Renkuosi kanapes

Kanapės nuo senų senovės žmones ir rengė, ir maitino, ir gydė, ir šildė. Kanapių spaliai  puikus kuras, jų kaloringumas – tarp kietmedžio ir anglies. Kanapiniai rūbai labia sveiki žmogaus organizmui, nes bakterijos kanapiniuose rūbuose nesiveisia. Be to, kanapinis audinys septynis kartus geriau sugeria prakaitą, negu linas. Vasarą geriau dirbti, apsivilkus plonu kanapiniu rūbu, tuomet jis prakaitą sugeria ir išgarina. Kanapė pasižymi geromis termoizoliacinėmis savybėmis, todėl labai gerai laiko šilumą. Kai šalta – ji gerai apsaugo nuo šalčio, o karščio metu plonas rūbas, garindamas prakaitą, atvėsina kūną.

Apdoroti kanapių pluoštą Lietuvoje kolkas galimybių nėra. Būtų galima tą daryti linų perdirbimo fabrikuose, bet jie visi sunaikinti. Kanapės puikiai tiktų gaminti apšiltinimo vatai. Paprasčiausiai gaunamas kanapių produktas – sėklos. Jas paskrudinus ir sumalus galima dėti į svietą arba neskrudintas ir sumaltas – barstyti ant bulvių, dėti į salonas, į sriubą ir panašiai. O plonu sluoksniu užtepus kanapinio sviesto ant duonos – pusryčiams užtektų vienos riekės, nes ne tik skanu ir sveika, bet ir sotu. Priklausomai nuo rūšies, iš vieno hektaro kanapių galima gauti nuo 400 kilogramų iki 1,2 tonos sėklų. Pardavinėjant mažais kiekiais, vienas kilogramas kainuoja 20 litų. Iš sėklų galima spausti aliejų. Jis turėtų būti naudojamas pirmiausiai vietoje žuvų taukų, nes jame žymiai daugiau Omega 3 ir Omega 6 rūgščių, negu žuvų taukuose, be to nėra sunkiųjų metalų ir kitokių kenksmingų medžiagų, kurių dažnai pasitaiko žuvų taukuose. Kanapiniame aliejuje daug ir Omega 7 rūgšties, ir vitaminų A, E, jis puikiai tinka ir odai, ir plaukams, žodžiu, visokeriopai naudingas produktas.

reklama

Aliejų spaudyklų Lietuvoje yra nemažai. Reikia turėti šalto spaudimo presą, aš dar jo neturiu, bet žadu įsigyti. Pernai buvau pasėjęs hektarą kanapių, kad išmokčiau. Nes iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo labai paprasta, bet yra ir visokių plonybių, kurių teoriškai neišmoksi. Todėl ir kitiems rekomenduočiau pradėti nuo nedidelio kiekio. Šiemet čia pasėjau jau šešis hektarus. Sėklas Lietuvoje, nenusižengiant įstatymams, galima pirkti tik iš sertifikuoto tiekėjo, prieš tai pranešus apie ketinimą sėti augalų apsaugos tarnybai, kuri vėliau prižiūri sėjos ir auginimo procesą.

Kanapes sėti iš savų sėklų negalima. Kada kanapės pradeda žydėti, augalų apsaugos tarnyba paima žiedadulkių mėginius, kas kainuoja 150 eurų. Veikiausiai tas daroma, kad kažkas nesugalvotų pasisėti narkotinių kanapių. Tačiau galvoti, jog galima pramoninių kanapių lauke paslėpti narkotinių kanapių sklypelį – neteisinga. Nes kanapės kryžmadulkis augalas ir labai greit keičia savo savybes, todėl tokiu atveju tos narkotinės kanapės vidury lauko netektų dalies savo narkotikų, o pramoninės kanapės taip pat kažkiek pakeistų savo savybes. O patikra tokį faktą ir nustatytų. Bet narkotines kanapės ateities neturi, nes augalas turi apie 450 rūšių kanabinoidų, iš kurių psichotropinė rūšis – C kanabinoidas– tik viena iš jų. Daug vertingesnis yra kitas – „Cibini“ kanabinoidas, tinkamas vaistų gamybai. Būtent čia yra didelės perspektyvos.

Aš pasodinau Futura 75 veislę. Tai – grynai pluoštinės kanapės. Pas mane jo užaugo iki 4,2 metro aukščio. Naudos iš jų kolkas neturiu, bet stovi – neprapuls. Jei net ir būtų Lietuvoje galimybė pluoštą gaminti, iš tokio storio kanapių išeina prastos kokybės pluoštas, nebent virvėms ir maišams. O tekstilei tinkamos kanapės turi būti ne storesnės už pieštuką. Man teko matyti labai plonų, minkštučių kanapinių audinių, bet jie gaunami iš specialiai tam auginamo kanapių pluošto.

reklama

Kanapėms nuimti turėjau vokišką šienapjovę, gana unikalų aparatą, kuriuo kanapes nušienavau ir sustačiau į pėdus. Kuliama paprastais kombainais, tik reikia juos specialiai tam sureguliuoti. Kombaininką, kuris sutiktų kulti kanapes, rasti gana sunku, nes rugius kulti paprasta, o čia gali ir pluoštas ant veleno užsivelti, tuomet reikia juos išpjaustyti, ir šiaip visokių bėdų gali būti…žodžiu, nenori žmonės jų kulti.

Kalbant apie žmogaus ir kanapės suderinamumą, reikia paminėti, kad žmoguje yra endokanabinoidinė sistema. Ir kada ji dėl kažkokių priežasčių sutrinka, tuomet prasideda ligos. Visos tos ligos ir gydomos produktais iš kanapių. Iš kanapių netgi gaminami vaistai nuo vėžio. Liepos mėnesio žurnale „Nacional Geographic“ kanapėms paskirta gal apie 20 puslapių. Ten aprašytas pavyzdys apie epilepsijos gydymą. Gali būti gydoma ir Alzheimeris, katarakta, krūva ligų.

Tikriausiai, farmacijos pramonė prisidėjo prie to, kad kanapės prarado savo populiarumą. Sužinojęs, kad žmogus turi kanabinoidinę sistemą pagalvojau: jeigu žmoniją kažkas „užveisė“ iš kitų galaktikų, veikiausiai kartu ir kanapes atvežė, nes kanapė žmogų ir rengia, ir šildo, ir gydo, ir maitina. Senovės Lietuvoje po Užgavėnių, kada baigdavosi pagrindinės maisto medžiagos, vitaminų šaltiniai, žmonės gelbėdavosi kanapių sėklomis. Yra išlikę tokių patiekalų receptų, ypač Žemaitijoje.

Iš kanapių dar gaminamas popierius. Todėl popieriaus pramonė taip pat yra vienas iš kanapių auginimo priešų, nes kanapinis popierius daug aukštesnės kokybės už tradicinį ir jį dar galima apie 7 kartus perdirbti. Ir miškų nereiktų kirsti. Pasėjai kanapę – ir per sezoną ji vėl užaugo. Kanapėse daug celiuliozės. Pasirodo, JAV konstitucija ant kanapinio popieriaus parašyta.

Sėklas galima pirkti prancūziškas, suomiškas, C2 kategorijos, t.y. tokias, kurių iš savo derliaus sėti negalima. O gavus C1 kategorijos, jas galima būtų sėti dar kartą kitąmet, iš savo derliaus. Bet prancūzai tokių, matyt komerciniais sumetimais, neparduoda. Bet pasirodo, kad labai gerų veislių, tinkančių mūsų klimatui, turi bulgarai. Ir jie žada parduoti C1 kategorijos sėklų. Tuomet bus ir pigiau, ir paprasčiau. Galima pirkti iš Ukrainos, bet ukrainiečiai savo sėklų nesertifikavo Europos Sąjungoje. Tai prancūzai perka iš jų, supilsto į savo maišus ir parduoda mums.

Ukraina yra viena iš seniausiai kanapes auginančių šalių, ten veikia kanapės institutas, kuriame jie turi surinkę 80 metų nepertraukiamus duomenis. Užėjus vokiečiams per Antrąjį Pasaulinį karą, institutas išsikėlė, bet vokiečiai, žinodami kanapių naudą, privertė juos sėti ir karo metu. Institutas turi bandomuosius laukus. Įdomus faktas: dvejuose laukuose kanapės sėjamos be jokių trąšų toje pačioje vietoje jau 80 metų, o derlingumas juose nekrenta. Žinoma, derlius šiek tiek prastesnis už derlių iš laukų, kuriuose daroma sėjomaina arba šiek tiek tręšiama, bet pakankamas, kad būtų prasmė kanapes auginti.

Todėl – renkuosi kanapes.

Tekstą iš videointerviu užrašė ir redagavo Kazimieras Juraitis

Šauksmas