P-rezidentė kursto karą: lietuviai virs patrankų mėsa?

Šį šeštadienį savo oficialiame pasisakyme, p-rezidentė D. Grybauskaitė išreiškė poziciją, kad, esą Rusija jau dabar faktiškai kariauja su Europa ir, neva, dėl šitos priežasties yra būtina imtis griežtų atsakomųjų veiksmų.

Be to, buvo atvirai iškeltas ketinimas didinti Lietuvoje ir taip jau aštrėjančią politinę cenzūrą ir žodžio laisvės suvaržymus, taip mėginant užsmaugti ir taip jau marginalizuojamus sveikesnio proto balsus.

Paradoksalu, tačiau pati savo pasisakyme lyg ir smerkdama „karo propagandą“, pati panelė Grybauskaitė iš esmės ir vykdė karo propagandą, t. y. kurstė antirusiškos isterijos bangas, propagavo karą prieš kaimyninę šalį ir tautą, be to, ne bet kokį karą, o Lietuvai galimai itin skaudų ir pragaištingą karą, galingį paversti lietuvius paprasčiausia Vakarų kapitalo patrankų mėsa.

Turėdami omenyje tokius incidentus, kaip neseniai įvykusią kratą Lietuvos ruso ir visuomenininko, Aleksandro Dolženkos, namuose, o tuo pačiu ir visą esamosios situacijos kontekstą, neturėtume stebėtis, jei ateityje laukia dar brutalesni incidentai bei represijos prieš disidentines pažiūras reiškiančius piliečius.

„Kacapų“ ir „koloradų“ raganų medžioklė eina iki tokių kraštutinumų ir, tuo pačiu, pasitarnauja kaip toks nuostabus pretekstas pateisinti Lietuvą valdančios antilietuviškos buržuazinių oligarchų klikos politiką, jog netgi streikuoti dėl savo nepakeliamos padėties grasinantys lietuvių mokytojai yra vadinamojo politinio „elito“ atstovų (galbūt ir daugelio kitų „patriotais“ save įvardijančių isterikų) laikomi „penktosios kolonos“, „kolorado vabalų“, ar tiesiog tos baisiosios „kacapų gaujos“ atstovais (primename, kad klerikalinis-amerikonofilinis portalas Pro Patria taip pat prisidėjo prie puolimo prieš protestuojančius pedagogus).

reklama

Tiesą pasakius, yra juokinga, jog landsbergiečiai, kartu su savo nuolankiais neolandsberginiais „patriotiniais-tautiniais“ šunyčiais, yra priversti atskleisti savo tikrąjį veidą, t. y. isterikų, paranojikų ir tironų veidą, imdamiesi pačios amoraliausios ir šlykščiausios retorikos prieš Lietuvos pedagogų profesinį judėjimą.

Bet, mielieji, demagogija tuo dar nesibaigia!

Taip pat privalome paminėti ir tai, kad, kaip teigia Vokietijos laikraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, trijose Baltijos šalyse, t. y. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, yra planuojama steigti NATO bazes; nors pats šis teiginys dar nėra viešai ir oficialiai patvirtintas (nors, be abejonės, šitų bazių trokšte trokšta visi isteriškiausi „kacapų“ bei „koloradų“ medžiotojai nuo landsberginės TS LKD iki neolandsberginių Songailos-Pankos tautininkų), jei jis pasitvirtintų, neturėtume stebėtis, kadangi faktinis NATO bazių įsteigimas Baltijos šalyse tebūtų logiška ir nuosekli jankių tankų pasivažinėjimų Lietuvos žeme, keliais bei miestų gatvėmis, tąsa.

Nors, jei nevyniosime žodžių į vatą ir „griebsime jautį už ragų“ (o tą, kaip tikimės, gerbiami skaitytojai, ir matote, kad mėgstame daryti), tai būsime priversti pridurti ir tai, kad NATO aviacijos skraidymai ir okupacinių karių besikeičiančios pamainos Lietuvoje jau ir taip – netgi be oficialių ir atvirų karinių bazių egzistavimo (ką bekalbėti apie skandalinguosius „gvantanaminius“ CŽV kalėjimus!) – esame faktiškai okupuota šalis, t. y. Vakarų globalizmo-imperializmo vasalinis satelitas.

Taigi, tautiečiai, tokie jau reikalai: lietuvių tautai visiškai nereikalingo ir pragaištingo karo oponentai, ar jie būtų Lietuvos rusai, ar netgi lietuviai ir dar, be to, tikri lietuvių tautos sūnūs (pavydžiui, gerai mums visiems žinomas nepriklausomybės akto signataras Rolandas Paulauskas), anot landsbergizmo  fanatikų, yra „penktakoloninkai“ ar net „terorizmo“ remėjai; tuo tarpu okupacinės užsienio valstybių pajėgos – „saugumo garantas“ (kieno saugumo?), o savo apgailėtinais atlyginimais ir žeminančia socialine bei profesine padėtimi nepatenkinti ir streikuoti ketinantys mokytojai – „koloradai“, „kacapai“ ir „Maskvos agentai“.

Šitaip, kaip turėtume žinoti, mąsto tie, kuriems visur ir visada, kiekviename žingsnyje ir kiekvieną akimirką vaidenasi didysis „baisiųjų maskolių“ puolimas, o gal ir kankina baimė apie po lova besislepiantį Putino baubą…

Vis dėlto, čia yra reikalinga pabrėžti tai, jog vadinamieji „patriotai“, ar jie būtų landsberginiai „konservai“, ar rusofobiniai, neolandsberginiai „tautiniai patriotai“ (ala Songaila-Panka), patys taiko akivaizdžiai ir netgi siaubingai dvigubus standartus.

reklama

Gal paklausite – apie ką čia eina kalba?

Ogi, mielieji tautiečiai ir skaitytojai, kalba eina apie vieną dokumentą, dokumentą, kurio mes nelaikome kažkuo tai „nuostabaus“ ar „teisingo“, bet kurį taip jau skelbiasi mylintys taip vadinami „valstybės patriotai“ – kalba eina apie 1992-ųjų, t. y. ir dabartinę, Lietuvos Konstituciją (faktiškai suteikusią juridinę artikuliaciją buržuazinės liberaldemokratijos, kapitalizmo ir laisvosios rinkos įtvirtinimui Lietuvoje pagal pačius „atviriausius“ pono Sorošo modelius).

Šie dvigubi standartai pasireiškia mažiausiai dvejose vietose:

1. Nors esamo liberalkapitalistinio režimo šlovinamoje 1992-ųjų metų Konstitucijos 135-ame straipsnyje skamba lyg ir graži mintis apie Lietuvos valstybės užsienio politikos siekį „užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines jų teises bei laisves“ […] „prisidėti prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos sukūrimo“ – pati politinio gyvenimo praktika rodo, jog šie lozungai realiai yra arba nieko verti, arba tik priemonė naivuoliams mulkinti. Nes Lietuvos (dargi, ne nepriklausomos valstybės, o Vakarų globalistinio finansinio kapitalo išgaunamos pigios darbo jėgos kolonijos) užsienio politika vadovaujasi toli gražu ne kažkokiu tai teisingumu ir, toli gražu, netgi ne praktiniais lietuvių tautos ar Lietuvos piliečių, kaip visumos, interesais, o veikiau užsiima begėdišku keliaklupsčiavimu priešais Vašingtono amerikonistinio-teroristinio imperializmo altorėlį.
2. Tame pačiame, 135-ame straipsnyje, yra pareiškiama, jog „Lietuvos Respublikoje karo propaganda draudžiama“, bet, kaip matome, ir šis draudimas yra, tikriausiai, žodinis, o ne faktinis, nes, kai toji nelaimingoji karo propaganda yra nukreipiama prieš kitas kaimynines šalis, šiuo atveju, tariamai „puolančią Rusiją“, tai karo propaganda ne tik leidžiama, bet dar ir tampa oficialia valstybine politika – kad tuo įsitikintume, tik pasiklausykime viršuje minėto panelės Grybauskaitės pareiškimo, kuris iš esmės ir buvo karo propagandos aktas.
3. 137-asis 1992-ųjų Konstitucijos straipsnis teigia, jog, esą „Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.“ Šis punktas, be to, kad faktiškai jau yra laužomas eilę metų šalyje esant NATO kariams, galbūt netolimoje ateityje bus ir netgi juridiškai, t. y. visiškai atvirai ir begėdiškai sulaužytas, įsteigiant oficialias NATO karines bazes Lietuvos žemėje (na, bet nepamirškime, kad Lietuvoje buvo ir, labai galimai, dar ir yra slapti CŽV kalėjimai, o jei būta ir tokių „Vakarietiškosios demokratijos“ egzempliorių, tai kas gali paneigti, jog negalėtų būti ir kitokių?…).

Tad matome, jog šalį valdančio stambiajam užsienio bei vietos kapitalui parsidavusio politinio „elito“ veikla iš esmės atitinka lietuvių liaudies posakį „vieną sako, kitą daro“ – kaip ir pati 1992-ųjų Konstitucija.

Tuo tarpu mes, sąmoningieji, laisvieji lietuviai ir Lietuvos piliečiai, privalome nepasiduoti psichologiniam ir politiniam terorui, nepasiduoti net ir patiems aršiausiems landsbergoidiniams „kacapinių“ raganų medžiotojams  bei susigalvotų fantomų gaudytojams ir toliau ne tik tvirtai laikytis savų principų, bet ir aktyviai šviesti, žadinti ir kelti savo tautiečius, savo bendradarbius, savo šeimos narius.

Nebūkime jankių patrankų mėsa ir bent jau savo širdyse, o vieną dieną, galbūt ir Lietuvos miestų gatvėse, garsiai ir be baimės sušaukime:

ŠALIN NATO KARINES BAZES!

UŽ TIKRĄ LIETUVOS LAISVĘ IR NEPRIKLAUSOMYBĘ!

PRIEŠ JANKIŲ IMPERIALIZMĄ IR TERORĄ!