Kodėl mes neemigruojam į Rusiją arba konformistinio (ne)mąstymo grimasos

Ivairūs mūsų idėjų priešininkai ir šiaip visokie paprasti žmogeliai netikėtai užtikę mūsų puslapį [http://ltnacionalistas.wordpress.com/ - LDiena.lt pastaba] ir susipažinę su mūsų radikalia retorika, paleidžia (kaip jiem atrodo) visiškai mus sužlugdyti ir įspausti į kampą turintį argumentą, kuris skamba maždaug taip: „Tai jei jum taip blogai dabartinėj Lietuvoj gyventi, tai kodėl nenusiperkat bilietų Vilnius-Maskva ir nečiuožiate pas Putlerį?“

Dažniausiai šį „stiprų“ ir „ledus laužantį“ argumentą mėgsta naudoti visokie ale tautininkystės (Pankos – Kundroto – Songailos konservų klikos) mėgėjai ir kiti sisteminėj šiknoj besiblaškantys piliečiai.

Deja, bet esmė tame, jog toks iš išorės nekaltas klausimas atskleidžia labai gilią ir stipriai įsišaknijusią mūsų tautos problemą, kuri tęsiasi tiek mūsų kultūroj, tiek istorijoj jau nuo neatmenamų laikų. Kalbu, žinoma, apie tą prakeiktą lietuvišką nuolankumą.

Pats siūlymas mums, kaip neabejotinai pačiai kovingiausiai (nors ir nedidelei) tautos daliai, išvažiuoti, sufleruoja mintį, jog mes turėtume pabėgti nuo problemų ir gyventi „normalų“ gyvenimą kažkur kitur tik ne mūsų tėvynėj Lietuvoj, o šiuo atveju Rusijoj.

reklama

Tokie pasiūlymai, kurie yra labai dažni nacionaldarbininkų ir kitų radikaliau nusiteikusiųjų atžvilgiu, parodo didelės dalies mūsų tautiečių pasaulėžiūrą, kuri remiasia konformistine (t.y. ne žmogaus, o kirmino) logika.

Konformistas tai yra toks pilietis, kurio principus valdo išorė. Konformistas nesugeba susikurti savo gyvenimo filosofijos ir tuo labiau už ją kovoti.

Todėl, jei jūs esate konformistas ir skaitote šį straipsnį, puikiai žinote ką reiškia gyventi būtent tokio žmogaus gyvenimą. Kai, pavyzdžiui, iš jūsų pasityčiojia jūsų darbdavys, verčia dirbti viršvalandžius ir moka vergiškai mažą atlyginimą, ką jūs darote? Kovojate? Tikrai ne. Turbūt absoliuti dauguma iš jūsų pasirenkate emigracijos t.y. savanoriškos tremties kelią. Toks kelias jum asmeniškai atrodo kaip didinga kova prieš sistemą Lietuvoje. Bet iš tikrųjų jūs atliekate patį niekingiausią ir labiausiai jus kaip žmogų žeminantį faktą – jūs pasiduodate. Jūs ir toliau liekate vergas, tik kitoje šalyje, kurioje galbūt vergams ir yra geresnės materialinės sąlygos. Bet pats principas nepasikeičia.

Tokių žmonių Lietuvoje jau yra milijonas, o tie, kurie dar kolkas nepasirinko tokio kelio, vis tiek yra persismelkę tokios pasaulėžiūros.

Iš čia ir kyla šių žmonių pasiūlymai ir mum išvažiuoti iš savo namų, t.y. Lietuvos. Mum siūlo pasiduoti, kaip kad pasiduoda kiekvieną dieną jie. Tokie „argumentai“ puikiai rodo tokių siūlytojų sielos nykumą ir degradaciją.

Todėl, kai mes, nacionaldarbininkai, teigiame ir vartojame žodį „revoliucija“, mes į jį dedame visiškai kitokį kontekstą nei kad jum gali pasirodyti. Mes, visų pirma, teigiame apie sielos, sąmonės revoliuciją, kuri turi įvykti kiekviename iš mūsų. Revoliucija sukylant prieš savo konformistišką sielos pradą, revoliucija dėl tapimo Žmogumi.

Todėl mes esame visiškai įsitikinę savo pergale, nors iš pažiūros jėgos gali atrodyti nelygios. Tad ir toliau siundykit VSD, areštuokit mūsų bendražygius, grasinkit per žiniasklaidą susidorojimu, persekiokit… Darykit ką norit. Mum vis vien. Tai karas tarp laisvųjų ir pavergtųjų, kuriame galiausiai pavergtieji prisitaikys prie laisvųjų.

NEPASIDUOSIM, NES MES JAU NUGALĖJOM !

-  Prototipas