Sarkastiškas kaimynų požiūris į mus: „Kvotos iš Junkerio, arba rekviem Baltijai“

Pateikiame kiek piktdžiugiško, bet iš esmės teisingo, Vladimiro Nesterovo straipsnio apie mus vertimą.

2004 metais stodami į Europos sąjungą šių šalių piliečiai, dauguma iš jų, galvojo, kad juos priima į „išrinktųjų klubą“. Žinoma, jiems teko girdėti, kad Paryžiuje ir Hamburge, Londone ir Marselyje, Briuselyje ir Miunchene jau ištisi miestų kvartalai apgyvendinti išeiviais iš Afrikos ir Azijos šalių. Galvojo, kad pas juos, į Taliną, Rygą, Vilnių ir Kauną, „juodiems“ ir „spalvotiems“ nepavyks nusigauti.

Berlynas - klestinčios Europos sostinė

Europos sąjunga Pabaltijo valstybių gyventojų vaizduotėje egzistavo tam, kad skirti jiems milijonus eurų iš sąjunginių fondų.

Vienok viskas išėjo ne taip. Griežti ES standartai tapo mechanizmu, papjovusiu ištisas ekonomikos sritis. Buvo likviduotos arba perprofiliuotos dauguma gamybos sričių, kurios ES pasirodė nekonkurencingomis. Pavyzdžiui Latvijoje sugriovė žvejybos ir žuvies apdirbimo pramonę, tekstilės, batų, elektronikos, pilnai sunaikino cukraus šaką.

Dabar Pabaltijo ekonominius vargus padidino sankcijų politika ir atsakomosios Rusijos priemonės. Taip eksportas lietuviškų prekių į Rusijos Federaciją sausio – liepos mėn. lyginant su tuo pačiu 2014 metų periodu nukrito 54,7%, praneša Baltic News Service. 94,2% sumažėjo eksportas lietuviško pieno ir pieno gaminių, o mėsa ir mėsos produktai į Rusiją visai nebuvo eksportuojami. Lietuvos Finansų ministerija paskelbė, kad surasti alternatyvą Rusijos rinkai nepavyko. Pridėsime: ir nepavyks.

reklama

Darbo vietų sumažėjimas iššaukė masinę emigraciją, ypač jaunimo tarpe. Latvija ir Lietuva prarado maždaug penktadalį gyventojų. Gyventojų skaičius Estijoje sumažėjo 5,5 %.

Iki tam tikro momento visos šios aukos kompensavosi Pabaltijo gyventojų sąmonėje, niekada neturėjusiems savo valstybingumo (išskyrus Lietuvą), „priklausymo didžiosios Europos tautų šeimai“ jausmu. Atrodė, kad būdami ES – jie „lygūs tarp lygių“. Palaikė ir amerikonizuotas suvokimas savo istorinės misijos – būti pirmose eilėse „civilizuoto pasaulio“ kovotojų prieš „agresyvią ir barbarišką Rusiją“. Tuo pačiu įkvėpė kova su „vidaus priešu“ – rusu „nepiliečiu“, tik ir galvojančiu apie tai, kaip vėl atstatyti Maskvos kolonijinį jungą Baltijos tautoms.

„Didysis persilaužimas“ šio Europos pakraščio gyventojų protų prasidėjo po to, kai vakarinę kontinento dalį pradėjo tvindyti pabėgėlių banga. Problema atėjo į Pabaltijį jiems nustatytų migrantų priėmimo kvotų pavidalu. Norite, nenorite -priimkite.

Pradžioje viskas atrodė kukliai. Birželio mėn. oficialioji Ryga pareiškė pasirengimą priimti 250 migrantų. Talinas – 84-156 žmonių, o Vilnius – visai nedaug – 50-60.

Vieno atėjo rugsėjis ir Euro komisijos nuotaikos pasikeitė. Jeigu liepą EK sutiko į ES teritoriją priimti 40 tūkst. bėglių, išmėtę juos 28 valstybėse, tai dabar Ž.K. Junkeris pareikalavo padidinti šį rodiklį keturis kartus (40.000+120.000=160.000). Atsinaujino ir Pabaltijo „jaunaeuropiečiams“ kvotos. Dabar Latvija privalo priimti 776 bėglius, Lietuva — 1105, Estija — 523. Kad sudrausminti Briuselis jau parodė geležinį kumštį: Junkeris perspėjo, kad kvotos ES nariams privalomos, o valstybės, kurios atsisakys priimti migrantus, patirs finansines sankcijas.

reklama

Ir tada prasidėjo…

Buvęs Estijos užsienio reikalų ministras, Europarlamento deputatas Kristaina Ojuland užpuolė su kritika už ES „politkorektiškas seiles“ ir pareiškė apie grėsmę baltajai rasei. Latvijoje visuomenė pradėjo ginčus, kas blogiau – juodi afrikiečiai ar rusai. Buvęs Latvijos Gynybos ministras, Europarlamrnto deputatas Artis Pabriks paaiškino, kad Latvija negali priimti afrikiečius, nes stipriai nukentėjo nuo priverstinės rusų kolonizacijos.

Plačiai paminėjo Pabaltijo „jaunaeropiečių“ demokratinės MIP pasisakymą Estijos kariuomenės kapitono Chaneso Virno , kuris pavadino juodaodžius bėglius „juodžiais“ ir „laukiniais“.

„O visiems jums, kurie neturi savo nuomonės, – pareiškė Estijos karininkas, – Eritrėjoje, iš kurios į Estiją atvažiuos bėgliai, yra pasirinkimo variantai 50:50 — komunistinis kairės radikalas raudonas kinietis ir radikalus musulmonas džichadistas. Abiems reikia prieglaudos. Kurį iš laukinių pasirinksite?“

Per Pabaltijį nusirito nacionalistų protestai. Atvykusius į pabėgėlių centrą bėglius Estijos kaimelyje Vao sutiko tuo pačiu metu protesto mitingas vietos gyventojų, šimtai baikerių ir orūs estai su marškinėliais su serijinio žmogžudžio Anderso Brejviko atvaizdu. Patį pabėgėlių priėmimo centrą vietiniai gyventojai padegė.

„Debatai pasibaigė ir prasidėjo Laukiniai Vakarai – taip komentavo padėtį, susidariusią Estijoje, įvedus pabėgėlių kvotas, Urmo Soonvald - vyriausias estiškų leidinių "Delfi" ir "Eesti Päevaleht" redaktorius. – Nesupratimas ir nebuvimas empatijos pabėgėliams – problema galinti tiesiog susprogdinti Estijos visuomenę."

Vargu ar ponas Soonvald stipriai padidina. Kvotos nuo Junkerio – tai tik pradžia lipimo laiptais į apačią. Už dalyvavimą JAV avantiūrose, už „atlantinį solidarumą“, už Artimųjų Rytų išdraskymą Estijos, Latvijos, Lietuvos „jaunaeuropiečiams" teks irgi atsakyti.

Jie skaitė, kad Rusija – tai Azija Europoje. Dabar Aziją su Afrika jie pamatys savo namuose.

http://www.fondsk.ru/pview/2015/09/12/kvoty-ot-unkera-ili-rekviem-po-baltii-35344.html

Vertė Algimantas Lebionka

Šauksmas