Rusai - lietuvių broliai, Gabrielio seneli ir Co, todėl nereikia mūsų kiršinti

Tarptautinis mokslininkų kolektyvas žurnale Plos paskelbė komleksinį slavų ir baltų tautų genetikos ir lingvistikos tyrimą. Genetikai ištyrė daugiau negu aštuonis tūkstančių DNR pavyzdžių iš daugiau negu pusės šimto baltų ir slavų populiacijų. Pagrindinės tirtos populiacijos – rytų slavai (baltarusiai, rusai, ukrainiečiai), vakarų slavai (košubai, lenkai, slovakai, serbai, čekai), pietų slavai (bulgarai, bosniai, makedoniečiai, serbai, slovėnai, chorvatai) ir baltai (latviai, lietuviai).

Buvo analizuojamos ir lyginamos šios DNR molekulės: vyrišką Y chromosoma, mitochondtinė DNR (pati konservatyviausia ir paveldima tik per motinos liniją), autosominė DNR (vienodai formuojama tiek iš tėvo, tiek iš motinos genomo. Tai visos chromosomos, išskyrus lytį apsprendžiančias).

Pagal visas tris tyrimo sistemas buvo gauti panašūs rezultatai. Rytų slavai – centrinių ir pietinių sričių rusai, o taip pat baltarusiai ir ukrainiečiai – sudaro griežtai susiformavusią grupę. Išimtį sudaro šiauriniai rusai, kurie genetiškai nutolę nuo kitų pietinių slavų ir artimesni ugrofinų populiacijai.

Tiriant vakarinius slavus, paaiškėjo, kad lenkai labai artimi rytiniams slavams, jiems mažesniu mastu artimi slovakai, jie kiek sumaišyti su vokiečiais ir kitomis vakarų Europos populiacijomis. Pietiniai slavai padalinti į vakarinį regioną (slovėnai, chorvatai, makedoniečiai) ir rytinį (makedonai ir bulgarai) su serbais yra per vidurį. Jie genetiškai tapatūs savo neslaviškiems kaimynams iš Balkanų – rumunams, vengrams, graikams.

reklama

Baltiškos populiacijos – latviai ir lietuviai yra artimi estams ir vakariniams slavams – baltarusiams. Pasirodė, kad baltiškosios populiacijos genetiškai artimos Volgos ugorofinų tautų grupei (ypač mordviams).

Pasitelkę lingvistiką, mokslininkai atliko baltų-slavų kalbų kilmės medžio rekonstruciją visoms tirtoms populiacijoms ir palygino tris parametrus – genetiką, kalbą ir geografiją. Pati didžiausia koreliacija buvo tarp genetikos ir populiacijos geografinės padėties.

Mokslininkai skaito, kad plisdami Europoje, slavai intensyviai integravo į savo sudėtį vietines populiacijas, kurios gyveno šiose teritorijose dar iki slaviškojo periodo. Slavai nešė savo kalbą ir susiurbė vietinių populiacijų genofondą. Šis giluminis genetinis substratas buvo skirtingas skirtingoms slavų šakoms.

Rytų Europos populiacijų substratą integravo vakariniai ir rytiniai slavai. Matomai, didelę dalį jo sudarė baltiškosios tautos, kažkada gyvenusios labai plačiai Rytų Europos lygumoje. Kitą pietų Europos substratą, kurį sudarė čia gyvenusios Balkanų tautos, sugėrė į save pietiniai slavai. Šie procesai sucementavo vakarinius ir rytinius slavus į genetinę vienovę, o pietiniai slavai tokiu būdu įgavo didesnį panašumą su Balkanų neslaviškomis tautomis, negu su slaviškomis tautomis.

Šaltinis: http://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0135820

Paruošė Petras Gulbinskas, Šauksmas