Kisindžeris: Rusijos atžvilgiu Vakarai prarado bet kokį saiką

Ukrainos krizės plėtojimasis rodo, kad Vakarai perėjo nuo pakankamai migloto tikslo kada nors integruoti Rusiją į Vakarų bendriją prie tikslo ją sunaikinti – taip mano buvęs JAV valstybės sekretorius ir JAV politikos patriarchas Henris Kisindžeris. Interviu, duotame leidiniui National Interest jis pažymėjo, kad šiame klausime Amerika prarado saiko ir konteksto jausmus. O spręsti Europos saugumo klausimus Vašingtonui tuo tarpu reikia būtent su Maskva.

Ukrainos krizė pavirto tragedija dėl sukeistų sąvokų, mano Kisindžeris: ilgalaikius pasaulio tvarkos interesai buvo pakeisti šio momento būtinybe atkurti Ukrainos identitetą. Ekskliuzyviniame interviu leidiniui National Interest amerikiečių politikas pabrėžė, kad norint išspręsti Ukrainos konfliktą būtina įjungti šią krizę į globalinį ir istorinį kontekstą.

„Kai šiandien skaitai apie tai, kad musulmonų daliniai kariauja Ukrainos pusėje, supranti, kad prarastas bet koks saiko jausmas“ – pareiškė Kisindžeris. Jo manymu tai yra katastrofa, kadangi byloja apie tai kad pasikeitė Vakarų tikslai – vietoj integracijos į savo bendriją, jie siekia Rusiją sunaikinti.

reklama

Politologas pažymi, kad tam, kad į Rusiją būtų žvelgiama kaip į supervalstybę, reikia iš pat pradžių nužymėti ribas, kuriose Rusijos reikalavimus galima derinti su tuo, ko reikia Amerikai. Tuo tarpu amerikiečių vyriausybė nesukūrė jokios darbinės koncepcijos ir Europos šalims nelieka nieko kito, kaip pasikliauti Vokietijos lyderyste, o rusams ir kinams belieka stiprinti tarpusavio santykius.

„Vokietija turi vaidinti ir vaidina svarbų vaidmenį formuojant europietišką ir tarptautinę tvarką. – pažymi Kisindžeris. – Tačiau ji nėra ideali kaip pagrindinis partneris, sprendžiant Europos saugumo Rusijos pasienyje klausimus“.

Amerikos dalyvavimas sprendžiant Ukrainos krizę būtinas, kad galima būtų suvokti globalų kontekstą. Politinė vadovybė turi suprasti ne kaip nusišalinti nuo aklavietės Ukrainos konflikte, o kaip išspręsti jį tokiu būdu, kad tai paskatintų stabilumą pasaulyje. Tuo tikslu, Kisindžerio nuomone, pirmiausia reikia išsiaiškinti ypatingą santykių tarp Rusijos ir Ukrainos statusą, kurio nei iš vienos, nei iš kitos pusės negalima vertinti vien tik kaip dviejų suverenių šalių santykius.

O antra – reikia išanalizuoti, kodėl įvyko Ukrainos krizė.

„Visiškai neįtikėtina, kad Putinas išleido 60 milijardų dolerių tam, kad vasaros kurortą paverstų žiemos olimpiados kaimeliu, o jau sekančią savaitę po olimpiados uždarymo ceremonijos, kurioje Rusija prisistatė kaip Vakarų civilizacijos dalis, sukėlė karinę krizę“ – tvirtina buvęs amerikiečių diplomatas.

Derybų proceso dėl ekonominės Ukrainos integracijos su kaimyninėmis šalimis nebuvimas privedė iki to, kad ES pasielgė neatsargiai, nors ir nesąmoningai. Dėl to abi pusės veikė racionaliai, tačiau rėmėsi nuosava iškreipta nuomone apie tai, ką galvoja kita pusė.

Dabar gi neokonservatoriai Vašingtone atkakliai tvirtina, kad reikia palaužti Rusijos vyriausybę. Ir tęs šį darbą, kol nesusidurs su pasekmėmis, kaip kad buvo per visus amerikiečių karus, vykusius po II Pasaulinio karo. – pabrėžė Kisindžeris. Įsijautę į strategiją, amerikiečiai veliasi į karus, kurių pabaigos niekas negali numatyti, vėl ir vėl ignoruodami savo vidaus politikos galimybes.

www