Patarimas kanapių augintojui: Magiški grybai psilocybai ir kaktusai pajotliai gražiai papildytų kanapių ūkį

Ko tik lietuviai nesugalvoja. Kas augina kupranugarių gimines lamas, guanakus iš Pietų Amerikos, kas stručius iš Australijos. O entuziastas, štai, kanapes… Gal ir gerai, gal po rengiamo branduolinio karo, kuriam netekusi proto Lietuvos valdžia intensyviai ruošiasi, žmonija vėl apsigyvens viduramžiuose, vėl ims statyti burines karaveles, prireiks kanapinių virvių burėms kelti. Apsirengsime visi kanapinėmis sermėgomis, įsispirsime į medines klumpes…, o kai apims liūdesys atsiplėšime gabalėlį apdaro, užrūkysime… taip bus visiems gera…

Europos jaunimo ateitis

Gal tada ir negrai, mums eurointegrastų dovanoti nebus tokie baisūs, ir „pabėgėliai“ – teroristai iš Al-Kaidos…

reklama

Gyvensime kaip Jamaikoje, į kurią sparčiai esame integruojami.

Tiesa, prisiminiau, kanapių augintojas sako, kad šios kanapės, ne kanapės visai, rūkyti netinka, kad tos kur tinka, tarp tų kur netinka net neauga! Man, net susenusiam nuo biologijos mokslų, tarsi kanapiniu skuduru kas per snukį vožtų. Ir kaip aš šio gamtos dėsnio nepastebėjau! Tai juk mažų mažiausiai Šniobelio premija kvepia, o gal ir paties Nobelio! Iš lėktuvo, pavyzdžiui, Afganistane, išsėji sau aguonas lietuviškas, netoli ąžuolų girios, Juknevičienės pasodintos, ir išvaduoji pasaulį nuo Afganų heroino. Puštūnai laksto, laisto, o afganistanietiškos aguonos nebeauga ir tiek, o lietuviškos, kur ant bandelių, baronkų ir šlyžikų barstome – gražiai bujoja… O ir Lietuvoje vertėtų šiomis „antikanapėmis“ palaukes ir pamiškes užsėti, kad narkotinės neužaugtų. Nors, antra vertus, gal ir yra tame logikos. Amerikoje, juk, senai pastebėta, kad ten, kur tik juodi žmonės apsigyvena, ten baltųjų žmonių nei kvapo nelieka… Kodėl su kanapėmis taip negalėtų būti?

Net architektas Gaudis juos valgė

O gal, sakau, kanapių ir rūkyti nereikia, pakanka pasivaikščioti jų laukais, kad pajausti „kaifą“, pakanka ir galima atrasti dar įdomesnių materijos tvarumo dėsnių, ar netvarumo, koks tuo metu skirtumas.

reklama

Verslas tai labai pelningas, žinoma, tik prie šimtų hektarų kanapių reikėtų pastatyti didelį vigvamą ir Olandijoje pareklamuoti. Tokia praktika Lietuvoje yra buvusi, prie Neries, ne per toliausiai nuo Kernavės. Iš visos Europos į „festivalį“ kanapių mylėtojai suvažiuodavo, pūsdavo sau tame dižiuliame vigvame sugulę, į dangų žiūrėdavo, ant žolės savaitę voliodavosi, Bobo Marlėjaus ir kitokios specifinės muzikos klausydavo…

O aš galvoju, kad monokultūra negerai, ims kokia miltligė, ar kita augalų liga, ar koks vabaliukas jas siaubti, nebetiks jos virvėms, sermėgoms, omegoms gaminti.

Net vilniečių mylimas Lenonas jį ragavo

Reikėtų šalia kanapių dar kaktusų pajotlių, magiškų grybų psilocybų plantacijas užveisti? Žinoma, tų jų veislių, kurios narkotizuojančių medžiagų beveik neturi, kur tik omegas, vitaminus ir mikroelementus žmogui brandina. Net neabejoju, kad jų tarpe irgi yra tokių, kur nėra to, ko yra.

Ekonominė nauda bus didelė, kai žinai Europos degradavimo vektorių, kad „kiekybės žmogui“ sukurti nepakanka su arabais ir juodukais, su jų menkais IQ, mūsų sumaišyti, reikia dar kanapių, grybų, kaktusų ir t.t., nes taip greičiau.

Ir vis tiktai, be ekonominės naudos, manau, dar ir sveikas protas reikalingas, moralinės nuostatos.

Kai iškrypėliai po Gedimino Prospektą marširuoja, jie gi jokių nuodingų medžiagų neskleidžia, o pats vaizdas šios bachanalijos – jaunimą demoralizuoja. Taip ir su tomis kanapėmis. Nauda – už litą, o žala – už tūkstantį.

Biomedicinos dr. Algimantas Lebionka

Šauksmas