600 eurų atėjūnui per mėnesį – tai spjūvis į veidą sąžiningai dirbantiems lietuviams

179 eurai – tai vidutinė bedarbio pašalpa Lietuvoje, 247 eurai – vidutinė senatvės pensija, 325 eurai – tai minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvoje dirbantiems lietuviams (juo tenkinasi 20 procentų visų dirbančiųjų), 554 eurai – tai vidutinis mėnesinis atlyginimas Lietuvoje. Tokie yra Lietuvos socialinės statistikos faktai.

Todėl kaip galima vertinti pranešimus, kad Lietuvai jėga ir šantažu Briuselio ponų primetamiems vadinamiesiems „pabėgėliams“ bus skiriama net 600 eurų per mėnesį!? Daugiau kaip dvigubai daugiau nei pensininkams, daugiau net nei sąžiningai dirbantiems ir net ne minimalų, o vidutinį atlyginimą uždirbantiems lietuviams?

Tai yra dar neregėto masto pasityčiojimas iš visų Lietuvos žmonių.

Lietuvos valdžiagyviai VISĄ SAVO IŠGAMŲ GYVENIMĄ tyčiojosi iš Lietuvos žmonių - jiems tai visai ne naujiena. LDiena.lt replika

Ateina metas, kai mes turėsim pasirinkti – ar susitaikome su mums peršamu antrarūšių Lietuvos teritorijos gyventojų statusu, ar visgi prisiminsime savigarbą ir šitą Briuselio liokajų valdžiukę vis dėlto nušluosime. Galimas dalykas, kad tai yra net Lietuvos išlikimo klausimas. Spjaudymas lietuviams į veidą tampa jos gyvenimo norma. Valdžiukę labiau jaudina Briuselio peršamų „pabėgėlių“ gerbūvis, o ne iš šalies bėgantys ir išmirštantys lietuviai.

reklama

Viena iš bukiausių dabartinės valdžiukės atstovių socialdemokratė Birutė Vėsaitė, pagarsėjusi tuo, kad nesugebėjo įsiminti net kokios ministerijos vadove buvo paskirta, šiame kontekste sužibėjo plakatu „Mūsų namai – jūsų namai“. Jos partinė bendražygė Aušrinė Marija Pavilionienė, pagarsėjusi pasigyrimu, kad perka sekso paslaugas Egipte, nusifotografavo su panašios prasmės plakatėliu anglų kalba: „Proud to protect refugees“. Tačiau kai TV3 laidos „Prieš srovę“ žurnalistai surengė socialinę provokaciją – pristatė B. Vėsaitei nikabu apsirengusią moterį – neva pabėgėlę iš Sirijos, atvykusią su penkiais vaikais – ir paprašė priglausti ją tik vienai nakčiai, B. Vėsaitė tėškė: „Pradėkime nuo Lietuvos“. Taigi, tik Lietuva – tie naivuoliai, kurie balsuoja už tokias personas, kaip Vėsaitė, – turi suteikti prieglobstį svieto perėjūnams savo namuose, o ne pati Vėsaitė…

Ir štai oficialus spjūvis visiems valdžiukės rinkėjams – „pabėgėliai“, Briuselio nurodymu, verti daugiau nei dauguma lietuvių – 600 eurų per mėnesį. Svarbu tik, kad Briuselio, Vokietijos ir kiti ponai, didelėmis išmokomis prisivilioję įstatymų nepaisančių, pasienio užkardas šturmuojančių barbarų minias, liktų patenkinti ir per petį patapšnotų.

Vengrijos, Lenkijos, Čekijos politinis elitas dar pajėgia pasakyti „ne“, pajėgia ginti savo žmonių interesus, o mūsų valdžiukė sugeba tik nuolankiai lankstytis. Ką gi, už tai jie gauna gerokai daugiau nei 600 eurų per mėnesį. O jei pūs prieš vėją, gali jų ir negauti. Išseks rinkiminės sąskaitos, nebekabės jų veideliai ant kiekvienos tvoros, nebus kiekviena šiukšliadėžė prikimšta jų spalvotų lankstinukų, ir nebeišrinks jų į Seimą apsnūdęs ir abejingas rinkėjas, kuris be plakatų ir lankstinukų nieko nebepastebi.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė bando švelninti padėtį aiškindama, kad tie 600 eurų pabėgėliams nebus išmokami grynaisiais. Esą dalis bus skiriama būstui apmokėti, maistui, ir „tik“ 265 eurai – į rankas. Tai – vis dar daugiau, nei vidutinė pensija, tik kad nei pensininkams, nei dirbantiesiems niekas komunalinių paslaugų neapmoka ir nemokamai nemaitina. Turint galvoje, kad didelę savo atlyginimo dalį mes visgi išleidžiame būtent šiems dalykams, tie šeši šimtai eurų vis dėlto lieka šešiais šimtais eurų…

reklama

Vengrija ties savo siena su Serbija užtvenkė nesibaigiantį ir vis augantį įsibrovėlių srautą, kai jų skaičius pasiekė daugiau kaip 9 tūkstančius per dieną. Jie tikrai negrįš atgal, o ir pats srautas nesibaigs, nes šis sienos ruožas – tik nedidelis fragmentas šiaip jau kiauroje kaip rėtis Europos Sąjungos išorinėje sienoje. Tuo tarpu kitos „tolerantiškosios“ šalys ne tik kad nedėkoja Vengrijai, nors turėtų jau seniai būti suklupę ant kelių prieš Viktorą Orbaną, bet dar ir grūmoja pirštuku dėl neva netinkamo elgesio su vargšais „pabėgėliais“.

Tokios šalys, kaip Vokietija, kurios spjovusios į bet kokią teisę ir teisėtumą, skiria prizus, vertus 600 eurų per mėnesį, visiems daugelio valstybių sienų pažeidėjams, tuo skatindamos jų srautus didėti geometrine progresija, dabar nori užkrauti savo prasimanyto dosnumo naštą šalims, kurios savo piliečiams nesugeba skirti tiek, kiek pagal vokiškus standartus reikia skirti kiekvienam individui iš agresyvios įsibrovėlių minios.

Europos Sąjungos viršūnėlės tuo tarpu suka galvas, kaip „teisingai“ pagal kvotas paskirstyti pastarųjų dienų įvykių kontekste juokingai mažą 120 tūkstančių „pabėgėlių“ skaičių. 1105 iš šio skaičiaus tektų Lietuvai. Dar visai neseniai skirstytas 40 tūkstančių skaičius, iš kurių 325 žadėti Lietuvai. Abiem atvejais mūsų liokajai pritariamai linkčiojo galvas – tai optimalu!

Skaičiukai keičiasi greitai, todėl į absoliučius skaičius dėmesio kreipti nereikia. Faktiškai kalba sukasi apie tai, kad Lietuva turėtų priimti maždaug 0,9 proc. visų migrantų. Gal manote, kad, šitaip skaičiuojant, atsižvelgta į menkesnius Lietuvos ekonomikos pajėgumus? Priešingai: Lietuvoje gyvena tik 0,6 proc. Europos Sąjungos gyventojų, tad Lietuvai projektuojama „pabėgėlių“ kvotos dalis – 0,9 proc. – yra net trečdaliu didesnė, nei jai priklausytų dalinant vien pagal gyventojų skaičių. Vadinasi, Lietuva turėtų prisiimti netgi santykinai didesnę naštą, nei turtingieji šio antplūdžio kaltininkai – nelegalių migrantų viliotojai. O gal, žiūrint iš Briuselio, atrodo, kad Lietuvos ekonomika yra pajėgesnė, nei kokios Vokietijos?

Taigi, lietuviams spjauta į veidą taip, kaip ir priklauso, kiekvieną spjūvį su nuolankumu priimančiam vergui. Visapusiškai riebus skreplys. Ką mes atsakysime? Ką atsakys valdžiukė, jau iš esmės aišku. „Ačiū, džiaugiamės!“ Bet ką atsakysime mes?