Mokykloj patikdavo klausytis apie mongolų-totorių antplūdį. Vis galvojau, kaip tie apskurę, ant mažų arkliukų, prasmirdę prakaitu laukiniai nukariavo tiek galingų, turtingų, kultūringų tautų. Dabar supratau. Todėl, kad jos pačios to norėjo.
Atsiprašau jautrių, dvasingų, kairuoliškai liberalių sielų. Čia apie raumeningų, gerai apsirengusių vyriokų su naujausiais IPhon’ais ordas. Atžygiuojančias laukais ir bėgiais kohortas nelegalų. Pašalpų ir nemokamo amžinojo pragyvenimo reikalautojų. Paverčiančių kiaulidėmis Europos miestų erdves.
Dideli bėdžiai, susimokėję po dešimt tūkstančių ar kiek ten € už kelionę. Vargšai juk bėga nuo islamo valstybės siautėjimo. Ir su jos vėliava sau patys skaniai siautėja. Ramiai stebint švelniesiems Europos policininkams. Nes įstatymai rašyti saviems. Svetimi juk Dievo pasiuntiniai. Klykdami Alah Akbar, okupuoja traukinius. Išlipant iš dėkingumo atsižymi – po spjūvį mašinistui į veidą.
reklama
Nuostabūs, mieli, nuskriausti žmonės. Europos ir Lietuvos idiotai juos labai romantiškai myli. Iš tolo, aišku. Parašo kokį transparantėlį, pastovi prieš kameras. Vakare tą menką būrelį rodo įvairiausiais rakursais per visur. Ilgai ilgai. Kitų juk nerodo. Arba tik labai trumpai. Vienas malonumas būti tokiam geram. Kai nieko pačiam daryti nereikia.
Jau tiek prirašyta, kad protingam seniai viskas aišku. O durniui juk jokie antpilai ir elektrošokai nebepadės. Bet vis tiek smagu stebėti.
Įdomu ne tai, kas jau nebeįdomu. Ne tie antplūdžio vaizdai ir surežisuoti ašaringi pavirkavimai. O sočių, susireikšminusių ES ponų politika. Jie juk visi marškinius ant suglebusių krūtinių plėšosi už teisines valstybes. Įstatymų viršenybes ir kitokias gėrybes. Tik va, ištinka pilnatis. Ir naujoji motina Teresė skelbia apreiškimą, kad stambuoliams į visa tai nusispjaut. Kad savo pačių priimtų tvarkų nesilaikys. Su dviem žuvelėmis visą pasaulį išmaitins ir išganys.
Kokie ten dar ES įstatymai? Pirmyn, mielieji! Didžioji Vokietija jūsų laukia! Nušluokit viską velniop, kas per tiek metų kurta! Komunizmas kiekvienam čia ir dabar! Iš kiekvieno norime nieko, atsiprašau, pagal sugebėjimus. Pašalpų ir išmokų kiekvienam duosim pagal poreikius! Po būstą visiems! Kokių dar jums vizų ar registracijų? Tai juk galioja tik tiems prakeiktiems ukrainiečiams, kuriuos patys suviliojom europine morka. O dabar tesugebam neleisti jiems pralaimėti.
reklama
Na, jei kas nepavyko – nieko baisaus. Solidariai pamėtysim mūsų nesąmonių neturtingiems provincijos giminaičiams. Tie juk niekur nedings. Neužilgo, pabrukę uodegas ir vėl atsibruks pinigų pasiskolinti.
Naujosios Europos politikai šiame amžiuje pasižymėjo talentingu, tiesiog genialiu nesugebėjimu spręsti problemas. Neatsimenu nei vienos rimtos, kurią būtų išsprendę. Viską užlieti plepalų jūra. Po to ugnį užpilti dideliais pinigais, kad aprimtų ir apsiramintų. Nors ir toliau rusena ir įtampa kaupiasi, bet juk jau ir kadencijos pabaiga. Ir vėl galima įjungti plepalų ir pinigų mašiną, jeigu ką.
Jie gyvena paraleliniame pasaulyje, kuris už liberaliosios žiniasklaidos veidrodžių. Marsiečiai provincijos buhalterių veidais. Džiaugsmingai perėję į kitą žaidimo Bukas ir Bukesnis lygį. Nieko savo sprendimais neišsprendę, patys susikūrė sau problemą. Greitai ir lengvai. Didelę, sunkią, daug ir ilgai kainuosiančią. Sukelsiančią daug daugiau problemų. Kurios visų mūsų džiaugsnui, be vargo atves į valdžią Putino draugus visoje Europoje. Ką ir reikėjo įrodyti.
Nesijaudinkit labai. Įjungs ir vėl pliurpimo ir pinigų mašiną. Iš to daug kas ir neblogai uždirbs. Kaip visada. Įprastas startinio penketo derinukas. Ne pirmas kartas.
Bet pirmas kartas visada būna. Kada nors bus ir toks, kai nei pliurpimas, nei pinigai, nei keli apkiautėliai gatvėse su plakatėliais nebepadės. Reikės iš tikrųjų kam nors ką nors tikro padaryti. Ir prisiimti rimtą atsakomybę už tai. Ar neatsitiks taip, kad nei tų darančių, nei atsakingų neatsiras nei vieno?
Nes visi, kurie aukštikalnėse gyvena, apsvaigę nuo retos atmosferos. Niekada nieko rimto juk nedarė. Ir už nieką atsakyti neišmoko.
Друзья, сайт находится в состоянии глубокой переделки, поэтому приглашаю Вас вернуться через некоторое время.
Сроки неопределенны, но как только - так сразу.