasiūlyta civilizuotais pagrindais bendradarbiauti su Sirija, Iranu ir Rusija kovoje su Islamo valstybės teroristais. Rusijos karių dislokavimas Sirijoje, glaudžiai bendradarbiaujant su teisėta Sirijos valdžia, turėtų būti rimtas žingsnis kovoje prieš terorizmą regione.

Pabrėžta, kad JT turėtų vyrauti ne kurios nors šalies savivaliavimas, o civilizuotas dialogas; priešingu atveju galimas JT iširimas, kuris, V. Putino teigimu, pasauliui atneštų tik nereikalingą chaosą ir dar didesnes kančias. Iš esmės galima pasakyti, kad V. Putino kalba atspindi išaugusią Rusijos geopolitinę įtaką bei aktyvų šalies vaidmenį sprendžiant Artimųjų rytų krizę.