Oldosas Hakslis ir Bilderbergas - kaip reklamuoti Naująją Pasaulio Tvarką

Pagrindinis anglų opiumo karo(1) žynys buvo Oldosas Hakslis, Tomo Hakslio anūkas. Tomas Hakslis įkūrė Rodo grupę „Apvalusis stalas“(2), buvo žymus ir iškalbingas biologas, padėjęs Darvinui kurti evoliucijos teoriją. Be to, Tomas Hakslis buvo Arnoldo Toinbio draugas, Toinbis, gavęs išsilavinimą Oksforde, beveik 50 metų priklausė Karališkąjam tarptautinių santykių institutui, susijusiam su Tarptautinių santykių taryba JAV, vadovavo britų užsienio žvalgybos skyriui per abu pasaulinius karus, buvo Britanijos delegatas Paryžiaus taikos konferencijoje 1919 metais, o karo metu – premjero Čerčilio patarėjas.

Jo globėjas Oksforde buvo Herbertas Velsas, britų žvalgybos vadovas I Pasaulinio karo metu ir dvasinis Vandenio sąmokslo tėvas. Oldosas Hakslis buvo vienas iš pašvęstųjų Saulės Vaikuose, dionisiškame kulte, kuriame dalyvavo Britanijos „Apvaliojo stalo“ elito vaikai. Žymiausias jo romanas „O nuostabusis naujasis pasaulis“ (3) – tai išties socialistinio pasaulio su vieninga vyriausybe eskizas, arba „naujosios pasaulio tvarkos“ eskizas. Pastarasis apibūdinimas priklauso Hakslio mokytojui, žinomam „Fabiano draugijos“ veikėjui Velsui. Šitaip jis pavadino savo romaną, paskelbtą 1940 metais. Tačiau prieš tai Velsas parašė kitą knygą – „Legalų sąmokslą“ (1928), kurioje atvirai analizavo, kaip galima sukurti tą naują pasaulinę tvarką, prisidengus lozungais „Taika visame pasaulyje“ ir „Žmogaus evoliucija“.

Knygoje „O nuostabusis naujasis pasaulis“ Hakslis aprašo mokslinį metodą, leidžiantį laikyti visus gyventojus, išskyrus elitines mažumas, praktiškai nuolatiniame pavaldume ir įsimylėjimo į savo pančius būsenoje. Pagrindinis įrankis tam pasiekti buvo vakcinos, pažeidžiančios smegenų funkcijas, ir medikamentai, kuriuos privalėjo vartoti gyventojai.

Herberto Velso nuomone, tai buvo ne sąmokslas, o greičiau „pasauliniu protu, veikiančiu kaip sąmonės policija“.

„Iš tiesų, – rašo Lindonas Larušas. – populiarūs Velso romanai, tokie kaip „Laiko mašina“ ir „Daktaro Moro sala“, Hakslio knyga „O nuostabusis naujasis pasaulis“, Orvelo „1984″ ir „Gyvulių ūkis“ buvo parašytos turint tikslą pademonstruoti žmonėms naujosios tvarkos kūrimo planą“.

1937 metais Hakslis persikėlė į Kaliforniją, kur dėk Jakobo Zeitlingo, vieno iš savo kontaktinių asmenų Los Andžele, dirbo scenaristu MGM, „Warner Brothers“ ir „Walt Disney“. Tuo metu Holivude jau dominavo organizuoto nusikalstamumo elementai (Gambino, Kolombo, Lukezė, Bonano ir Dženovezė – penkios įtakingiausios italo-amerikietiškos šeimos, kurios, savo ruožtu, buvo iš Londono kontroliuojamos britų žvalgybos). Bagsis Ziegelis, kuris kartu su Mejeriu Lanskiu vadovavo mafiozinei Rytų pakrantės organizacijai, buvo glaudžiai susijęs su „Warner Brothers“ ir MGM. Šių žmonių gyvybei nuolat grėsė pavojus; jie visada išnykdavo, kilus bent menkiausiam grėsmės pojūčiui. EMI, RCA ir MCA, kaip jau sakiau – tai tik trys tokios bendradarbiavimo pavyzdžiai. Pridėsiu dar vieną: 9 dešimtmečio pradžioje kovos su organizuotu nusikalstamumu Los Andželo skyrius, pavaldus Justicijos departamentui, sekė tūlo Salvatorės Pizello, gangsterio, žymaus mokesčių aferomis, pėdsakais. Pizello bylos tyrimas (Pizello buvo Dženovezės klano Niujorke narys, dirbo garso įrašų studijoje MCA) išsiplėtė į visą eilę paralelinių tyrimų apie abejotinas mafijos verslo operacijos, tokias kaip falsifikacijos, įtartinos reklaminės akcijos, kyšiai pinigais ir kokainu, pinigų plovimas, sufabrikuoti hitparadai ir t.t.

JAV Justicijos ministerijos duomenimis, 1987 gruodį Los Andželo prokuroras, kuris pradėjo tyrimą, buvo iškviestas į Vašingtoną ir aukštas pareigas užimantys kovos su organizuotu nusikalstamumu valdininkai įsakė jam išbraukti MCA iš tyrimo medžiagos. Žinybos vadovas Deividas Margolis ir FTB direktoriaus padėjėjas Maiklas Defeo pranešė prokurorui Marvinui Rudnikui, kad jis gali toliau tirti Pizello, uždirbusio 600 000 dolerių iš sandėrių su MCA bylą, tačiau neturi kviestis kaip liudininkų MCA vadovybės narių ir bandyti nustatyti tikrą Pizello ir MCA santykių esmę. Galiausiai generalinis prokuroras Edas Misis atsisakė atlikti kruopštesnį tyrimą apie garso įrašų kompanijų ir mafijos santykius, kadangi pats prezidentas Reiganas paprašė jį užgniaužti šią bylą ir nutraukti tyrimą.

Iš tiesų pramogų industrija (gamyba, pardavimas, marketingas ir reklama) yra kontroliuojama mafijos, kurią sudaro organizuoto nusikalstamumo sąjunga su aukštas pareigas užimančiais Volstrito asmenimis, kure, savo ruožtu, yra kontroliuojami visagalio Bilderbergo klubo. Pramogų industrija, kaip ir bet kuris „pelningas verslas“, yra sukurta Bilderbergo ir jo pasekėjų. Regima dali – tai rezultatai. O priežastys išlieka neregimos; jos žinomos tik operacijos ekspertų grupei. Kontrkultūra, kuri šiandien nusistovėjo kaip dominuojanti – tai pasekmė plano, tobulai įgyvendinto Frankfurto mokyklos ir Volstrito.

Paimkim, pavyzdžiui, repą – muziką, kurią nematomi manipuliatoriai iš Tavistoko sukūrė tam, kad sustiprintų bejėgiškumo, pesimizmo ir cinizmo pojūtį gyventojams. Kompanija „Sugar Hill Records“, vienas repo flagmanų, buvo sukurta 1974 metais. Oficialiai ji buvo garso įrašų kompanija, juodaodžių nuosavybė, kuri 1979 metais įklimpo į skolas. Šias skolas padengė Morisas Levis, kurį Kovos su organizuotu nusikalstamumu komisija Niujorko valstijoje 1972 metais apibūdino kaip oficialų mafijos žmogų muzikos versle.

reklama

Iš tiesų Levis (5) buvo jaukas, Dženovezės klano „šiaudinis žmogeliukas“. Paties klano vadovas Tomis Ebolis buvo „Primo Records“ bendrasavininkis. Jo partneris šioje kompanijoje buvo Morisas Levis. Kita svarbi įrašų firma, gaminanti ir platinanti repą, buvo „Warner Communications“, MTV įkūrėja. Kaip sumanė Bilderbergo klubas, muzikinė televizija buvo esminis įrankis pasauliui pajungti. „Warner“ buvo sukurta „Kinney Parking Company“ firmos iš Niudžersio, Mejerio gaujos kūrinio.

„iš tikrųjų, – rašo Lindonas Larušas. – prie Hakslio ir homoseksualisto Kristoferio Išervudo netrukus prisijungė Tomas Manas ir jo dukra Elizabet Man-Borgezė. Laikotarpyje tarp 4 dešimtmečio pabaigos ir 5 dešimtmečio vidurio jie paklojo pamatus būsimai LSD kultūrai, suformuodami „pašvęstųjų“ Izidės kultui branduolį. Jam priklausė dvasiniai Hakslio mokytojai: Bulveris-Litonas (paslaptingos „Rožės ir Kryžiaus brolijos“ prezidentas), Blavatskaja (rusų okultistė, pasisakiusi už britų aristokratijos organizavimasį aplink Izidės kultą) ir Alisteris Kroulis (šiuolaikinio satanizmo krikštatėvis, kurį „Bitlai“ įamžino savo albume, propaguojančiame narkotikus). Jų albumas „Sgt. Pepper’s Lonely Hearts Club Band“ buvo išleistas 1967 metais, po 20 metų nuo Kroulio mirties. Dainoje, kuri suteikė albumui vardą, sakoma: „Šiandien sukanka 20 metų…“ Į tą patį albumą įėjo daina „Lucy in the Skies with Diamonds“, iš kurios pavadinimo pirmų raidžių susidaro abriaviatūra LSD. Kroulis, Vandenio eros pranašas, kartu su Viljamu Batleriu Itsu ir visa eile kitų asmenų sukūrė Hermetišką auksinės aušros ordiną.“

Hakslio darbas

1954 metais Hakslis paskelbė pirmą psichotropinių medžiagų kultūros manifestą, pavadintą „Suvokimo durimis“ („The Doors“) – meskalino sukeltų sąmonės pakitimų tyrimą. Roko grupė „The Doors“ (6) pasiskolino būtent šio manifesto pavadinimą, kurį Hakslis, savo ruožtu, paėmė iš Viljamo Bleiko poemos: „Jeigu suvokimo durys būtų švarios, viskas žmogui atrodytų taip, kaip yra iš tikrųjų, – t.y. begalybė“.

1958 metais Hakslis surinko kelias apybraižas, kurias parašė leidiniui „Newday“ ir išleido knygą „Sugrįžimas į nuostabų naują pasaulį“. Šiame darbe jis aprašė visuomenę, kurioje pagrindinis valdovų tikslas buvo bet kokia kaina išvengti to, kad pavaldiniai kutų problemas. Jis aprašė tai, ką, galbūt, pranašavo ateičiai: „Visiškai organizuota visuomenė […], pasirinkimo laisvės panaikinimas metodiško elgsenos piršimo keliu, vergija, kuri priimama dėka reguliarių cheminių laimės dozių injekcijų…“ Jis išpranašavo, kad demokratija pakeis savo esmę: senos ir senovinės tradicijos (rinkimai, parlamentai, aukščiausieji teismai) pasiliks, tačiau baze taps neprievartinis totalitarizmas. Apie demokratiją ir laisvę bus pastoviai kalbama per TV ir rašoma spaudoje. Bet tai bus ne daugiu kaip žodžiai, tušti savo prasme ir formalūs savo turiniu. Tuo metu valdančioji oligarchija ir jos puikiai treniruoti elitiniai karių, policininkų daliniai, minčių fabrikantai ir sąmonės manipuliatoriai valdys pasaulį savo nuožiūra. Išties, tokia Hakslio charakteristika puikiai tinka mūsų šiandieninei situacijai apibūdinti.

1960 rugsėjį Hakslį pakvietė perskaityti kursą Masačiusetso technologijos institute. Jis išbuvo ten tik vieną semestrą, paskui jo paslaugų atsisakė. Būdamas tame mieste, Hakslis sukūrė būrelį Harvarde, kuriam, be jo paties, priklausė daktaras Hamfris Osmondas (asmeninis Hakslio gydytojas, britų psichiatras, britų projekto „MK-Ultra“ vadovas ir termino „psichodelinis“ autorius), Alanas Votsas (kartu su Levisu Hilu įkūrė „Pacific Foundation“; buvo pirmasis, kuris ėmė platinti „muziką iš Liverpulio“ tarp nepasirengusių tam amerikiečių paauglių), Tomotis Liris (intelektualas iš Rytų pakrantės, vienas iš psichotropinių medžiagų naudojimo kaip naujos religinių pergyvenimų rūšies pionierius) ir daktaras Ričardas Alpertas, plačiai pagarsėjęs kaip Baba Ram Das‘as, intelektualas su Stenfordo išsilavinimu, kuriam išplovė ir perprogramavo smegenis.

Oficialiai šio būrelio tema buvo „religija ir jos reikšmė šiuolaikiniame pasaulyje“. Iš tikrųjų gi posėdžiai buvo skirti narkotinio roko kontrkultūrai planuoti (7). Maiklas Miničinas straipsnyje, paskelbtame žurnale „The Campaigner“ 1974 balandį, pavadintame „Žemo intensyvumo operacijos: Rizo karo teorija“, tvirtina štai ką:

„Būdamas Harvarde, Hakslis užmezgė kontaktus su farmacijos kompanijos „Sandoz“ prezidentu, kuris, savo ruožtu, pavestas CŽV, užsiėmė LSD ir psilocibino ( dar vienas sintetinis haliucogenas) gamyba projektui „MK Ultra“ – oficialiam CŽV eksperimentui, susijusiam su cheminiu karu“, kur bandomaisiais triušiais eksperimentuose (dažnai su letaline baigtimi) buvo žmonės. Pirmieji slapti eksperimentai įvyko San Franciske su prostitutėmis ir nieko neįtariančiais klientais. Narkotikus, kaip taisyklę, įmaišydavo į gėrimus. Kontroliavo CŽV agentai per dvigubus veidrodžius viešbučiuose. Be to, Makgilo universitetas Monrealyje, susijęs su Bilderbergu, 7 dešimtmetyje irgi darė eksperimentus „MK Ultra“ projekto rėmuose, globojant fašistui-degeneratui, Tavistoko instituto direktoriui Džonui Rizui ir naudojant kaip bandymų objektus vaikus iš vietinių internatų, iš kurių iš pradžių tyčiojosi, o paskui duodavo įvairias LSD dozes. Rizas buvo pirmasis, kuris pasiūlė naudoti valdomas neurozės ir psichozės formas kaip socialinės kontrolės būdą. Pasak neseniai išslaptintų CŽV dokumentų, Alenas Dalesas (tuo metu jis vadovavo šiai žinybai) įsigijo daugiau kaip 100 mln LSD dozių (8), „dauguma kurių 7 dešimtmečio pabaigoje atsidūrė JAV gatvėse“ – tvirtina Miničinas cituojamame straipsnyje.

Osmondas (9) knygoje „Supratimas” („Understanding Understanding“) tvirtina, kad „pagrindinių psichodelinių narkotikų įdiegimas 7 dešimtmetyje buvo visų pirma CŽV atliekamo tyrimo apie jų galimą karinį panaudojimą pasekmė. Eksperimentai, kuriuos įvairiais kodiniais pavadinimais buvo atlikti daugiau kaip 80-yje studentų miestelių, paskatino LSD populiarizaciją. Bandymų triušiais tapo tūkstančiai studentų. Jie [studentai] tuojau pat ėmėsi patys gamintis „rūgštį“.

Pradedant 1962 metais, tyrimų kompanija „Rand“ (10) prie gynybos ministerijos, kurią asmeniškai globojo šios žinybos vadovas (Tarptautinių santykių tarybos smegenų centras, finansuojamas iš valstybinio biudžeto, vadovas – Maiklas Ričis, Tarptautinių santykių tarybos narys) irgi ėmė vykdyti slaptą 4 metų trukmės eksperimentinės psichozės kaip evoliucijos psichiatrijoje, naudojant LSD, meskaliną ir marichuaną, tyrimą. Tyrimui vadovavo psichiatras Makglotlinas, kuris vadovavo pradiniam tyrimui „Apie ilgalaikį LSD poveikį psichiškai sveikiems žmonėms“ (11). Korporacijos „Rand“, įkurtos 1949 metais, valdybos narių sąraše buvo Karlas Bildtas, Švedijos užsienio reikalų ministras, Kondoliza Rais, Alanas Grinspenas, Donaldas Ramsfeldas. Korporacija buvo sukurta po psichologinio efekto, kurį sukėlė beprasmiškas vokiečių miestų sugriovimas dėl bombardavimų karo metu, „išlaidų analizės“. Pagrindinis tyrimo tikslas buvo nustatyti, kaip galima maksimizuoti psichologinę žalą ir minimizuoti išlaidas.

Antroje 7 dešimtmečio pusėje, kai Hakslis jau buvo miręs, Osmondas, Votsas (12) , Liris ir Alpertas „tapo žymiais LSD kultūros, kuri apėmė JAV studentų miestelius pradžios iniciatoriis. Projektą vykdė bendromis jėgomis CŽV ir britų žvalgyba, jo kodinis pavadinimas buvo „MK Ultra“. Kontrkultūra, įpiršta tam nepasiruošusiems Amerikos paaugliams 7 dešimtmetyje, buvo iš tiesų nukopijuota nuo pagoniškų Egipto Izidės žynių kulto ceremonijų. Pavyzdžiui, Izidės kryžius, taip vadinamas taikos simbolis, tapo kontrkultūros įsikūnijimu“. – rašo Lindonas Larušas.

Polas Galijonis knygoje „Gyvenimo namai: Magija ir medicinos mokslas Senovės Egipte“ („The House of Life: Magic and Medical Science in Ancient Egypt“) aprašo Izidės ritualus iš III tūkstantmečio prieš kristų, kuriuos galima lengvai aptikri 7 dešimtmečio kontrkultūros fenomene: „Aktai, kurie lydėjo užkalbėjimus, sudarė Izidės kulto ritualą. Šiuose šokiuose būgnų tratėjimas ir muzikos ritmas, besikartojantys judesiai buvo derinami su haliucogenų naudojimu – hašišu ir meskalinu. Šios medžiagos padėjo įeiti į transą ir kėlė haliucinacijas, kurios buvo laikomos dieviška apraiška. Narkotikai buvo šventi ir žinias apie juos buvo įvaldę tik išrinktieji… Galbūt todėl, kad jie leido susikurti norų patenkinimo iliuziją ir pasiekti pačių giliausių jausmų išorinio pasireiškimo, šie ritualai ceremonijų metu įgaudavo nevaldomą pobūdį, pasireškiantį tam tikruose burtų būduose“.

Tavistokas, CŽV, „Bitlai“ ir jų britiškas įsiveržimas, Hakslis ir LSD kultūra iššovė visi kartu, iš už kulisų vadovaujant visagaliui Bilderbergo klubui. Bet būtent karas Vietname ir judėjimas prieš karą, žinomas kaip „Studentai už demokratinę visuomenę“ sukūrė nevilties ir moralinės suirutės atmosferą, tuo pačiu pastūmėjęs Amerikos jaunimą į narkotikus.

Kritonas Zoakosas savo monografijoje „Sunaikinti Vandenio sąmokslą“ („Stamp Out the Aquarian Conspiracy“, 1980) paaiškina, kad organizacija „Studentai už demokratinę visuomenę“ buvo sukurta Pramonės demokratijos lygos, kurią, savo ruožtu, finansavo per Politinių tyrimų institutą, vieną pagrindinių Bilderbergo klubo partnerių. Institutą 1963 metais įkūrė Markusas Raskinas, buvęs Kenedžio patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. Taip pat jis buvo narys Nacionalinės treniruočių laboratorijos, pavaldžios amerikietiškam Tavistoko filialui, įkurtam Kurto Levino ir Ričardo Barneto. Barnets dirbo ginklavimosi ir nusiginklavimo kontrolės Agentūros patarėju. Tarp instituto direktorių tarybos narių buvo Turmondas Arnoldas, Džeimsas Varburgas, Filips Šternas ir Hansas Morgentau. Institutas funkcionavo kaip naujųjų kairiųjų smegenų centras ir kaip vietinių bendrijų bei teroristinių organizacijų kontrolės centras.

Ataskaitoje „Pirmieji 10 metų“ pats institutas pamini vardus lektorių ir asmenų, susijusių su „Weathermen Group“, Amerikos kairiųjų radikalų organizacija, kurią sudaro organizacijos „Studentai už demokratinę visuomenę“ lyderiai ir buvę nariai. „Weathermen Group“ nariai įvykdė eilę kovinių operacijų, tarp jų – bombų sprogdinimų, kad revoliuciniu keliu nuverstų JAV vyriausybę. Ši grupė buvo kontrkultūros dalis ir buvo tiesiogiai kontroliuojama vyriausybės ir jos žymiųjų partnerių – „Japonijos Raudonosios armijos“, Puerto Riko nacionalinio išsivadavimo armijos ir „Juodojo išsilaisvinimo armijos“.

reklama

„Tuo mes nenorime pasakyti, kad dauguma karo priešininkų buvo užverbuoti naujosios pasaulio tvarkos agentų. Atvirkščiai, jie buvo organizacijos „Studentai už demokratinę visuomenę“ nariais ir jų protestą kėlė toji žeminanti situacija, kuri susiklostė Vietname. Tačiau kai šie žmonės atsidūrė situacijoje, kurią sukūrė Tavistoko psichologinio karo ekspertai, atmosferoje, užtvindytoje pranešimais apie tai, kad hedonizmas ir šalies gynyba yra puiki alternatyva „amoraliam karui“, jų vertybių skalė ir kūrybinis potencialas ištirpo hašišo dūmų debesyse“, – rašo Kritonas Zoakosas.

Pagrindinis Politinių tyrimų teoretikas buvo ne kas kitas, kip Noamas Čiomskis, pagrindinis naujosios pasaulio tvarkos asmuo, vienas iš naujosios kairės judėjimo įkūrėjų ir žmogus, iki ausų nugrimzdęs į Votergeito bylą, kuri privedė prie neteisėto impičmento Niksonui. Pagrindinis motyvas sukurti Naujiems kairiesiems 7 dešimtmečio pradžioje buvo siekis sustabdyti santykių tarp studentiško jaunimo grupių, atsidūrusių skirtingose konflikto pusėse, radikalizaciją. Pirmaeilis tikslas buvo neleisti, kad socialistines partijas naudotų savo tikslams visuomenės nestabilumas ir susiskaldymas, kurį sukėlė Kubos revoliucija ir judėjimas už pilietines teises. Tuo pat metu tokios organizacijos kaip Amerikos Taikos korpusas, Ekonominių galimybių skyrius ir „bendrų radikalų veiksmų projektai“, turintys įvairiausių fondų palaikymą, užgimė būtent tam, kad radikaliai nusiteikę studentai nepapildytų sukilėlių, susiorganizavusių aplink Rizo fašistinę „bendros lokalinės kontrolės“ koncepciją.

PAAIŠKINIMAI

1. Prekybą narkotikais kontroliuoja pačios aukščiausios Bilderbergo klubo hierarchinės struktūros. Tai pagrindinė priežastis, dėl kurios ši prekyba yra nesustabdoma. Kasmet tokie narkotikai kaip heroinas ir opiumas, atneša naujajai pasaulio tvarkai daugiau kaip 700 mlrd $ gryno ir laisvo nuo mokesčių pelno. Dvi kompanijos, kuris turėjo virtualią monopoliją prekybai narkotikais, buvo Britų Ost Indijos ir Olandų Ost Indijos kompanijos. Abi jas kontroliavo Taryba 300, Komiteto 300 ir Bilderbergo klubo pirmtakė. „Britų Ost Indijos kompanija, – rašo Kolemanas savo knygoje. – įsteigė „Kinijos vidinę misiją“, kurios uždavinys buvo pripratinti prie opijaus kinų valstiečius. Tai sukūrė rinką opiumui, laisvą nišą, kurią ir užpildė Britų Ost Indijos kompanija“.

2. Viena pirmųjų iliuminatų narių buvo grupė organizacijų, kurios atsirado aplink britų slaptą draugiją „Apvalusis stalas“. Tai Bilderbergo klubas, Karališkasis tarptautinių santykių institutas, Tarptautinių santykių taryba, Trišalė komisija ir Romos klubas.

3. Dauguma skaitytojų siekia identifikuoti savo vidinį pasaulį su Džono jausmais knygoje „O nuostabusis naujasis pasaulis“ ir susieti savo religinius įsitikinimus su savotišku maištu – dvasiniu pabėgimu iš supuvusios utopiškos visuomenės, kai tuo tarpu realybėje naujoji pasaulio tvarka, kurios labui dirbo Hakslis, jo šeima ir jo draugai, platino pasaulinę religiją, kurdami bazę vieningai pasaulinei vyriausybei.

4. Pagrindinis verslas, kurį Pizello susuko su MCA, buvo susijęs su diskais, jau esančiais archyve. Skelbdamos apie naujienų pasirodymą, kompanijos stengiasi atsikratyti anksčiau išleistų diskų. Juos urmu superka distribiutoriai, kad parduotų muzikos parduotuvėms mažesnėmis kainomis. Kad padarytų pasiūlymą dar patrauklesnį, įrašų firmos, kaip taisyklė, prideda po „saldainį“: populiarių atlikėjų diskus. Federaliniai tyrėjai aptiko, kad nurašytų diskų pardavimai pritraukia organizuotą nusikalstamumą, kurią gundo galimybė padirbti „saldainiukus“ ir parduoti juos normalia kaina. Nurašytų diskų pardavimų atveju įrodyti jų padirbtumą labai sudėtinga. „Pirkėjai turi raštišką įrašų kompanijų leidimą parduoti tiek nurašytus diskus, tiek ir „saldainiukus“. – byloja tie patys šaltiniai. – Reikėtų perskaičiuoti vieną po kito visus parduotus diskus, kad galima būtų įrodyti, jog buvo sukurtos papildomo kopijos nuo originalaus kiekio“ (Denas Moldea, „Dark Victory: Ronald Reagan, MCA, and the Mob“, Viking, 1986).

5. „1986 metais, kai Levio vadovaujamas tinklas buvo apkaltintas 117 federaliniais nusikaltimais, įtakingi asmenys iš MCA direktorių tarybos suskubo pagreitinti vieno sandėrio sudarymą“. Tarp MCA valdybos narių tuo metu buvo Robertas Štrausas, vienas iš Demokratų partijos veikėjų, ir Feliksas Rogatinas iš „Lazard Freres“ banko, vienas iš pagrindinių Volstrito investorių. „Lazard Freres“ – tai viena iš seniausių ir garbingiausių Bilderbergo klubo kompanijų, jai atstovauja Vernonas Džordanas, Klintono patikėtinis ir žmogus, kuris išgelbėjo jį nuo apkaltos Monikos Levinski istorijoje. Levis atstovavo vienai įtakingiausių Volstrite juridinę kontorą „Paul, Weiss & Rifkind“ (kuri irgi visiškai atsitiktinai yra viena svarbiusių Bilderbergo juridinių kontorų), kuri specializuojasi nusikalstamų machinacijų, kurias atlieka tarnautojai ar asmenys, užimantys aukštą visuomeninę padėtį, bei kolektyvinių ieškinių dėl vertybinių popierių srityje. Taip, pvz., Vorenas Rudmanas, „Paul, Weiss & Rifkind“ atstovas, irgi yra Tarptautinių santykių tarybos narys ir susijęs su Bilderbergu per „Raytheon“, kur jis yra direktorių tarybos narys. Be to, jis susijęs su CŽV per buvusį valdybos direktorių Džoną Deišą (Tarp[tautinių santykių tarybos ir Bilderbergo narys), kuris irgi yra „Raytheon“ tarybos narys, ir per Džordžą Tenetą (Tarptautinių santykių taryba, Bilderbergas), vadovavusį CŽV prie Klintono ir Bušo jaunesniojo. Rudmano ryšių tinklas veda taip pat link Konrado Bleko (Bilderbergo narys ir buvęs 440 laikraščių visame pasaulyje savininkas) ir Tomo Polgaro (CŽV delegacijos Saigone vadovas Vietnamo karo metu ir Viljamo Kolbio (Bilderbergo, Tarptautinių santykių tarybos, Trišalės tarybos narys, dar vienas buvęs CŽV vadovas). Dar vienas „Paul, Weiss & Rifkind“ atstovas, susijęs su didžiuoju kapitalu ir esantis Tarptautinių santykių tarybos narys – tai Teodoras Sorensenas, tarptautinės teisės specialistas. Li Volovskis darė teikė paslaugas pramoninės ir tarptautinės teisės klausimais firmoje „Paul, Weiss & Rifkind“, o paskui prisišliejo prie Klintono administracijos ir tapo vieno iš Nacionalinio saugumo tarybos departamento vadovu, kur kontaktavo su Viljamu Kogenu (Bilderbergas, Tarptautinių santykių taryba), JAV gynybois ministru prie Klintono. Daktaras Bernė Vestonas – dar vienas buvęs šios prestižinės advokatų firmos narys, išrinktas iki gyvos galvos Tarptautinių santykių tarybos nariu. Kompanijos „Paul, Weiss & Rifkind“ klientų sąrašas panašus į įtakingiausių pasaulio firmų išvardinimą: „Morgan Stanley“ (Bilderbergo klubas), „Raytheon“ (Bilderbergo klubas), „Merrill Lynch“ (Rokfeleris, Bilderbergo klubas), „Citigroup“ (Rokfeleris, Bilderbergo klubas), „Time Warner“ (Bilderbergo klubas), „Hollinger“ (Konrado Bleko kompanija, Bilderbergo klubas), „Меrск“ (Bilderbergo klubas), „JP Morgan Chase/Bank One“ (Rokfeleris, Bilderbergo klubas) ir „Viacom“ (Bilderbergo klubas). Įdomu, bet Morisas Levis „mirė“ nuo kažkokios keistos ligos netrukus po to, kai jam buvo iškelti kaltinimai.

6. Džimas Morisonas vedė laikydamasis Vikos satanistinių tradicijų, stovėdamas viena koja ant pentagramos ir siurbčiodamas kraują. Kitoje „The Doors“ albumo „13″ pusėje visa grupė susirinkusi aplink Alisterio Kroulio biustą.

7. Temos, kurias Hakslis lietė savo literatūrinėje kūryboje paskutinius tris gyvenimo metus, realizavosi tikrovėje: jaunimo maištas išpureno dirvą „britų įsiveržimui“, sukurtam Tavistoke, pasitraukimui nuo realybės naudojant narkotikus, kurie griauna smegenis, radikaliems pokyčiams visuomenėje, nutolinusiem jaunimą nuo ankstesnės vertybių sistemos ir karo Vietname problemų. Buvo paruošta dirva Vandenio eros atėjimui. Iš šios dirvos išdygę supuvę vaisiai turėjo atnešti reikalingą dvasinį tamsumą, kad naujoji pasaulio tvarka galėtų klestėti ateityje.

8. Daktaras Hamfris Osmonds, Hakslio gydytojas, parašė knygą „Naujas požiūris į šizofreniją“ („Schizophrenia: A New Approach“), kurioje tvirtino, kad „meskalinas randamas meskale (pejote) – kaktusinių šeimos augale, kuris buvo naudojamas pagoniškuose indėnų ir Egipto ritualuose. Kaktuse esantis meskalinas sukeldavo būseną, klinikiniais požymiais panašią į šizofreniją. Dėl to Osmondas pasisakydavo už eksperimentu su haliucogeniniais arba psichotomimetiniais narkotikais, medžiagomis, kurios sukelia haliucinacijas ir savotiškus sąmonės pakitimus, kai juos vartoja normalūs žmonės kaip protinių sutrikimų „gydymo“ priemonę. (DOPE, INC., 1992, EIR, 3 leidimas).

9. Osmondas taip pat susijęs su CŽV per Aleną Dalesą, pirmąjį valdybos direktorių, kuris paskyrė jam svarbų vaidmenį projekte MK Ultra. Tuo pat metu, pasak Gregorio Beitsono ([„Steps to the Ecology of the Mind“ Chandler, Niujorkas, 1972), „Osmondas, Hakslis ir Robertas Hačinsas iš Čikagos universiteto, tuomet jis vadovavo Fordo fondo programoms, surengė eilę slaptų posėdžių, planuodami slaptą projektą, susijusį su LSD ir meskalinu. Projektą globojo Fordo fondas, kontroliuojamas Rokfelerių“ (DOPE, INC., 1992, EIR, 3 leidimas).

10. Tarp jos klientų figūruoja Pentagonas, AT&T, „Chase Manhattan Bank“, IBM, Respublikonų partija, Amerikos KOP ir NASA. Į vadovybės sudėtį įėjo korporacijos „Rand“, Fordo, Rokfelerio ir Karnegio fondų tarybos nariai. Tai klasikinis Tarptautinių santykių tarybos ir Bilderbergo klubo modus operandi pavyzdys. Fordo fondas paaukojo milijoną dolerių „Rand“ fondui 1952 metais. Tuo metu Fordo fondo prezidentas buvo ir „Rand“ fondo prezidentu (Rene Vormser „Fondai, jų valdžia ir įtaka“ – „Foundations: Their Power and Influence“, Sevjervilis, TN, Covenant House Books, 1993, psl. 65–66).

11. „Eksperimentas, kurio metu bandė išmatuoti bet kokius ilgalaikius pokyčius santykiuose, vertybėse ir komunikacijos sugebėjimuose panaudojus LSD. Tarp viso kito kontrolė būtų susikoncentravusi ties mentaliteto pokyčiais, kurie atsispindi dogmatizmo, fiks idėjų ir egocentrizmo didėjime“ („Rand“ dokumentas, Nr. Р. 2575, perleista 2004).

12. Knygos „Džiaugsminga kosmologija“ („The Joyous Cosmology“), kurioje šlovinama mistinė ir filosofinė eksperimentų su haliucogenais jėga, autorius.

Ištrauka iš knygos „BILDERBERGO KLUBO PASLAPTYS“