Skandinavų įmonė UAB "Delfi" primena Lietuvos aborigenams - "Bijok PUOLANČIO RUSO!"

LDiena.lt: skandinavų bendrovė UAB "Delfi" atskleidė dar vieną skylę informaciniame fronte, pro kurią Lietuvą nepaliaujamai PUOLA RUSAI - tai žmogteisistų veikla.

Budri skandinavų kapitalo akis įžvelgė ne šiaip potencialias, o visiškai realias grėsmes skandinavų inversticijoms Lietuvos vergų ūkyje, kurias jiems gali sukelti neapdairi ir naivi kova su neapykantos skatinimu jos valdomame portale Delfi.lt, skirtame masinės Lietuvos aborigenų nuomonės formavimui.

Dėl temos svarbumo ir pavojaus šventiems skandinavų kapitalo interesams jų pabaltijo kriptokolonijoje, žemiau esantis straipsnis yra ištisinė citata.

Neakivaizdi grėsmė: skamba gražiai, o pasinaudoti gali V. Putinas 

Rusijai aneksavus Krymą ir tebesitęsiant karui Rytų Ukrainoje, šalies valdžios atstovai nuolat primena, kad prireikus, gins tėvynainių interesus ir kitose valstybėse. Tokį pretekstą kariniams veiksmams pradėti prezidentas Vladimiras Putinas galėtų panaudoti ir Lietuvoje.

Kruvinas okupantas V.V. Putinas ir kruvinas Rusijos Gynybos ministras S.K. Šoigu žvalgosi per kurią pusę kruvinai okupuoti Lietuvą

Siekdama įgyti visuomenės palaikymą Rusijos propaganda trimituotų apie etninių rusų teisių pažeidimus, kuriuos fiksuoja Lietuvoje veikiančios žmogaus teises ginančios organizacijos.

Nesvarbu, kad tik dalis tų pareiškimų tampa teismuose nagrinėjamomis bylomis, o pažeidžiamos būna ne tik rusų, bet ir lenkų bei kitų tautinių mažumų, ir net pačių lietuvių teisės – propaganda atsirenka tik sau naudingus faktus.

Dėl savo žodžių nesigaili

Panevėžyje gyvenantis 51 metų bedarbis Robertas Petraitis laukia teismo dienos. Prieš kurį laiką tardytojas jį informavo, kad jam iškelta byla už komentarą viename naujienų portalų.

„O Rusijos žmogžudžiai fašistai be grasinimų ir žudymo jau negali gyventi, dar kartą patys patvirtino“, – tokią nuomonę po straipsniu apie grasinimus, kurių sulaukė Rusijai paskutinę vietą skyręs „Eurovizijos“ komisijos narys Lauras Lučiūnas, parašė „respect Luciūnui“ pasivadinęs asmuo. Pagal nurodytą IP adresą prokuratūrą nustatė, jog šis asmuo yra R. Petraitis.

Pareiškimą prokuratūrai parašiusi viešoji įstaiga „Europos žmogaus teisių fondas“ (EFHR) nurodė, kad savo komentaru jis pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio antrą dalį, t. y. viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl tautybės (rusų).

Pats R. Petraitis ginasi nieko panašaus nedaręs.

„Nekalbėjau nei apie rusus, nei apie tautą. Pačiame straipsnyje buvo grasinama nupjaustyti jam kūno organus, okupuoti tankais. Dar žydu išvadino, todėl aš tuos grasintojus pavadinau fašistais. Man sako, kad įžeidžiau rusų tautą, bet rašiau tik apie grasintojus. Ne juos teisia, bet mane, kuris pasmerkė tuos grasintojus“, – aiškino jis.

reklama

Panevėžietis pasakojo, kad komentarus naujienų portaluose rašo dažnai:

„Smerkiu nusikaltėlius arba tuos, kurie puola Ukrainą, kitus „blogiukus“. Nerašinėju, kad reikia žudyti čigonus ar panašiai“.

Dėl savo parašyto komentaro, kuris bus nagrinėjamas teisme, R. Petraitis sakė nesigailintis.

„Gal dabar pavartočiau kitus žodžius, bet negalvojau, kad gali prisikabinti, juk rašiau abstrakčiai, – sakė jis. – Man iš karto siūlė sutikti, kad kaltas ir tada būčiau nuteistas greituoju būdu, bet nesutikau.“

Pašnekovas tikino komentuoti nenustojęs ir tuo užsiimti ketina ir toliau. „Nebent nuteistų, tada nustočiau“, – juokėsi R. Petratis.

Per savaitę – po penkis pareiškimus

Kampaniją prieš neapykantos kalbą elektroninėje erdvėje EFHR pradėjo maždaug prieš 5 metus. Fondo advokato padėjėja Evelina Baliko pasakojo, kad to imtasi, nes niekas daugiau to nedarė.

Evelina Baliko - bardzo pšyjemna panienka

„Nebuvo tokių, kurie stebėtų tą erdvę, todėl nusprendėme, kad tai yra viena iš nišų, kurioje reikėtų dirbti“, – kalbėjo ji.

Pašnekovė paaiškino, kad dažniausias pagrindas, dėl kurio diskriminuojama, yra tautybė.

„Kuri tautybė – priklauso nuo geopolitinės situacijos. Anksčiau buvo lenkai, dabar rusai. Kai kurios tautybės visada išlieka „nepopuliarios“, pavyzdžiui, žydai ir romai. Jeigu tik yra straipsnis apie juos, komentaruose bus bent vienas, kuris kurstys diskriminuoti ar net fiziškai susidoroti“, – sakė E. Baliko.

EFHR pajėgos pakankamai menkos. Stebėsena nuolat, bet ne visą darbo dieną, atlieka tik vienas darbuotojas – teisininkas Lešek Jankovskij. Jam taip pat padeda savanoriai, kurių per metus fondas sulaukia apie 100. Tai – praktika atlikti norintys teisės studentai, taip pat pagal „Erasmus+“ programą atvykstantys užsieniečiai.

„Papildomai prie kitų užduočių jie stebi elektroninę erdvę“, – pasakojo E. Baliko.

L. Jankovskij pridūrė, kad per dieną suranda po 4–5 komentarus, tačiau viskas iš esmės priklauso nuo to, kiek ir kokių straipsnių būna patalpinama portaluose. Per savaitę teisininkas išsiunčia po maždaug penkis pareiškimus prokuratūrai. Socialinių tinklų, kuriuose taip pat galima aptikti nemažai žmogaus teisių pažeidimų, EFHR tiesiogiai nestebi.

Profesionalus lietuviškojo interneto stebėtojas Lešekas Jankovskis (Leszek Jankowski) - tėž bardzo fainy chlopiek

„Kartais iš buvusių savanorių gauname informacijos apie profilius, kuriuose yra vertų patikrinimo komentarų. Turėjome kelias bylas, kur atskiros grupės „Facebook“ buvo sukurtos vien tam, kad skatintų neapykantą. Joms taip pat esame pateikę pareiškimus“, – teigė E. Baliko.

Per 5 darbo metus fondas yra pateikęs daugiau nei 450 pareiškimų. Per tą patį laiką buvo laimėta per 40 bylų. Didžiausia bauda, kurią yra gavęs komentarą parašęs žmogus, buvo 3900 litų (1130 eurų).

„Vienoje byloje asmeniui buvo uždrausta 6 mėnesius lankytis interneto kavinėse ir nakties metu palikti namus, mat jis komentarą parašė interneto kavinėje“, – sakė fondo advokato padėjėja.

Pastebi suintensyvėjimą

Maždaug trečdalis EFHR pareiškimų bylomis nevirsta.

„Kartais nustatoma, kad komentaras nukreiptas prieš konkretų žmogų, tada jau tas žmogus turėtų kreiptis į teismą ir kita tvarka ginti savo interesus. Tada jam pranešame ir informuojame, kad galime suteikti teisinę pagalbą“, – pasakojo E. Baliko.

Dėl to keblumų kyla teikiant su Rusija susijusius pareiškimus, nes jei komentaras yra prieš V. Putiną, tai jis kvalifikuojamas, kaip prieš asmenį, o ne prieš rusų tautą. Klausimų nekyla, jei komentare parašyta „žudyti“, „naikinti“ ir paminima kokia nors tautybė. Pavyzdžiui:

„Juos reikia naikinti, verkia jie, kad lietuviai lenkus šaudė, reiškia, kad per mažai iššaudė, reikia užbaigti pradėtą darbą“.

E. Baliko taip pat sakė, kad turi bylų, kai komentaras nukreiptas prieš lietuvius ar Lietuvą.

„Bet jų daug mažiau. Keli pareiškimai pateikti dėl lietuvių, kurie rašė neigiamai apie lietuvius. Žinau, kad pradėtas tyrimas“, – pasakojo pašnekovė.

EFHR dėmesį atkreipė ir kelios „Facebook“ grupės, kurių veikla buvo nukreipta prieš Lietuvos suverenitetą, skatino pradėti karinius veiksmus. Apie jas fondas taip pat padavė pareiškimus prokuratūrai.

Elektroninę erdvę stebintis L. Jankovskij sakė pastebėjęs, kad prieš lietuvius nukreiptų komentarų pastaruoju metu padaugėjo.

„Yra keli asmenys, kurie sistemingai tai daro. Būna tokių, kurie po straipsniu gali parašyti po 5 ar 6 komentarus“, – sakė advokatas.

„Ir tie komentarai atitinka neapykantos kalbą. Atsirado sistemingai juos rašančių, nors anksčiau tai buvo retas reiškinys“, – pridūrė E. Baliko.

Vis dėlto fondui tikrai nepavyksta pamatyti visų komentarų.

reklama

„Tai fiziškai neįmanoma, nes, pavyzdžiui, apie Rusiją kiekvieną dieną būna dešimtys straipsnių“, – sutiko teisininkė.

Pavojus tapti didesnio žaidimo dalimi

Apsilankius EFHR būstinėje susidaro įspūdis, kad jame dirbantys žmonės nuoširdžiai tiki tuo, ką daro. Tačiau laikinasis Rytų Europos studijų centro direktorius dr. Laurynas Kasčiūnas pastebi, kad žmogaus teisių gynėjų veikla gali turėti ir neigiamų padarinių.

„Įvairios interesų grupės, pavyzdžiui, Valdemaro Tomaševskio politinė jėga bando savo reikalavimus įvilkti į žmogaus teisių žodyną. Kad asmenvardžiai, vietovardžiai yra žmogaus teisės į kažką. LGBT struktūros irgi naudoja žmogaus teisių retoriką, nors Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad noras turėti vienalytę santuoką nėra žmogaus teisė“, – sakė jis.

Laurynas Kasčiūnas, studijuojantis Rytų Europą už valdiškus(?) pinigus

Kaip pavyzdį pašnekovas pateikė Latviją, kur neva žmogaus teises ginančios organizacijos yra sukėlusios daug problemų.

„Istoriškai taip jau susiklostė, kad Latvija negalėjo suteikti pilietybės visiems, turi „nepiliečių“ kategoriją, kurie neturi Latvijos pilietybės nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Ta kategorija vis mažėja – kažkada buvo 700 tūkst., dabar jau apie 200 tūkst. – žmogaus teisių organizacijos visą laiką kritikuodavo Latviją šitais klausimais.

Rusija tuo labai naudodavosi ir naudojo žmogaus teisių retoriką. Reikia tai labai aiškiai matyti. Dažnai už tos retorikos, organizacijų ir fondų gali slypėti kai kurių politinių, o kartais ir rimtų geopolitinių veikėjų interesai“, – svarstė L. Kasčiūnas.

Tai, kad EFHR nuoširdžiai tiki savo darbu jis pavadino galimu naivumu, kuris būdingas žmogaus teisių gynėjų ideologijai.

„Jie dažnai tiki tam tikrais labai primityviais postulatais ir nesupranta, kad gali tapti didesnių žaidimų dėlionės dalimi. Pilna pavyzdžių, kai žmonės būna išnaudojami. Prisiminus ir Šaltąjį karą, kai buvo visokiausių judėjimų prieš amerikietiškąjį imperializmą, kurie turėdavo finansinį pagrindą iš ne itin demokratiškų valstybių, tokių kaip Sovietų sąjunga“, – sakė politologas.

Su LLRA nedirba

EFHR itin daug dėmesio skiria tokiems klausimams, kaip dvikalbės lentelės, dviguba pilietybė, vardų ir pavardžių rašymas. E. Baliko aiškino, kad taip yra, nes tautinės mažumos yra jų specializacija, todėl jie nagrinėja su tuo susijusius teisės aktus, rašo ataskaitas. Pažvelgus į fondo darbuotojų sąrašą kai kam gali kilti klausimas, kodėl jame vien tik lenkiškos pavardės.

„Darbe būtina lenkų kalba, nes lenkai yra didžiausia tautinė mažuma Lietuvoje“, – įtarimus sklaido E. Baliko.

Ji taip pat sakė, kad su Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) ryšių turi tiek pat, kiek ir su visomis kitomis partijomis.

„Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad mes susiję ir tai suprantama. Kai vyksta diskusijos apie asmenvardžius, mes dėstome objektyvią nuomonę pagal Europos standartus. Savo nuomonę apie kiekvieną teisės aktą, kuris yra aktualus žmogaus teisių srityje nusiunčiame kiekvienai partijai. Deja, LLRA mūsų teisinių argumentų nenaudoja. Konservatoriai kartais pagriebia mūsų argumentą, kuris kritikuoja vieną iš jų konkurentų, nes tai jiems naudinga“, – pasakojo E. Baliko.

EFHR finansavimą gauna iš įvairių tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos projektų.

„Neturime stabilaus finansavimo. Partijos mūsų neremia“, – sakė fondo advokato padėjėja.

Ji taip pat paaiškino, kad pateikus pareiškimą apie netinkamą komentarą, už jį EFHR jau nebėra atsakingas, todėl ir papildomų finansinių išteklių ši veikla nereikalauja. Kaip vieną savo projektų pavyzdį ji pateikė šiuo metu planuojamą „Esame panašūs“. Jo metu lietuvių, lenkų ir galbūt dar kokios nors tautinės mažumos mokyklų mokiniai užsiims bendra veikla. Pavyzdžiui, kurs vaizdo įrašus, išmoks kitų dalykų.

E. Baliko pastebėjo, kad fonde nuolat vyksta didelė darbuotojų kaita. Taip yra daugelyje nevyriausybinių organizacijų, kuriose dirba jauni žmonės, dar nesitikintys labai didelių atlyginimų.

„Tai yra jaunimas, kuris tiki, kad mūsų veikla turi prasmę“, – apibendrino fondo advokato padėjėja.

Fondui oficialiai vadovauja direktorė Malgožata Runevič-Vardyn (Małgorzata Runiewicz-Wardyn), tačiau ji didžiąją dalį laiko gyvena Briuselyje ir į Lietuvą atvyksta tik esant poreikiui.

Malgožata Runevič-Vardyn - taip taip - tai ta pati Briuselyje be "W", "ł", "rz" ir "cz" savo varde ir pavardėje besikankinanti Lietuvos pilietė, per teismus reikalaujanti pakeisti lietuvišką raštvedybą...
Vspaniala kobieta, chocь i tuteiša

E. Baliko teigė, kad teisinis žmogaus teisių reglamentavimas kai kuriose srityse Lietuvoje yra nuostabus. Viena tų sričių – neapykantos kalba, nes ne kiekvienoje Europos valstybėje priimta, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Prasčiau, teisininkės teigimu, yra su įstatymų įgyvendinimu.

„Esame turėję bylų netgi su tą daryti turinčiomis institucijomis. Pavyzdžiui, skundėme Lygių galimybių kontrolierių dėl neveikimo“, – pasakojo ji.

Nemažai problemų E. Baliko mato ir teisės aktų priėmime – jie vilkinami iš vienos sesijos į kitą, trūksta politinės valios.

„Yra tokių, kurie galvoja, kad kai kurios ES konvencijos yra rekomendacinio pobūdžio, nors yra ratifikuotos. Tai stebina, o tarptautinės organizacijos vėliau kritikuoja mus. Pavyzdžiui, tautinių mažumų įstatymo irgi keistoka neturėti jau 5 metus“, – kalbėjo E. Baliko.

2011 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenis, tuo metu Lietuvoje gyveno 154 tautybių gyventojai. Šalyje buvo 84,2 proc. lietuvių, 6,6 proc. lenkų, 5,8 proc. rusų, 1,2 proc. baltarusių, 0,5 proc. ukrainiečių ir 0,6 proc. kitų tautybių gyventojų.