Lietuvos žmones užplūdo pasibaisėtina karo propagandos, melo ir demagogijos banga

Praeitą savaitę JAV ambasada Vilniuje paskelbė, kad Amerika skirs 500 tūkst. dolerių „žurnalistų apmokymo programai“  Baltijos valstybėse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Nevyniojant žodžių į vatą, tiesiai šviesiai, sakoma, jog tokių „apmokymų“ tikslas – parengti daugiau rusakalbių žurnalistų, galinčių duoti atkirtį „Rusijos propagandai“. Finansavimą galės gauti trijų Baltijos valstybių pareiškėjai, kuriais gali būti valstybinės ir privačios ne pelno siekiančios organizacijos bei institucijos. Matyt, tikimasi, jog dolerinė injekcija padės užverbuoti dar daugiau „informacinių karių“, papildant JAV globalistų propagandos bei eksportuojamos  „demokratijos“ skleidėjų gretas. Programos finansavimą laimėję asmenys dalyvaus savo šalyse organizuojamuose mokymuose ir seminaruose, o taip pat turės galimybę nuvykti į JAV, kur susipažins su redakcijomis, žurnalistikos mokyklomis, naujais finansavimo modeliais,  idant „skaitmeniniame amžiuje būtų pateikta kokybiška žurnalistika“. Programa numato, kad apmokymus baigusieji bendradarbiaus ne tik tarpusavyje, bet ir su JAV instruktoriais bei ekspertais.

„Geras JAV sprendimas“:  „Vakarai jau vėsūs, netrukus pradės kunkuliuoti naujas politinis sezonas, tad įsijungiau RTR. Reikia išgirsti, kokias žinutes siuntinėja Kremlius. Suklusau, kai pradėjo kalbėti apie propagandą. Labai susinervinę dėl JAV sprendimo skirti specialias lėšas, kad būtų galima efektyviau atremti iš Kremliaus upeliais besiliejantį melą. Transliavo reportažus iš Lietuvos, Latvijos, Čekijos. Geras JAV sprendimas. Pamenu, apie tai, kad Rusija ir Lietuvoje bando veikti žmonių smegenis prieš JAV, kalbėjau dar ambasadoriui Teftui kokiais 2003 metais, kai jis dirbo Lietuvoje. Tada dar beveik niekas apie tai nemąstė, Putinas buvo visų Vakarų draugas, todėl mačiau nustebusius veidus. Paradoksas, bet dabar ambasadoriui tenka labai nelengvomis informacinio karo sąlygomis dirbti Maskvoje“, – savo facebook paskyroje politinėmis „įžvalgomis“ dalijasi praeityje aktyvi komjaunuolė, o dabar fanatiška landsbergistė – propagandistė, konservatorė Rasa Juknevičienė.

Akivaizdu, jog marionetinės valdžios remiama sisteminė Lietuvos ir Pabaltijo regiono žiniasklaida jau ir dabar iš esmės yra parsidavusi JAV ir stambiojo Vakarų kapitalo interesams, ženkliai prisideda ne tik  prie karinės isterijos kurstymo, bet ir prie iškreipto JAV, kaip „laisvės ir demokratijos“ nešėjos, įvaizdžio formavimo.

„Dėdulės“ Vytauto Landsbergio anūko, naujojo konservatorių partijos lyderio, europarlamentaro Gabrieliaus Landsbergio įsteigta viešoji įstaiga „Informacinio saugumo ir analizės centras“, finansiškai remiama Krašto apsaugos ministerijos (faktiškai Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigais),  šiemet „įsisavino“ per 8 tūkstančius eurų propagandiniam projektui skambiu pavadinimu – „Informacinių grėsmių prevencija socialiniuose tinkluose“, nors faktiškai visa tariamų „grėsmių“ prevencija realybėje pasireiškė socialinio tinklo Facebook puslapio – „Propagandos detektyvai“ sukūrimu bei nuorodų į kitas žiniasklaidos priemones publikavimu.

Reaguojant į Landsbergių klano bičiulio, „žurnalisto“ Dovydo Pancerovo ir jam talkinančių anoniminių „ekspertų“ iššūkį žodžio laisvei bei kitokiai nuomonei, nesutampančiai su sisteminės žiniasklaidos remiama landsbergizmo šalininkų nuomone, praeitą savaitę skaitytojų dėmesiui pateikėme išskirtinį „Laisvo laikraščio“ interviu su teisininku Jonu KOVALSKIU bei filosofijos mokslų daktaru, profesoriumi Algirdu DEGUČIU. Susipažinęs su LL publikacija „Visuomenės abejingumas bei apolitiškumas visada atveda į valdžią niekšus!..“, polemiką aktualia tema mielai sutiko pratęsti JAV gyvenantis disidentas Valdas ANELAUSKAS, besijaučiantis kur kas saugesniu žvelgdamas į Lietuvą iš savo „amerikoniškojo bokšto“.

---

— Jūsų nuomone, kieno interesus gina, kam tarnauja ir ko iš tikrųjų savo plačiai tiražuojamomis rašliavomis siekia įvairaus plauko „pancerovai“, „propagandos detektyvai“ bei „karo ekspertai“? Kas jums yra žinoma apie Lietuvos „patriotą“ Dovydą Pancerovą?..

— Prieš atsakant į jūsų klausimą, drįsčiau suabejoti, ar ne per daug mes visokiausių pancerovų rašliavą sureikšminame, ar ne per daug jiems garbės?.. Na, o kam jie tarnauja, mums gerai žinoma. Juk ne kas kitas, o būtent V.Landsbergio „didysis anūkas“ G.Landsbergis, dabar sistemos ruošiamas pirmiausia į premjero, o paskui, matyt, ir į Lietuvos prezidento krėslą, nuosavą „propagandos detektyvų“ kontorą ir įkūrė!..

Jaunatviško marazmo apimtą landsbergistų kišeninį „žurnalistą“ Dovydą Pancerovą aš pastebėjau pirmąkart prieš keletą metų, atradęs lietuviškame internete jo rašinį, kuriame žymi disidentė, buvusi politkalinė sesuo Nijolė Sadūnaitė bei kiti žmonės, protestavę prieš nusikalstamus pareigūnų veiksmus Garliavoje, buvo palyginti su stribais. Tiesiog pribloškiantis įžūlumas!.. Vėliau, susipažinęs su kitomis D.Pancerovo publikacijomis, supratau, jog tai vienas ryškiausių šiandieninėje Lietuvoje puikybės apsėsto liberalaus mintijimo, propagandinės bravūros ir, kas be ko, išskirtinės rusofobijos tipažas ir bene pats mėgstamiausias landsbergistų klano „žurnalistas“.

Kieno vežime sėdi, to ir giesmes gieda. Tokie dvasios ubagėliai dėl karjeros bet ką padarys. Žurnalistinis prostitutas, barzdota kekšė ir tiek. Viename savo rašinių D.Pancerovas su pasididžiavimu skelbiasi esąs „informacinio karo priešakinių linijų karys“ ir už tai jam reikia dosniai sumokėti. Savo feisbuke nurodo net kainą – 150 eurų už valandą! Argi save gerbiantis žurnalistas taip rašytų?!..

reklama

Tas pats D.Pancerovas viename interviu giriasi: „Jau po pirmojo straipsnio aš supratau, kad esu geriausias planetoje žurnalistas. Man nebuvo lygių!“. Pacitavau žodis žodin, ką čia ir bepridėsi… Priešingai nei koks nors Užkalnis, kuris, nežiūrint į jo žmogišką šlykštumą, reikia pripažint, turi tam tikrą, nors ir labai specifinį talentą, bent jau moka gerai rašyti, tai Pancerovas, kaip žurnalistas, absoliutus impotentas. Ką aiškiai parodo beviltiškai prėski jo rašiniai. Jis tiktai joja ant rusofobijos arkliuko ir tiek. Deja, tokiems „žurnalistams“ puiki karjera šiandieninėje Lietuvoje garantuota, todėl ir kyla šis prolandsberginis jaunikaitis kaip ant mielių.

Ką dar norėčiau pridurti, jau vien pats faktas, kad dabar Lietuvoje tokie odioziniai personažai, kaip Pancerovas, Ohmanas, Užkalnis, TV „Peliukas Sūrskis“ arba tas ožkabarzdis su dviem pavardėmis iš Druskininkų – R.Sadauskas-Kvietkevičius, bei visokie valatkos, matoniai, tapinai, černiauskai, gritėnai ir garbačiauskaitės, turi neribotas galimybes formuoti visuomenės nuomonę į akla neapykanta persmelktą fanatikų pasaulėžiūrą – savaime parodo, kaip sunkiai, o gal ir beviltiškai, šiandien mūsų Lietuvėlė serga!..

Masiškai emigruojant iš Tėvynės aktyviausiems, blaiviai mąstantiems lietuviams, šalyje apskritai sumažėjo pilietiškų, savarankiškai mąstančių žmonių. Todėl atsirado puiki dirva pačiai primityviausiai, begėdiškai demagogijai. Degeneruojanti Lietuva – demagogų rojus. Nūnai prolandsberginė demagogija – sėkmės garantas. Jaunasis „žurnalistas“ D.Pancerovas – geriausias to pavyzdys. Sakyčiau, tai demagogijos veidrodis ar netgi simbolis.

Jau vien ko vertas, pavyzdžiui, propagandiniame portale delfi.lt „kino kritiko“ Andriaus Užkalnio „iššifravimas“ populiaraus rusų filmo „Brat 2“. Postringaudamas apie „rusiško kino smegenų plovyklą“ autorius pateikia rusofobiškų kliedesių kratinį. Ir štai tokie marazmai, nieko nesidrovint, yra tiražuojami, brukami Lietuvos žmonėms kas dieną!..

Tiesą sakant, Lietuvoje keliama propagandinė isterija ir raganų medžioklė manęs seniai nebestebina. Kiekvienam blaiviai mąstančiam žmogui turėtų būti aišku, kad šiuo metu Lietuvoje labiau už viską bijoma tiesos!.. Sisteminių propagandistų užkalnių, pancerovų žmonėms brukamos rašliavos – tai klasikinis pavyzdys, kaip visuomenėje formuojama „vieninga nuomonė“, cenzūruojant jai prieštaraujančius. Todėl kiekvienas blaivesnio proto žmogus, drįstantis pasakyti, jog karalius yra nuogas, užvaldytoje Lietuvoje apšaukiamas „liaudies priešu“.

Turbūt atsimenate Hanso Kristijano Anderseno pasaką – „Nauji karaliaus drabužiai“? Karalius vaikščiojo nuogas, o visi pavaldiniai grožėjosi jo „drabužiais“, kol pagaliau vienas mažas berniukas pradėjo juoktis ir sušuko: „Taigi karalius yra nuogas!..“.

Sisteminiai „žurnalistai“ – propagandistai bei vadinamieji „ekspertai“ „politologai“ Lietuvoje įprato bauginti žmones Rusijos „informaciniu karu“ prieš Lietuvą. Bet kuri oficiozinės politikos neatitinkanti nuomonė laikoma „Lietuvai priešiška propaganda“, o visi tie smegenų plovimo specialistai, į žmonių sąmonę siekiantys įdiegti „teisingą pasaulio matymą“, faktiškai atstovauja JAV „naujosios pasaulio tvarkos“ propagandai! Amerikos globalistai jau daug metų kariauja informacinį karą prieš mūsų tautą, tad visokie pancerovai, užkalniai, matoniai, milūtės, garbačiauskaitės, černiauskai ir kt., tėra to karo samdiniai.

Senovėje sakydavo, jog Žemę laiko trys drambliai, kurie stovi ant trijų banginių, plaukiojančių okeane. Lygiai taip irapie dabartinį „naujosios pasaulio tvarkos“ agitpropą (agitaciją ir propagandą) galima būtų pasakyt, kad Lietuvoje jis konstruojamas ant trijų banginių: rusofobijos, tarybinės praeities – „okupacijos“ niekinimo ir dabartinės „nepriklausomos“ valstybės aukštinimo. Visa kita tėra išvestiniai dalykai.

— Gal tada kiek išsamiau apie tuos „tris banginius“  ir pakalbėkim?

— Galima būtų pradėti, tarkim, nuo rusofobijos, kuri Lietuvoje pastaruoju metu tiesiog liejasi per kraštus. Užtenka tik panaršyt lietuviškame internete ir iškart matosi, kad sisteminėje žiniasklaidoje vyrauja antirusiška propaganda. Lietuvos žmones užplūdo pasibaisėtina karo propagandos, melo ir demagogijos banga!.. Propagandos mašina šalyje dirba visu pajėgumu, lietuviškoji oficiozinė „žiniasklaida“ neriasi iš kailio siekdama sukurstyti lietuvius nekęsti Rusijos ir rusų. Pavyzdžiui, portalas delfi.lt springte springsta nuo rusofobinės propagandos ir vykdo nuoseklią neapykantos rusams kurstymo kampaniją, kaitina militaristinę psichozę Lietuvoje.

— O vis tiktai, jūsų nuomone, dėl kokių priežasčių Lietuvoje kurstoma rusofobija? Kodėl šalies gyventojams įkyriai aiškinama, kad Ukraina, kariaudama su „teroristine“ Rusija, neva gina ir Lietuvą nuo Rytų kaimynės imperinių užmačių? Kodėl lietuvaičiai bauginami karo grėsme?

— Pagrindinis rusofobijos ir karo propagandos tikslas – nukreipti visuomenės dėmesį nuo svarbiausių užvaldytą Lietuvą kankinančių problemų, nuo baisios ekonominės padėties, politinės korupcijos, valdžios nesiskaitymo su žmonėmis, masinės lietuvių emigracijos, alkoholizmo, savižudybių ir t. t. Maskuojant dabartinės valdžios „įteisintus“ nusikaltimus bei pralaimėjimus, stengiamasi dirbtinai nukreipti piliečių dėmesį į tariamą Rusijos grėsmę. Tuo spekuliuojama Lietuvoje jau daug metų, deja!..

Siekiant nuteikti lietuvius prieš Rytų kaimynę, naudojamos rafinuočiausios psichologinio ir informacinio karo technikos. Lietuvos oficiozinėje „žiniasklaidoje“ šiandien vos ne kiekvienas straipsnis apie Rusiją dvelkia šimtaprocentiniu šališkumu, palydint ištisa puokšte absurdiškiausių išsigalvojimų bei provokacinių teiginių, pasiremiant įrodinėjimo, jog „žemė yra plokščia“, kliedesiais.

Absoliuti dauguma politizuotų, „analitinių“ televizijos, radijo laidų, kaip ir plačiai tiražuojama propagandinė rašliava, susiveda į tai, jog Rusija – „blogio imperija“. Dėl visų pasaulio nelaimių kaltinamas Putinas, Kremlius ir Rusija. Skleidžiami mitai, nuolat kurstoma isterija dėl Rusijos tariamos grėsmės Lietuvai, kuriama regimybė, kad „priešas jau prie vartų“. Didžiajai Rytų kaimynei priskiriamas „amžinojo priešo“ įvaizdis, o svarbiausios Lietuvos problemos lengvabūdiškai nurašomos, kadangi dėl visko esanti kalta „teroristinė valstybė“ Rusija?!..

Neseniai man teko matyti keistoką norvegų filmą „Trolių medžiotojas“ (norvegiškai: „Trolljägeren“). Iš pradžių net nesupratau – ar tai tik pramoginis, ar rimtas kinas? Bet kai vėliau tą filmą gerai apmąsčiau, suvokiau, jog iš tiesų čia būta labai didelės prasmės. Trumpai papasakosiu šio filmo siužetą, kuris, man atrodo, tarsi savotiška įžanga į tai, apie ką toliau bus kalbama.

Filme „Trolių medžiotojas“ rodoma, kaip valdžia stengiasi įtikint visuomenę, kad Norvegijos miškuose ir kalnuose atsirado labai plėšrios ir pavojingos meškos, savaime suprantama, atėjusios iš tos pačios Rusijos!.. Tad jeigu kokiame kaime pas ūkininką naktį staiga ima ir iškart prapuola keliasdešimt avių, o vėliau sudraskytų avių likučius randa kur nors miške, tai atvykęs valdžios atstovas vietiniams gyventojams aiškina, neva čia to baisaus rusiško lokio darbas – esą taip jis kaupia sau maisto atsargas žiemai. Kai paprasti kaimiečiai bando prieštaraut, sakydami, kad meškos – ne voverės ir maisto atsargų žiemai nekaupia, valdininkas atkerta, jog rusiškos meškos tuo ir ypatingos, kad jos, kaip voverės, kaupia sau maisto atsargas, todėl tiek daug avių iškart sudrasko. Paskui, kai buvo sudrąskytos ne tik avys, bet ir turistai, tada valdžia nusamdo kažkokius lenkus, kad šie iš kažkur paimtų ir atvežtų įvykio vieton negyvą meškiną ir numestų miške. O tada vėl žmonėms aiškinama, neva tai vienas tų baisiųjų rusiškų lokių. Bet štai trys smalsūs studentai nusprendė patys išsiaiškinti ir nufilmuoti, kas gi ten tas avis bei turistus iš tikrųjų užpuldinėja ir žudo. Susipažino jie su kažkokiu labai keistai atrodančiu, įtartinu žmogumi, kuris, kaip vėliau paaiškėja, yra trolių medžiotojas…

Nežinau, iš vaikystėje skaitytų pasakų galbūt daug kas prisimena, kas tie troliai (turiu omeny ne taip vadinamus interneto chuliganus). Trolis – Skandinavijos tautų mitologinis personažas, būtybė, gyvenanti miške ar kur nors kalnuose. Troliai vaizduojami žmogaus pavidalu, dideli, stiprūs ir baisūs sutvėrimai, slepiasi kalnų urvuose, miškų tankmėje, nepakenčia saulės šviesos. Minėtame norvegų filme trolių medžiotojas norėjo, kad studentai nufilmuotų ir parodytų liaudžiai, jog ne tariami rusiški lokiai, o būtent Norvegijos troliai tapo pačiu didžiausiu pavojumi avims ir žmonėms. Ir ką gi? Nufilmuoti trolius studentams pavyko, tačiau galiausiai jie ir patys žuvo, kai su gigantiško dydžio troliu susidūrė!..

Norvegų filmas „Trolių medžiotojas“, aišku, tėra fantazija, pasaka, nors pati siužeto idėja – tikrai gera. Parodyta, kaip valdžia sąmoningai klaidina žmones gąsdinimais apie plėšrias rusiškas meškas, tuo pačiu siekiant nukreipti visuomenės dėmesį nuo realių problemų ir pavojų.

 Mano perpasakotas filmo siužetas tėra įžanga į pagrindinę šio interviu temą – masine tampančią „rusai puola“ isteriją šiandieninėje Lietuvoje, kur labai panaši situacija, kaip ir tame filme: lietuviai nuolat gąsdinami „rusiškais lokiais“, o pagrindinis tikslas – nukreipti tautiečių dėmesį nuo valdžiagyvių „trolių“ – nepalyginamai svarbesnių ir baisesnių lietuvių tautai gręsiančių pavojų. Lietuva jau atsidūrė greičiausiai nykstančių pasaulio tautų trejetuke – Puerto Rikas, Latvija ir Lietuva! Tautiečiai bėga iš valstybės! Ar šis faktas kam nors ką nors dar sako?!..

— Tokiems antikonstituciniams režimams, koks dabar yra Lietuvoje, tiesiog būtinas išorinio priešo įvaizdis, o todėl propagandinė vidaus ir užsienio politika nukreipiama į priešų paiešką?

— Rusofobija Lietuvoje, galima sakyt, pagrindinė landsbergistų ideologija, kurios pagalba jie labai sėkmingai per 25 metus atvedė šalį prie bedugnės krašto, o dabar jau stumia žemyn. Tol gąsdino lietuvius rusais, kol didelė tautos dalis emigravo, išsilakstė po pasaulį, o Lietuvoje likusieji tautiečiai ėmė garsėti savižudybių skaičiumi!..

Gerai suprantu, kodėl su kiekviena diena tik blogiau ir blogiau Lietuvoje. Regis, viskas griūva, degraduoja, pūva. Susirgęs gyvas organizmas negydomas ilgainiui ima pūti, gangrenuoti. O juk ir Tauta – tai gyvas organizmas, kuriuo valdžiai būtina laiku ir deramai pasirūpinti. Paprasti žmonės Lietuvoje skursta, kai tuo tarpu valdžiažmogiai gyvena, lyg inkstai taukuose. Tik prisiminkim, kaip su Konstitucinio Teismo pagalba pasididinę sau per krizę sumažintus atlyginimus, aukštieji šalies valdininkai teisės į geresnį gyvenimą pernai nepripažino vargstantiems Lietuvos mokytojams, o teisėtus pedagogų reikalavimus netgi susiejo su įsivaizduojama Rusijos „agresija“ prieš Lietuvą!..

Kai lygiai prieš metus, rugsėjo 1-osios išvakarėse, Lietuvos mokytojai pranešė, jog ruošiasi streikuoti, jei nebus pagerintos jų darbo sąlygos ir padidinti atlyginimai, tai premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad mokytojai „kuria įtampą šalies viduje“, kai jau ir taip juntama baisi grėsmė iš išorės… Streikuoti ketinančius mokytojus premjeras paragino galvoti „apie išorės grėsmes“ ir aiškino, jog geopolitinės įtampos kontekste jie neturėtų kelti sumaišties šalies viduje:

reklama

„Aš tikiuosi, kad mokytojų sąmoningumas nugalės, tikiuosi, kad jie piketų neorganizuos, nes tikiuosi, kad mokytojai supranta ir įvertina geopolitinę padėtį, kokia yra įtampa iš išorės. O jeigu viduje bus kuriama įtampa, ir visa tai darys mokytojai, žinote, tada aš labai giliai susimąstysiu“, – įspėjo tada Lietuvos švietimo darbuotojus premjeras A.Butkevičius.

Na, o tuometinis švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis tiesiog rėžė iš peties – apie savo bėdas ir mažus atlyginimus išdrįsusius priminti mokytojus apšaukdamas Maskvos agentais! Ministras teigė, jog mokytojų reikalavimai – tai „provokacija kvepiantis dalykas“.

„Kodėl šiuo metu – kada, įvardykime tiesiai, vyksta karas Ukrainoje, kada Rusijos visa ideologija puola Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją, kaip labiausiai Rusijai kenkiančias šalis, kada mes turime embargą, kada kyla reali grėsmė mūsų ūkiui, mokesčių surinkimui ir panašiai, staiga profsąjungos pasireiškia su kategoriškais, radikaliais ir praktiškai neįvykdomais sprendimais. Šitą klausimą turėtų atsakyti kiekvienas žmogus – kam tas yra naudinga“, – postringavo D.Pavalkis.

Tokiu būdu šis valdininkas „įspėjo visuomenę“, kad už geresnių darbo sąlygų ir didesnių atlyginimų reikalaujančių pedagogų slypi Kremliaus ranka, siekianti destabilizuoti situaciją Lietuvoje. Tąkart mokytojų streikas pasibaigė net neprasidėjęs, mokytojai nieko nelaimėjo, o kiekvienas, kuris išdrįsta kritikuoti Lietuvos valdžią ar ima protestuoti, iškart niekinamas, kaip „valstybei priešiškų jėgų įrankis, padedantis priešui, puolančiam iš išorės, griauti Lietuvos valstybę iš vidaus“, ir pan.

— Žodžiu, galinga propagandinė mašina formuoja visuomenės nuomonę. Prieš Rusiją nukreiptos  propagandos dėka daugumą Lietuvos žmonių pavyko įtikinti, kad opios vidaus problemos – tėra niekis, smulkmena, nes dabar svarbiausia ginkluotis ir kviesti į Lietuvą „draugiškos“ Amerikos kariškius, steigti šalyje NATO karines bazes bei  rengtis „neišvengiamam“ karui su Rusija?!..

— Arši karo ir rusofobijos propaganda, sakyčiau, atliko lobotomiją (galvos smegenų operaciją) Lietuvos piliečiams. Visada sakau ir sakysiu, jog būtent rusofobija šiuo metu labiausiai kenkia lietuvių tautai, tai akivaizdus faktas!.. Net šlykštu matyti, kaip propagandos įdiegta Rusijos baimė Lietuvos gyventojams jau tapo tarsi liga. Dabartinė psichozė, kai daugelis tautiečių paranojiškai bijo, kad rusai tuoj ims ir užpuls Lietuvą, argi tai ne akivaizdus mūsų tautos ligos simptomas?!..

Tiems, kas šiandien valdo Lietuvą (turiu omeny ne tik vietinius valdžiažmogius, bet ir akivaizdžią Briuselio bei Vašingtono įtaką), žūtbūt reikia lietuvaičius „tinkamai“ psichologiškai apdoroti. Būtent tai ir daroma nuolatiniu gąsdinimu, nes labai lengva valdyti išgąsdintą žmogų!..

Šviesios atminties signataras Romualdas OZOLAS dabartinę situaciją Lietuvoje labai tiksliai apibūdino: „Net psichologinė atmosfera yra susikūrusi tokia, kad visuotinė baimė tapo vėl dominuojančia visuomenės bendravimo arba bendrabūvio forma, kaip ir anais laikais. Tik anais laikais bijojome saugumiečio ir milicininko, o dabar net nežinai, ko bijoti. Reikia bijoti visų“. Pratęsiant šią R.Ozolo mintį drąsiai galiu teigti: šiandien lietuviai Lietuvoje teturi vienintelę tikrą laisvę – laisvę bijoti, o dauguma šalies gyventojų net bijo pasakyti, kad jie bijo!..

— Nesunku numanyti, jog būtent toks Briuselio ir Vašingtono globalistų  planas Lietuvai – paversti tautiečius  visko bijančiais, nuolankiais vergais, o paskui galutinai išnaikinti naciją? O tai padaryti jiems gali pavykti labai greitai ir nesunkiai, pasitelkiant lietuviams įdiegtą rusofobiją?..

— Todėl aš ir sakau, jog šiurpiausia šiandieninėje Lietuvoje man atrodo tai, jog dauguma žmonių yra apimti baimės, juodžiausios apatijos ir pasyvumo. Propagandos veikiami tautiečiai jau ne gyvena, o tiktai funkcionuoja, rankas nuleidę, nusiminę, viskuo nusivylę, tarsi jie būtų užhipnotizuoti!.. Filosofas Arvydas Šliogeris šią būseną glaustai ir gan taikliai apibūdino: „Neviltis – tokia Lietuvos būsena“. Čia turima omeny, visų pirma, daugumai lietuvių būdingas fatalistinis, beviltiškas susitaikymas su esama padėtimi. Nieko, absoliučiai nieko dauguma „užzombintų“ žmonių Lietuvoje šiandien jau nebedaro situacijai šalyje pakeisti. Nors ir kenčia, bet nieko nedaro, ir net nebando pakeisti savo vergišką padėtį. Neapsikentusieji – emigruoja…

O juk galėtų žmogus bent pabandyti, kaip tas legendinis baronas Miunhauzenas, pats save, už plaukų pagriebęs, iš pelkės ištraukti, tačiau gyvenantys „nepriklausomoje“ Lietuvoje beveik niekas net ir nebando to daryti. Nejau lietuvaičiai jau visai yra suriesti į ožio ragą?..

Belieka konstatuoti: mūsų tauta nugalėta, palaužta, vergiškoje būsenoje, todėl niekam nesipriešina, su viskuo susitaiko, viskam paklūsta. Nejau toks ir buvo valdančiųjų tikslas – vergišką tautos būseną pasiekti?!.. Lietuvos ir lietuvių tautos žudikai – sisteminiai konservatoriai, liberalai, socdemai – visų jų bendras tikslas, tarnaujant užsienio ponui, pražudyti Lietuvą!.. Todėl dabar sisteminių partijų deleguoti valdžiažmogiai gan užtikrintai laimi visuose frontuose, kadangi niekas nesipriešina, nebetrukdo, nėra jokios opozicijos Lietuvos vardu veikiančio klano savivalei!..

Bene ryškiausias pavyzdys – daugumos žmonių nuolanki reakcija į 2012 m. Garliavos įvykius. Po Kedžių namo šturmo, pareigūnams „išlaisvinant“ klykiančią mergaitę nuo senelių globos, aš naiviai tikėjausi ir galvojau, kad Lietuvoje kils didžiulės protesto prieš valdžią demonstracijos, visuotiniai streikai, pilietinio nepaklusnumo akcijos. Pasirodo, buvau tikras naivuolis! Keli šimtai žmonių Vilniuje, keli šimtai Kaune, ir viskas?!.. Pagaliau, sužlugdytas referendumas dėl žemės – ar ne geriausias vergiško paklusnumo įrodymas?!. O dabar, kai į Lietuvą planingai bus gabenami pabėgėliai migrantai iš Afrikos, visuomenės reakcija juk irgi beveik nulinė, nors tai Lietuvos pabaigos pradžia? Lietuvos negroidizacijos ir islamizacijos pradžia?!..

Todėl man ir atrodo, kad dauguma žmonių Lietuvoje dabar tarsi užhipnotizuoti arba tiesiog „užzombinti“. Prievartaujama tauta pastaruoju metu nugrimzdo į gilią hipnozinio letargo būseną…

Apie hipnozės fenomeną aš žinau ir iš savo asmeninio patyrimo. Pasirodo, hipnozė manęs visai neveikia. Taip pat žinau, kad hipnotizuotojas jaučiasi pralaimėjęs, jeigu pamato nors vieną žmogų, nepasidavusį hipnozei.

Prieš kokius 30 metų vasarą poilsiavau Latvijos kurorte Jūrmaloje, kai ten atvyko kažkoks tais laikais Tarybų Sąjungoje labai žymus hipnotizuotojas. Nuėjau su drauge į tą renginį. Ir ką manot? Jis visą salę „užmigdė“, net ir mano draugė sėdėjo šalia manęs visiškai „atsijungusi“, o manęs taip ir nepavyko jam užhipnotizuoti, vienintelio, turbūt, iš kelių šimtų žmonių!.. Atsimenu, kaip tas žmogelis žiūrėjo į mane nuo scenos ko ne maldaujančiu žvilgsniu, tarsi prašydamas, kad aš bent apsimesčiau, jog irgi miegu, jeigu jau nepavyko manęs užhipnotizuoti. Matyt, pasijautė esąs prieš mane bejėgis. O man jo netgi pagailo, tad sėdėjau sau ramiai ir netrukdžiau masinės hipnozės seansui…

Kadangi dauguma žmonių, vis tiktai, seanso metu užmigo, lengvai pasidavę masinei hipnozei, todėl aš ir lyginu su hipnoze dabartinę lietuvių tautos būseną. Pakako metų metais periodiškai gąsdinti lietuvius rusais ir štai rezultatas: dauguma žmonių Lietuvoje pilietiškai pasyvūs, tarsi jie būtų užhipnotizuoti, kitaip sakant, „užzombinti“!.. Kaip žinia, hipnotizuojant žmogų, „išjungiant“ jo sąmonę iš realybės ir paneriant į hipnozinio miego būseną, yra naudojami specialūs žodžiai, kažkokios frazės. Tarkim, „Rusai, rusai, rusai… Kremlius, Kremlius, Putinas, Putinas, Putinas… Puola, puola, puola!..“, – nuolat tai girdėdami lietuvaičiai iš tikrųjų tampa lyg užhipnotizuotais, pasyviais, apatiškais, nesugebančiais nei racionaliai, blaiviai mąstyti, nei adekvačiai vertinti situaciją.

— Kai rusofobija, perauganti į šizofreniją, peržengia sveiko proto ribas, visuomenė virsta tikru beprotnamiu. Sisteminėje žiniasklaidoje nuskambėjęs atvejis, kai Anykščių rajono, Andrioniškio miestelio seniūnas buvo apšauktas vos ne Kremliaus agentu tik todėl, kad parkelyje pasodino du putino medelius – tai  aiškiai parodo, ar ne?

— Galime prisiminti dar vieną absurdišką situaciją, kaip buvęs Lietuvos kriminalinės policijos viršininkas Algirdas Matonis teisme pareiškė, kad sėsti girtam prie vairo jį privertė… Rusijos puolimo pavojus! Aiškino, neva tą dieną kažkur miške jis susitiko su įslaptintu agentu, kuris jam perdavė „valstybinės reikšmės informaciją“. Jiedu su tuo slaptu agentu kažkodėl dar kartu ir išgėrė… Atseit, niekur važiuoti nesirengęs, tad leido sau atsipalaiduoti. Bet kai tas „agentas“ išdėstė A.Matoniui „konkrečius planus“, kad Rusija tuoj užpuls Lietuvą, „kaip ir Ukrainą“, na tai pareigingasis komisaras metė viską ir nudūmė automobiliu į Vilnių papasakoti šalies vadovybei apie rezgamą klastingą Kremliaus planą. O kai pakeliui į Vilnių jį sustabdė policija ir konstatavo stiprų girtumą, tai teismui A.Matonis paaiškino: „Blaivėti nebuvo kada, skubėjau pranešti apie Rusijos puolimą…“. Nežinau, ar tai tiesa, bet teko girdėti, kad šis ekskomisaras yra pagarsėjusio rusofobo, „gynybos eksperto“ Aleksandro Matonio pusbrolis. Tai gal iš savo giminaičio tokios „išminties“ ir pasisėmė?..

Taigi, rusofobija sergantis žmogus Lietuvoje dabar mato iškreiptą realybę, todėl ir priima sunkiai paaiškinamus, „iškreiptus“ sprendimus. Tokiais lengva manipuliuoti, tarsi savo valia jie tampa sistemos vergais. O pavergimo modelis naudojamas jau seniai. Paprasčiausiai sukuriamas priešas ir nukreipiamas dėmesys nuo realių gyvenimo problemų, jų priežasčių bei sprendimo būdų. Pasirodo, visai nesunku įkalinti žmogų jo paties proto kalėjime.

Rusofobai paskęsta liguistoje būsenoje, todėl net nebemato žalos ar naudos Lietuvai. Jiems tik svarbu, kad „ruskiui“ būtų kuo blogiau. Kaip ir visos fobijos (o tai reiškia nuolatinę baimę), taip ir rusofobija žlugdo žmogaus psichiką, galiausiai patį žmogų. Iš tikrųjų šio reiškinio esmė dar baisesnė – mat rusofobija Lietuvoje dabar žlugdo ir beišnykstančią mūsų tautą!..

— Šiandien ne tik rusofobija, bet ir karo propaganda Lietuvoje liejasi laisvai, absoliučiai nevaržomai, nors LR Konstitucijos yra draudžiama. Deja, visai nesunku suprasti, kam tai naudinga?

— Akivaizdu, jog visais įmanomais būdais skatindami rusofobiją, sakyčiau, tiesiog patologinę neapykantą Rusijai, isteriškoji blondinė, „Dėdulė“ V.Landsbergis bei kiti Lietuvos valdžiažmogiai paprasčiausiai darosi sau reklamą iš karo kurstymo, ir netgi apsimeta esantys dideliais Tėvynės „gynėjais“, nors faktiškai būtent jie yra didžiausi Lietuvos priešai, tikrieji mūsų tautos budeliai!.. Nuoširdžiai atsakykime sau į paprastą klausimą: kas kelia didesnę grėsmę Lietuvai ir lietuvių tautos išlikimui – Rusija ar LT politinis „elitas“, valdžiažmogiai?..

 Rusofobija Lietuvos valdžiažmogiams tėra tik priedanga, o karo kurstymas – išties gan efektyvus būdas nukreipti visuomenės dėmesį nuo realių valstybės vidaus problemų. Tai padeda „nepakeičiamiems“ sisteminiams politikieriams išvengti atsakomybės už jų padarytus nusikaltimus, „kolektyviai įteisintas“ stambaus masto korupcines aferas, bei išlikti tautos mulkintojams ir engėjams valdžioje.

Emociniu užtaisu papuoštos sąmokslo teorijos, kurias klaninės valdžios užsakymu gamina prolandsberginiai-grybauskiniai „analitikai“, „karo ekspertai“ matoniai, „žurnalistai“ pancerovai iš tikrųjų yra labai naudingos LT politiniam „elitui“, nes tai padeda jų nešvarius darbelius pridengti visuomenėje keliama paranojine isterija. Na, o po skleidžiamo totalaus melo skraiste, deja, ir toliau žlugdoma Lietuva!..

LAISVAS LAIKRAŠTIS, 2015 m. rugpjūčio 22-28, Nr. 31, http://www.laisvaslaikrastis.lt/