Latvijos nepiliečiai: 20 metų be balso teisės

Ryga, Āgenskalna turgus. Penkta valanda vakaro. Pardavėja Jelena Chodžajeva uždaro kioską su kepiniais ir saldumynais, nusiima prijuostę ir persirengia vasarine suknele. Čia jai dirbti beliko neilgai: 57-erių moteris nutarė priimti Rusijos pilietybę ir persikelti į Krymą. Greitai ji laikys rankose pilietės pasą su savo fotografija – pirmą kartą per pastaruosius 20 metų.

Jelena, gimusi Rusijoje ir persikėlusi į Rygą 1986 metais, patenka į tarpą tų, 262 tūkstančių, taip vadinamų Latvijos nepiliečių, sudarančių apie 12 procentų šalies gyventojų. Tokį statusą po nepriklausomybės atkūrimo gavo buvę TSRS piliečiai, persikėlę į respubliką po 1940 metų, o taip pat Latvijoje gimę jų palikuonys.

Absoliuti nepiliečių dauguma – kalbantys rusiškai. Jie neturi rinkėjo teisių ir negali dirbti valstybės vadovaujamo darbo, tame tarpe tarnauti pagal sutartį kariuomenėje, dirbti policijoje, advokatais ir farmaceutais. Panaši situacija egzistuoja ir kaimyninėje Estijoje – tiesa, šio statuso turėtojų ten žymiai mažiau.

Rusakalbiai – grėsmė latviškajam valstybingumui?

„Tarybiniu laikotarpiu Latvijoje juntamai pakito nacionalinė sudėtis. 1980-ųjų pabaigoje pagrindinės nacijos – latvių dalis, sudarė tik 52 procentus“, – paaiškina savo interviu leidiniui Latvijas Avīze buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas Aivars Endzinsh. Jis įsitikinęs, jog tai kėlė grėsmę šalies nepriklausomybei: „Jeigu Latvijoje pilietybė būtų suteikiama visiems, tai didelis klausimas ar būtume mes šiandien ES ir NATO arba, būtume Rusijos įtakos zonoje“.

reklama

Be to, tarybiniais laikais visose visuomenės gyvenimo sferose buvo plačiai naudojama rusų kalba. Todėl į įstatymą apie pilietybę buvo reikalinga įterpti kriterijų apie latvių kalbos mokėjimą, pažymi interviu DW politologė Ilga Krejtuse. Prie viso to, 1990-ųjų pradžioje dešiniųjų partijų retorikoje dominavo tarybinės okupacijos tema, o kai kurios radikalios jėgos net kvietė deportuoti rusakalbius.

Pasekoje atsirado nepiliečio statusas – 2015 metais jam sukako 20 metų. Prie to, pilietybę galima gauti natūralizacijos proceso pagalba – išlaikyti latvių kalbos ir istorijos egzaminą, o taip pat išmokus respublikos himną.

Praktinės naudos klausimas

Per du dešimtmečius nepiliečių skaičius Latvijoje sumažėjo tris kartus – 1995 metais jų buvo 700 tūkstančių. Tiesa, pro natūralizacijos sietą perėjo tik nedidelė jų dalis: pagrindinė nepiliečių sumažėjimo priežastis – mirtingumas. Tuo pat metu keletas tūkstančių žmonių kasmet priima Rusijos pilietybę.

Baltijos socialinių mokslų instituto tyrimo duomenimis, paskelbtais 2014 metų rudenį, natūralizacija – daugeliu atvejų praktinės naudos klausimas. Nepiliečiai negali be kliūčių dirbti kitose ES šalyse (emigruoti), todėl natūralizacijos priežastimi dažnai tampa noras išvažiuoti iš Latvijos. Žmonėms gi, turintiems glaudžius ryšius su Rusija, Latvijos pilietybė ne tiek jau ir naudinga: tokiu atveju aplankant RF jiems tektų gauti vizą. „Tas gi, kas nori tarnauti policijoje, eina ir išsilaiko egzaminą“, – pasakoja tyrimo bendraautorė Inese Šūpule. Politinės gi teisės nepiliečiams dažniausiai nėra svarbios, pastebi ji.

Iš Latvijos į Krymą

Balsavimo teisės neturėjimas nesudaro ypatingų nepatogumų Jelenai Chodžajevai. „Politika manęs nedomina“, – paaiškina ji pokalbio su DW metu. Jaunystėje moteris mokėsi statybos technikume ir pabaigusi pagal paskirstymą papuolė į miestą Čerepovec, kur susipažino su savo būsimu vyru – rygiečiu, kuris ten tarnavo kariuomenėje. Po keleto metų šeima persikėlė į Rygą, kur abu dirbo gamykloje. Po „perestroikos“ gamyklą uždarė ir Jelena įsidarbino į Šveicarijos kompanijos Zepter atstovybę. Tačiau krizės metu pardavimai krito ir moteris buvo priversta eiti dirbti į turgų.

reklama

Jelena – vienintelė nepilietė šeimoje. Jos anyta – latvė, todėl vyras ir Jelenos vaikai gavo pilietybę. Po 2014 metų įvykių Kryme moteris nusprendė persikelti į Aluštą, kur važiuodavo ilsėtis kiekvienais metais. Ten yra vystymosi perspektyva. Dabar gyvenimas Kryme verda, ir man taipogi norisi tame dalyvauti. O stovėti turguje aš nebenoriu“, – sako ji.

"KAREIVIS vaiko nenuskriaus"

Egzaminas kaip pažeminimas

Baltijos socialinių mokslų instituto tyrimo duomenimis, daugelis nepiliečių savo statusą vertina kaip diskriminaciją, o egzaminų laikymną – kaip pažeminimą. Aš čia gimiau ir nieko neprivalau įrodinėti, Aš čia dirbu, moku mokesčius, balsavau už Latvijos nepriklausomybę (1991-ųjų referendume). Pasekoje, pasirodė, kad aš niekas“, – pareiškė 47 metų moteris respondentė.

„Nepiliečio statusas atskyrė žmonės pagal nacionalinį požymį. Jie jaučia nuoskaudą valstybei.“, – pasakoja Jelizaveta Krivcova, nepiliečių kongreso valdybos narė. Kongreso pasisakančio už kalbos egzamino supaprastinimą ir istorijos egzamino atšaukimą. Anot jos, dauguma nepiliečių – pensijinio ir priešpensijinio amžiaus. „Šie žmonės ne migrantai, jie pragyveno čia visą savo gyvenimą, ir jiems nereikia įrodinėti savo istorijos žinių“, – paaiškina Krivcova.

Nepiliečio statusas ne kartą buvo kritikuojamas kaip iš tarptautinių organizacijų, taip ir iš Rusijos pusės. Latvijos nepiliečiai, skirtingai nuo Estijos, negali balsuoti net vietos rinkimuose. DW apklausti ekspertai vieningai sutinka, kad Latvija turėtų sekti Estijos pavyzdžiu. „Tai sustiprintų tokių žmonių ryšį su valstybe“, – pabrėžia Inese Šūpule. Tačiau valdančiosios partijos neskuba apdalinti visų gyventojų vienodais pasais – juk egzistuoja grėsmė to, kad naujai iškeptų rinkėjų balsai pereis opozicijai, pabaigia Elizaveta Krivcova.

Šaltinis dw.com