Atsakymas į atsakymą dėl TSRS žlugimo

Gerbiamas Gintaras Butkus reaguodamas į savo straipsnio skaitytojos komentarą, iškėlė teiginį, kad TSRS žlugimo "priežastys gali būti tik ekonominės". Kadangi praeities klaidos yra tam, kad iš jų pasimokytume kurdami savo ateitį, privalau trumpai replikuoti į šią, galbūt daugeliui atrodančia teisinga, tezę.

Ekonomika - tai ūkiniai santykiai, kuriuos visuomenėje suformuoja aukštesni prioritetai, o būtent ideologija ir pasaulėžiūra. Ydinga pasaulėžiūra gimdo ydingas ideologijas, o ydingomis ideologijomis paremti visuomeniniai santykiai suformuoja ydingą ekonomiką.

Schemos paaiškinimai: trumpiau - "Šeši žmonijos valdymo prioritetai" arba plačiau - "Projektas Derunkelizacija"

reklama

Šitą spėjo įvardinti dar TSRS vadovas Josifas Visarionovičius Džiugašvilis savo paskutiniame darbe "Ekonominės socializmo TSRS-oje problemos" ("Экономические проблемы социализма в СССР", 1952), kuriame teigė, kad praktika parodė marksizmo ekonominės teorijos neatitikimą realybei, kurį galima buvo kentėti iki tam tikro momento, tačiau norint vystytis toliau, atėjo laikas peržiūrėti marksistinės ekonomikos teorijas ir formuluotes. Pagal nutylėjimą tai reiškia, kad reikia peržiūrėti apskritai visą marksistinę politinę-ekonominę koncepciją, kaip praktikoje nepasitvirtinusią.

Marksizmo pasekėjas ir duobkasys - Josifas Visarionovičius Džiugašvilis

Kas būtų likę iš marksizmo ideologijos, po tokios Stalino revizijos - mes deja, niekada nesužinosime, nes netrukus po savo viešo pasikėsinimo į marksistines dogmas, Džiugašvilis sulaukė atsakomojo išpuolio iš "marksistų-leninistų" pusės - 1953 metais jis buvo nunuodytas. Vėliau, Chruščiovo bendrams nužudžius ir vieną iš nuosekliausių J.S. Džiugašvilio pasekėjų - Lavrentijų Beriją, marksizmo politinė-ekonominė koncepcija buvo apsaugota nuo objektyvios kritikos. Maža to, marksizmas tapo jau nebe teorija, o kažkuo panašiu į religiją, kurios dogmomis abejojantys buvo automatiškai paskelbiami eretikais ir atskalūnais.

reklama

Аудиокниги товарища Сталина. Экономические проблемы социализма в СССР

Būtent šis atsisakymas blaiviai kritiškai vertinti bet kokią, net ir "pačią teisingiausią" ideologiją, jos sakralizavimas ir tapo vidinio Tarybų Sąjungos socialinio eksperimento kracho pagrindu. Ekonomika tiesiog taikėsi prie neadekvačios teorijos, o ištikimiems komunistams, nepraradusiems sveiko proto ir tikėjimo idealais, teko arba dantis sukandus stebėti tolydžiai plintantį išsigimimą Komunistų partijos viduje, arba protestuojant nedalyvauti pseudokomunistinės partijos veikloje, liekant sąžiningais nepartiniais komunistais.

Kaip parodė potarybinė realybės ir entuziastinga kapitalizmo restauracija visoje buvusioje TSRS teritorijoje - būtent partiniai "komunistai" tapo uoliausiais Naujosios liberalkapitalizmo Sistemos su "žvėrišku snukiu" kūrėjais bei Globalizacijos pagal biblinę koncepciją tarnais.

Taip kad ir šiandien mes, žmonės atsisakantys paklusti minios-šūdeličio parazitinei valdymo Sistemai, privalome suprasti, jog ekonomika - tik išvestinis dalykas, atitinkantis valstybinę ideologiją (beje, skelbiama VIEŠAI valstybinė ideologija visai nebūtinai atitinka tai, kokia ideologija naudojama realybėje) ir visuomenėje dominuojančia pasaulėžiūrą.

Jeigu mes pakeisime SAVO pasaulėžiūrą iš dabartinės "žmogus žmogui - vilkas" į "žmogus žmogui - draugas, bičiulis ir brolis" - neišvengiamai bus išvestos naujos ideologijos ir sukurta nauja, žmoniška ekonomika.