Pasaulinė kova su rūkymu - Hitlerio darbų tąsa. Bet darosi baisu apie tai garsiai pasakyti

Pastarųjų dienų išpūstas tuščioje vietoje skandalas su garbaus amžiaus Seimo nariu iš Konservatorių partijos, turėjusio neatsargumo pasidalinti savo FB sienoje straipsniu apie A.Hitlerio prieškarinės ekonominės ir socialinės politikos pasiekimus, privertė susimąstyti.

Apie kelis dalykus. 

Pirma, pasidarė įdomu, kodėl budrieji sekliai morkos leidžia sau traktuoti nuorodos į straipsnį įkėlimą į asmeninę FB sieną, kaip besąlygiško pritarimo visiems to straipsnio teiginiams ir net stiliui viešą išraišką? 

Net nepasivarginę paklausti tai padariusio asmens - ko jie siekė tuo įkėlimu? Kodėl nusprendė pasidalinti nuoroda su savo ne itin gausiais FB sienos skaitytojais?

Atrodytų, padorumas minimaliai reikalauja būtent šito. Tačiau liberalusis rašantysis jaunimėlis negaišo laiko tokiems niekams - senu įpratimu jie suinterpretavo pasidalinimą taip, kaip jiems patogiau, t.y. pačia įmanomai šlykščiausia ir diskredituojančia prasme - kaip karštą pritarimą nacizmui ir Hitlerio palaikymą visame kame. 

Įskaitant, berods, ir Holokaustą?

Bent jau tikrai skaičiau FB kažkokios vištos komentarą, reikalaujantį patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn už pritarimą totalitarinių režimų nusikaltimams bei jų neigimą.

reklama

Tuo tarpu šiandien Seimo narys padarė tai, ką turėjo padaryti iškart įkeldamas tą nelemtą nuorodą - paaiškino, kame buvo to įkėlimo prasmė. 

Kaip ir reikėjo tikėtis, garbusis konservatorius neatsivertė į hitlerizmą ir nepuolė neigti ar šlovinti Holokausto bei kitų nacistų nusikaltimų. 

Jis viso labo norėjo, kad žmonės sužinotų - kokiais burtais Hitleris užbūrė ano meto vokiečių tautą, idant tuo receptu negalėtų pasinaudoti dabarties nacių sekėjai.

Taigi, budrieji sekliukai-morkiukai turėtų likti it šūdo atkandę - jų paranoja pasirodė nei į tvorą, nei į mietą - Seimo narys yra antinacistinių pažiūrų ir dalinosi straipsniu didaktiniais tikslais.

Antras dalykas, kuris ateina į galvą, yra tai, jog panašu, kad mūsų viešojoje erdvėje bandoma sukurti tabuizuotų temų sąrašą 

Temų, kuriomis išvis negalima kalbėti - nei gerai, nei blogai, nei neutraliai. Tiems, kas pamena sovietmetį, tame nieko naujo nėra. 

Taip jau buvo. Buvo temos, kurių geriau negvildenti, kuriomis geriau nesidomėti ir gink Die, neišsiduoti, kad apie jas ką nors išmanai. Nes galima skaudžiai nukentėti įvairiomis prasmėmis.

Tačiau Nepriklausomos demokratinės Lietuvos vaikams, nuo gimimo pripratusiems prie nebaudžiamo saldžių Žodžio Laisvės vaisių raškymo ir kramtymo, tai turėtų būti šioks toks netikėtumas aka siurprizas.

Nes sprendžiant iš tos kilusios isterikos ir konkrečių pasisakymų, A.Hitlerio prieškarinės ekonominės bei socialinės politikos viešas svarstymas bei aptarimas yra kažinkoks baisingas nusikaltimas? Net jei tai darant remiamasi faktais ir jų analize bei atliekams lyginimas su kitomis šalimis ir laikotarpiais? (šiuo atveju neturiu omenyje konkretaus straipsnio iš M.Veberio saito).

O kodėl gi, leiskite pasindomauti? 

Todėl, kad tai automatiškai reiškia Hitlerio režimo šlovinimą? Tai kad tikrai nereiškia. 

Mane savo laiku mokė, kad laisvoje visuomenėje nėra temų ir politikų, kurių nebūtų galima analizuoti, nagrinėti, turėti nuomonę bei ją reikšti vienokiu ar kitokiu formatu. Būna išimčių dėl viešos tos nuomonės raiškos, bet jos yra apibrėžtos konkrečiuose įstatymuose.

reklama

Šiuo atveju, mano kukliu supratimu, kiekvienam studentui, studijuojančiam atitinkamos krypties socialinius, ekonominius, politinius ar strateginio valdymo mokslus - o juo labiau, politikui, veikiančiam minėtose srityse - privalu žinoti pasaulinę praktiką kovojant su neįtikėtino baisumo ekonominėmis krizėmis, kilusiomis itin liberaliose visuomenėse. 

Kurios negalėjo būti išspręstos - ir nebuvo išspręstos - liberalios paradigmos kontekste. 

Privalu gilintis tiek į F.D.Ruzvelto "Naujojo Kurso" politikos priemones bei jų rezultatus, tiek į A.Hitlerio prieškario ekonominės-socialinės politikos priemones bei jų rezultatus, tiek į kitų šalių patirtį. 

Tam, kad esant reikalui žinotų - kas ir kaip buvo išbandyta ir kaip veikia tam tikrose situacijose. 

Ir net - kaip baisiai tai nenuskambėtų minkštesnių liberalių maumenėlių savininkams - tam, kad žinodami veikiančius pavyzdžius prireikus lengviau sukonstruotų analogiško efektyvumo užimtumą ar gimstamumą skatinančią priemonę. 

Nes yra dalykai bei politikos, kurių joks sveiko proto žmogus nevadins "nacistinėmis", nors pirmieji jas pradėjo būtent nacistai A.Hitleriui atėjus į valdžią.

Tarkime, valstybinė kovos su rūkymu politika, kuri šiuo metu yra absoliutus prioritetas Vakarų pasaulyje. Ją sugalvojo, moksliškai pagrindė ir pirmoji pasaulyje pradėjo realiai įgyvendinti būtent A.Hitlerio valdoma nacistinė Vokietija. 

Žvelgiant iš ano meto demokratijų pusės, tie rūkalių persekiojimai ir jų teisių ribojimai Vokietijoje atrodė, kaip bjaurios totalitarizmo grimasos. 

Juk tiek Čerčilis, tiek Ruzveltas buvo viešai rūkantys lyderiai, o Laisvės simbolis buvo prerijomis šuoliuojantis Marlboro kaubojus su rūkstančiu cyzu sniego baltumo dantyse.

Ar tai reiškia, kad žinodami šį FAKTĄ mes turėtume nutraukti rūkalių diskriminavimą? Nes taip kadaise sugalvojo Hitleris?

Nemanau. 

Juolab, kad visokių inovacijų nacistai buvo prikūrę savo laiku - pradedant nuo Olimpinės ugnies įžiebimo ir nešimo estafetės ir baigiant vivisekcijos, žiaurios elgsenos bei bandymų su gyvūnais draudimu. 

Žinoma, galima pasakyti, jog tie patys nacistai žiauriai elgėsi su žmonėmis - ir tai yra tiesa bei faktas. Kuri, tačiau, nepanaikina aukščiau minėtų kitų FAKTŲ. 

Realiame gyvenime tie faktai egzistavo bei sugyveno lygiagrečiai.

Todėl nemanau, kad Ruzvelto, Hitlerio ar dar kokio nors baisaus ir nemalonaus diktatoriaus socialinės-ekonominės politikos priemonių, davusių konkrečius ir pamatuojamus rezultatus, analizė bei viešas svarstymas turėtų būti tabu laisvoje ir demokratinėje visuomenėje. 

Žinoma, jei nenorime virsti idiotų, nežiniukų ir nevažiuojančių dviračių išradėjų visuomene.

"Žinojimas - Jėga" (C)