Dalios Grybauskaitės sapnas

Imanuelis Kantas pasirodė, kaip visuomet, po vidurnakčio, kratydamas seną galvą ir pasiremdamas lazdele.

- Na ką, mergaite, tu vėl melavai? – paklausė jis drebančiu balsu. – O ar aš tau nesakiau, kad melas negelbėja? Ką tu norėjai išgelbėti, nuo ko? Savo nelaimingus lietuvius, kurie sustingo laukdami katastrofos?

- Kokios katastrofos, – atsakė Dalia pritilusiu balsu, – pas mus viskas gerai, mes gerbiami ES nariai…

Ją purtė iš baimės.

- Cha-cha-cha, – garsiai susijuokė senis, – tu beviltiška, Dalia. Mano mokslą apie tai, kad teisingumas atspindi dorovinį idealą kiekviename žmoguje, dar niekas nepaneigė. Jeigu tu drįsti man, vaiduokliui, skrodžiančiam žvilgsniu erdvę ir laiką, kalbėti tokius kvailus dalykus, tai tavyje žuvo dorovinis idealas!!!

- Ko-o-dėl?

- Nežinai kodėl? Tai atsakyk man, ką reiškia atšaukimas iš tavo šalies Austrijos ir Belgijos atstovybių? Ką reiškia užsienio bankų uždarymas? Ką reiškia nutraukimas prekybos su rusais?

reklama

- Aš n-n-ne žinau…

- Tavo padėtyje yra nusikaltimas nežinoti, juk tu atsakai už lietuvių likimus. Tada pasakyk, kiek kilometrų sienos turi Lietuva su Lenkija?

- N-n-nedaug, tikriausiai, apie šimtą… Kodėl tave tai domina?

- Tuojau atsakysiu, bet pirma paaiškink man, kiek procentų gyventojų liko tavo šalyje?

- N-n-nuo pradžių reformų lietuviai važiavo į Europą. Beveik ketvirtadalis išvažiavo. Bet pasaulinė krizė juos ėmė vyti atgal ir jie grįžta… Tiktai darbo jiems nėra. Ekonomika jau susitraukė…

- Dabar tu sakai tiesą. Nors man, o ne lietuviams. O dabar pasiruošk pačiam nemaloniausiam. Tiesą sakysiu aš. Tu, Dalia, tiek prisimelavai savo politikoje, kad, aš manau, sugebėjai įtikinti net pati save jos teisingumu. Tik atsimink, reformų, kurios sunaikina ištisas gamybos sritis, nebūna. Tai visai ne reformos, o darbas svetimiems džentelmenams. Tu dirbai svetimiems džentelmenams ir, pati net nepastebėjusi, tapai jų tarnaite.

- Tai labai kategoriškas vertinimas…

- Užtai teisingas. Pasakyk, jei tave pakvies į Briuselį ir pasiūlys priimti Lietuvoje 20 tūkstančių pabėgėlių, tu pajėgsi atsakyti?

- E-e-e…

- Štai būtent. Tarnaitė neatsisako. Dabar tu supratai, kodėl aš paklausiau apie sieną su Lenkija?

- Ne visai…

- Kad suprastum visai, paaiškinsiu. Europos Sąjungai prireiks dviejų savaičių, kad uždaryti šią sieną. Tie migrantai, kurie bus atvežti pas tave, atsidurs spąstuose. Iš vienos pusės šalta Baltijos jūra, iš kitos – Latvija, ten Rusija, čia Baltarusija, o iš šitos pusės siena su Lenkija. Pabėgėliai bus priversti nusėsti pas tave ir kaimyninėje Latvijoje.

reklama

- Bet mes taip nesitarėme su Berlynu ir Paryžiumi…

- Galiu tave užtikrinti, pas Vokietijos ir Prancūzijos vadovus reikalai su doroviniu imperatyvu yra ne geresni. Jie padarys taip, kaip reikia jiems, o ne lietuviams arba estams su latviais. Jie jums padovanos tikrus negrus vietoj tų, kuriuos jūs pasityčiodami vadinate „negrais“ arba „ne piliečiais“.

- Bet kodėl mums tokia garbė?

- Todėl, kad geresnių spąstų Europoje, negu Pabaltijys, jie migrantams nesuras. Aš juk kalbu, iš čia nėra kur bėgti, jums jau išrašytas sertifikatas jus paversti į didelį Europos Sąjungos konclagerį… Dabar tu supranti, kodėl austrai ir belgai uždaro tavo šalyje atstovybes?

- Kad migrantai neturėtų galimybės į jas kreiptis…?

- Ne, kad jų nesusprogdintų dėl masinio atsisakymo išduoti vizas. Dabar jiems iš paskos ims dingti ir kitos atstovybės.

- Bet tai nesąžininga…

- Tai tu sakai man? Pasakyk, kodėl tu gąsdini lietuvius Rusija? Juk tu mokeisi Leningrade ir puikiai žinai, kad rusai neapkenčia karo. Ar tave to išmokė Džordžtauno universitete? O juk tuo metu tu jau buvai suaugusi mergaitė ir galėjai atskirti tiesą ir melą. Aš manau, kad visa tavo veikla prezidentės poste buvo kiaurai melaginga. Tokie mini-prezidentai reikalingi Vašingtonui, bet jie nereikalingi Lietuvai. Jie prieštarauja prigimčiai. Jie prieštarauja gamtai, ir jų elgesys priešingas žmogaus moralei, supranti mane? Toks elgesys visada yra baudžiamas.

- Aš praktiškai politikas, o praktinėje politikoje moralinis imperatyvas nedirba. Jis sukelia nesėkmes.

- Labai įmanoma. Bet nesėkmė visgi geriau už katastrofą. Tave kartu su lietuvių tauta atsisakymas moralinio imperatyvo kaip tik veda į katastrofą.

- Tai teorija, o ne praktika.

- Šį kartą tu arti tiesos. Aš parašiau savo traktatą Europai apie moralės imperatyvą prieš daugiau nei du šimtus metų, o kokia nauda? Niekas tuo nesinaudoja. Ir tu – pirmoje eilėje.

- Ir vis tiktai paprašyk savo padėjėjų parodyti tau dokumentinius kadrus, kuriuose vokiečių fašistai siunčia prekinius ešelonus į Vakarus. Greitai tu pamatysi, kaip ešelonai grįžta. Ruoškis, Dalia.

Vertė Algimantas Lebionka

Šauksmas