Suprantama, ne iš kiekvieno išverstakailio marksizmo docento pagaminsi Benito Musolinį ar Josifą Staliną, bet kažką panašaus – galima.
Čia pateiksiu vos kelis diktatoriaus požymius, į akį labiausiai krentančius.
Pirmiausiai, diktatorių reikia įvilkti į specifinę uniformą: kokį kariško tipo kitelį frenčių. Nesvarbu kokios lyties diktatorius – fasonas panašus.
Diktatorius privalo būti griežtas, bet švenčių metu jam privalu nuvykti į kokią vaikų auklėjimo įstaigą ir paglostyti vaikučių galveles, padovanoti jiems kokį niekniekį ir, kad visa šalis pamatytų, būtinai prieš televizijos kameras ir fotografų objektyvus. Dar geriau – nutapyti paveikslus.
reklama
Diktatorius negali gyventi tame pačiame pastate, kur dirba. JAV prezidentas gali, o diktatorius negali, nors diktatoriaus rūmai yra kelis kartus didesni už „Baltuosius rūmus“, nes plebėjai turi matyti jį, kelis kartus per dieną važinėjantį šen ir ten per miestą, imituojantį audringą darbą, besipuikuojantį limuzinu, sirena, mirksinčiais žiburėliais.
Diktatorius mėgsta pozuoti su šautuvu rankose, ant tanko ir pan.
Diktatorius, kad ir netikintis, kad ir aršus ateistas, masonas, ar pan., privalo sėdėti per religines ir valstybines šventes bažnyčioje, būtinai pirmoje eilėje, arčiausiai altoriaus. Diktatorius siekia susitikti su Popiežiumi.
Diktatorius visus savo oponentus turi pavadinti „užsienio agentais“, o visus protaujančius užsieniečius – „užsienio, o dar geriau – Kremliaus ideologais“.
Diktatorius turi pajungti sau teismus, prokuratūrą, jėgos struktūras. Tam geriausiai tinka „ saldainio (gerų atlyginimo) ir bizūno“ metodas.
Diktatorius pajungia sau masinės informavimo priemones.
Šauksmas
Друзья, сайт находится в состоянии глубокой переделки, поэтому приглашаю Вас вернуться через некоторое время.
Сроки неопределенны, но как только - так сразу.