Kompiuterines atakas rengia valstybės, tačiau tą įrodyti praktiškai neįmanoma, rašo Marija Tereza Kometto straipsnyje, išspausdintame Corriere della Sera.
XVI amžiuje korsarai, kartu su karo laivynais buvo naudojami karuose už vandenynų valdymą iki pat XIX amžiaus, kai atitinkamai tarptautinėms sutartims tokia praktika buvo uždrausta. Šiandien korsarai technologiniu požiūriu evoliucionavo, ir galima pastebėti naujos korsarų rasės paplitimą, kuri mažiau kraugeriška, tačiau išradingesnė ir pavojingesnė: tai kiber-korsarai. Jie pramuša kiber-erdvės apsaugą, vykdydami atakas prieš privačius objektus, o taip pat prieš bankus ir ir kompanijas, ir prieš vyriausybines kompiuterines sistemas.
Ir daro jie tai, skatinami ir palaikomi šiuolaikinių vyriausybių, autokratų iš Rusijos, Kinijos, Irano ir Šiaurės Korėjos. Aukų problema yra tame, jog interneto eroje kur kas sunkiau, o dažniausiai ir visai neįmanoma, įrodyti, jog kiber-piratai, hakeriai, susiję su „nedraugiška“ vyriausybe, rašo korespondentė.
reklama
Kai, pavyzdžiui, pereitais metais kompanija Sonypictures buvo atakuota, amerikiečių valdžia ir FTB tyrėjai apkaltino tuo Šiaurės Korėjos valdytoją Kim Čen Iną, esą nutarusį atkeršyti už filmą „Interviu“, kuriame jis parodomas iš juokingos pusės. Tačiau amerikiečiai taip ir nesugebėjo įrodyti savo tiesos, rašoma straipsnyje.
Dar labiau akivaizdžiais atrodo Kremliaus pėdsakai už hakerių veiksmų, vykdytų praėjusią vasarą prieš visą eilę valstybinių struktūrų Ukrainoje, kurios teritorijoje vyksta karas su separatistais, palaikomais Rusijos. Hakerių atakos buvo vykdomos ir prieš Tbilisį 2008 metais, vykstant karui su Gruzija, rašo korespondentė.
Kinija taip pat kariauja nereguliarų karą kiber-erdvėje, teigia straipsnio autorė. Anot Džono Kostello, JAV KJP (Karinių jūrų pajėgų) veterano ir eksperto žvalgybos klausimais, „kaip ir korsarai savo metu, kinų hakeriai šiandien plėšia kompanijas ir kitas organizacijas, griaudami šalies turtą ir sudarydami nuostolius jos ekonominei sistemai“.
Vienu iš sunkumų nustatant ryšį tarp vyriausybės-užsakovės ir kiber-korsąrų yra tai, kad daugelis kompiuterinių piratų atakų tapo aukšto profesionalumo, siūlomomis juodojoje ir pilkojoje interneto rinkoje, ir gerai apsaugotomis.
„Pasaulyje egzistuoja regionai, besispecializuojantys konkrečiose srityse, – sako Florianas Igloff, Oksfordo universiteto mokslininkas, užsiimantis kiber-saugumo klausimais. – Kibernusikaltėliai Lotynų Amerikoje veikia, pagrindinai, prieš bankus; rusai, rumunai, lietuviai ir ukrainiečiai vykdo atakas prieš stambius finansinius institutus; kiniečiai specializuojasi sukčiavimo su SIM kortelėmis, azartinių tinklo lošimų ir intelektualios nuosavybės vagysčių srityse“.
Kiber-korsarų panaudojimas vykdant nešvarius darbus – tai viena svarbiausių krypčių, su kuriomis tenka susidurti šalių ir kompanijų kompiuterinio saugumo tarnybų vadovams. Ir niekas kol kas nesukūrė ginklo, galinčio skandinti Frensio Dreiko (Francis Drake*) trečiojo tūkstantmečio laivus, sakoma straipsnyje.
---
* Frensis Dreikas (Francis Drake) – XVI amžiaus anglų jūrininkas ir piratas
sarmatas.lt komentaras:
Šiame rašinyje įdomus toks dalykas – jame teigiama, kad dažniausiai kiber-atakų užsakovų įvardinti nepavyksta, ir net JAV nesugebėjo įrodyti straipsnyje minimo atvejo, tačiau nežiūrint į tai, autorė kuo drąsiausiai vardija šalių vyriausybes, kurios, esą, tai pastoviai daro. Ir žinoma, tos šalys yra priešingoje barikadų pusėje, kas beje visai nekeista, žinant dabartinę MIP tendenciją „stebėti iš kurios pusės vėjas pučia„. Kad nepražiopsoti vyriausybinių išmokų lojaliai žiniasklaidai.