Terorizuojamas profesorius Algirdas Degutis

Žinantiems prof. Algirdo Degučio asmenybę bei gausias jo vardu „Laisvame laikraštyje“ ir kt. pasirodančias publikacijas, nenuostabu, kad šis žmogus jau eilę metų yra gana nuoseklus opozicionierius, pasisakantis prieš esamą režimą ir NATO bei ES.

Turint omenyje, kad nuo pat Lietuvoje egzistuojančios kapitalistinės santvarkos gyvavimo pradžios iki, palyginus, netolimos praeities, A. Degutis laikėsi daugiau ar mažiau liberalinių, jo paties kolegos, dr. Naglio Kardelio žodžiais tariant, „labai palankių Vakarų demokratinių valstybių ir ypač Jungtinių Amerikos Valstijų vykdomai politikai“ (skaityk: imperialistų vykdomai politikai palankių) pozicijų, o taip pat ir esamą padėtį Lietuvoje, tegalime išreikšti pagarbą šiam žmogui už tai, kad jam užteko principingumo bei intelektualinio sąžiningumo, jog atvirai pripažintų savo ankstesnių įsitikinimų klaidingumą.

Tačiau neseniai sisteminei žiniasklaidai pradėjus skandalą dėl „neadekvačių“ prof. A. Degučio pasisakymų, tie patys jo kolegos, kadaise jį aukštinę už jo padarytą indėlį liberalkonservatizmo sklaidai Lietuvoje, dabar pliekte jį pliekia kaip didžiausią nusidėjelį, išdrįsusį paminti valdančiojo režimo įvestą politinį tabu. Jis, tarp kita ko, išreiškė savo niekinantį požiūrį Dalios Grybauskaitės atžvilgiu, įvardydamas ją esant „fyfa kiaulės akimis“. Ir už tai – grasinimai „įspėjimais“, metimu iš darbo Lietuvos kultūros tyrimų institute ir t. t.

reklama

Tokia jau ta „demokratų“ praktikuojama „žodžio laisvė“: jie kiek tik gali spiegia apie „nuomonių įvairovę“, bet tik iškilus tikrai iš esmės jiems oponuojančiai nuomonei, ima ją visais būdais gniaužti. Tai puikiai parodo ir akademiko A. Degučio atvejis, ir mums gerai žinomos pedagogo Laisvūno Muralio, ispanų kalbos dėstytojo Migelio Puerteso bei mūsų gerbiamo Radviliškio visuomenininko Romualdo Selvenio pašalinimo iš darbo valstybinėje miesto ir veterinarijos tarnyboje istorijos.

Aiškiai matome, kad šalį valdantys politiniai nusikaltėliai bei jų nuolankūs liokajai, stokodami racionalių argumentų prieš radikaliąją Lietuvos opoziciją, daugiau nieko ir negali, kaip tik terorizuoti taikius ir civilizuotus, bet principingus ir drąsius piliečius.

Nuoširdžiai linkime A. Degučiui stiprybės ir tvirtos valios ginant savo garbę bei įsitikinimus prieš valdžios ir sisteminės žiniasklaidos išpuolius; raginame visus sąmoningus žmones ir morališkai, ir kaip tik įmanoma kitaip palaikyti A. Degutį bei kitus persekiojamus radikaliosios Lietuvos opozicijos veikėjus, disidentus.