Įvadas. Išnagrinėsime klausimą kokia vėliava, kaip simbolis, turėtų reprezentuoti Lietuvos Respubliką. Spręsdami šį, itin svarbų, klausimą ir pagrįsdami pasirinkimą privalome vadovautis ne tokiais subjektyviais vertinimais kaip „gražu, negražu, patinka ar nepatinka“ ir kt, bet istoriniais faktais, moksliškai pagrįstais ir nepaneigiamais argumentais. Taigi – nepaneigiamais!
Aksioma. Simboliai turi didelį poveikį žmonių psichikai ir elgsenai. Mūsų protėviams, aktyviai besireiškiantiems tarp gretimų tautų, t. y. apjungiant gentis, ginklu ir darbais kuriant valstybę, iškilo būtinybė turėti itin koncentruotą gyvenimo būdą ir pasaulėžiūrą reprezentuojančią išraišką. Jąja tapo vėliava. Vėliau, joje esantys atskiri lengvai suprantami simboliai, įsitvirtinę mūsų protėvių sąmonėje, formavo jų pasaulėžiūrą, nurodinėjo jų gyvenimų prasmę ir tikslus.
Įrodymai. Neurofiziologai įrodė, kad mus pastoviai veikiantys garso, vaizdo, lietimo ir kt. dirgikliai, stimulai, simboliai iš pat pradžių iššaukia centrinės nervų sistemos (CNS) tam tikros struktūros tik funkcinius pokyčius. Vėliau buvo įrodyta, kad dirgikliui veikiant ilgą laiką įvyksta ne tik funkciniai, bet ir anatominiai-morfologiniai, t. y. organiniai, negrįžtamieji CNS struktūrų pokyčiai. Galų gale ši dirbtinai sukurta dominantė pajungia kitas CNS struktūras ir kūno organus ją aptarnauti. O kai kurie žmonės visą save esybe tarnauja idėjai (mokslo, valstybės).
Vytautinė (Vyčio raudoname fone) vėliava kaip simbolis atsispindi protėvių, valstybės kūrėjų darbus, o ainius ji įpareigoja tęsti tuos darbus.
ISTORINĖ VĖLIAVA.
Istoriniai faktai – Vytautinės vėliavos sukūrimo pagrindas. 1236 m. vasario 19 d. Romos popiežius Grigalius IX paskelbė, Viterbio mieste, kryžiaus žygį į Žemaitiją. Jiems buvo reikalingas laisvas kelias į Rygą. Kryžiuočių ordinas sutelkė apie 4 000 karių. Šios itin organizuotos riterių kalavijuočių kariuomenės kariai buvo priversti pelkėtoje vietoje nulipti nuo arklių ir po žiaurių Saulės kautynių, buvo žemaičių sumušti: neteko 2000 karių, žuvo magistras, 50 riterių.
Vėliau, 1260 m. žemaičiai, mūšyje prie Durbės ežero, apgynė pagonišką Sarmatiškąją pasaulėžiūrą. Treniotos vadovaujami kariai, militarizuota 5 000 vienuolių riterių, kryžuočių ir Livonijos ordinų kariuomenę įstūmė į pelkę, apmėtė rąstais – nugalėjo. Ordinas neteko kelių tūkstančių karių, sukilo pavergtos gentys (prūsai). Sarmatija gyvavo iki jos krikšto, t. y. iki 1418 m.
Mūsų protėvių kovas stebėjo, įvertino kitų tautų žmonės. Pateikiu keletą nešališkuose istoriniuose šaltiniuose aprašytų faktų. Šie ir kiti faktai tapo vėliavos sukūrimo pagrindu.
Viename iš jų yra tvirtinama, kad „Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę sukūrė išskirtine drąsa pasižymintys lietuviai»; ("коренную черту литовского народного характера составляет храброст", В. Т. Пашуто, «Образование литовского государства», Москва, 1959).
Kitame nurodoma, kad „1236 metais kalavijuočių ordino kariuomenė įsiveržė į Lietuvą, bet jai pastojo kelią ne atskirų žemių savisaugos būriai, bet galinga centralizuota kunigaikščio Mindaugo kariuomenė. Prie Saulės (Šiauliai) ordinas patyrė pralaimėjimą. Bet tokį, po kurio jis neatsigavo. Pasireiškė, suprantama, dar vienas netikėtas faktas. Paaiškėjo, kad lietuviai yra geri kariai. Dar daugiau, jie buvo aukšti, fiziškai tvirti. (tai buvo svarbu šalto ginklo epochos metu), bet ir atsparūs, disciplinuoti, ... atkaklūs“.
reklama
(Versta remiantis: Александр Бушков, Андрей Буровский, «Россия которой не было» Русская Атлантида, Москва, «ОЛМА-ПРЕСС», 2000, 134 стр,) «В 1236 году войско ордена меченосцев вторгается в Литву, но противостоят им уже не ополчения отделных «земель», но мощная централизованная армия князя Миндовга, под Сауле (Шауляем) орден терпит поражение да такое, от которого он уже не оправился, Сказался, конечно, и еще один, тоже никем не ожидаемый фактор. Литовцы оказались очень хорошими воинами. Мало того, что рослыми, физически сильными (что тоже не мало важно в эпоху холодного оружия ), но и стойкими, дисциплинированными, отчаянными, упрямыми.».
Dar kitame šaltinyje anglų. Mokslininkas SC. Rouvelas, knygoje „Iš viduramžių kylanti Lietuva“ tvirtina, jog „Lietuvos gyventojai, kariai laimėjo daug kautynių…“ (S.C. Rowell Lithuanian ascending. A pagan empire within east-central Europe, 1295-1345, Cambridge Universi ty Press 1994).
Mūsų protėvių XII-XIV a. pergalingos kovos, ir vienos iš galingiausių Europos valstybės – LDK sukūrimas buvo akstinas ir pagrindas būtent tokių simbolių panaudojimui istorinėje vėliavoje: raudona spalva tai – energijos, jėgos simbolis; su kalavijų rankoje, ant žirgo skriejantis karys tai – kova, pergalė, ateitis. Vytautinė vėliava yra pergalės ir amžinybės simbolis. Taigi, mūsų protėviai buvo sukūrę istorinius pagrindus būtent tokių simbolių panaudojimui Vytautinėje LDK vėliavoje. Šios vėliavos simboliai formavo valstybės piliečių pažiūras ir įpareigojo. Vėliava, nuo jos atsiradimo momento, t. y. nuo trylikto amžiaus iki 1918 m. simbolizavo Lietuvą – 600 metų.
Šiuos simbolius daugmaž vienodai supranta ir kitų tautų žmonės, tačiau ne visi jie buvo laimėję lemtingas istorines kovas, galėjusias tapti valstybės sukūrimo pagrindu. Todėl jie nenaudojo tokių didingų simbolių savo vėliavose – jų pasaulėžiūrų ir sukurtų valstybių reprezentavimui.
VYTAUTINĖ VĖLIAVA AUKLĖJA.
Vytautinės vėliavos istoriniais faktais pagrįsti simboliai, po pergalingo Žalgirio mūšio, galutinai įsitvirtinę mūsų protėvių dvasiose, formavo valstybės piliečių pažiūras, nurodinėjo jiems tęsti protėvių darbus: ginti, stiprinti, ir toliau kurti, puoselėti valstybę. Vienas iš daugelio faktų.
Švedijos karalius Karolis 1605 m. rugpjūčio vidury su 40 laivų ir 14 000 karių atplaukė į Estiją ir Livoniją. 10 000 karių atplaukė prie Rygos. Tada nuo Tartu prie Rygos atskubėjo Karolis Chodkevičius su 4 000 karių. Karolis IX karo taryboje išsitaręs, jog jam nereikėtų nė visos jo kariuomenės, kad lietuviai išbėgiotų. Tačiau jau turėjęs kautynių su lietuviais patyrimą, švedų generolas Lindersonas pareiškęs: „Greičiau jūsų didenybė pamatys Dauguvą atgal tekančią, negu lietuvius ir jų etmoną bėgančius.“ (A. Sliwinski, Jan Karol Chodkewicz Hetman wielki litewski, Warszawa. 1922 p. 57). Buvo nutarta pulti visomis jėgomis. Švedai nutraukė Rygos apgulą ir Salaspilio (Kircholmo), (vietovė 13 km. už Rygos), mūšyje 1605 m. rugsėjo 27 d. susirėmė su Lietuvos kariuomene. Mūšis truko tik 3 valandas ir daugiau kaip 3 kartus didesnis priešas prarado du trečdalius karių – 9 000 žuvo kovos lauke. Buvo paimta keli šimtai belaisvių, 60 vėliavų, 20 patrankų. Lietuvių (ar jų sąjungininkų) žuvo apie 100 žmonių. Tokių pergalių istorijoje mažai težinoma. (B. Dundulis. Švedų feodalų įsiveržimai į Lietuvą XVII–XVIII a. Vilnius, Mokslas, 1977 m.)
III. TRISPALVĖ VĖLIAVA BUVO SUKURTA TIK 1918 M.
1918 m. atgavus nepriklausomybę, istorinės Vytautinės vėliavos buvo atsisakyta, nes jau nuo 1917 m. raudona vėliava reprezentavo Tarybų Rusiją o nuo 1924 m. – TSRS. Atsisakant istorinės vėliavos buvo padaryta klaida, nes dabar TSRS nėra – nėra ir raudonos vėliavos ! O mes vietoj Vytautinės turime naujadarą – trispalvę!
Iš pradžių, kuriant naują vėliavą, A. Žmuidzinavičius pasiūlė dviejų spalvų vėliavą, bet ji pasirodė esanti niūri. Vėliau ji buvo papildyta geltona spalva.
Taigi, istorinė Vytautinė vėliava simbolizuoja Lietuvos valstybę daugiau kaip 600 metų ir po ja buvo pralieta žymiai daugiau valstybės gynėjų kraujo, negu, kad po 1918 m. sukurta trispalve!
KITŲ VALSTYBIŲ VĖLIAVOS
Peržvelgę 56 mūšiuose dalyvavusių kryžiuočių karinių junginių vėliavas – nustatome, kad jose nebuvo panaudoti suprantamo ir didaktinio turinio simboliai. Karinių junginių vėliavose buvo nupiešti kvadratukai, trikampukai, įvairios kitokios figūros ir gyvuliai, kurių reikšmes galima interpretuoti – kaip kam patinka. (Vėliavas vertinu remdamasis jų vaizdais, kurie yra pateikti: (B. Dundulis, „Švedų feodalų įsiveržimai į Lietuvą XVII–XVIII a. Vilnius, Mokslas, 1977 m.)
Peržvelgsime kai kurių pasaulio valstybių vėliavas. (Pastaba, 2008 m. pasaulyje buvo pri pažintos 196 valstybės, www.world flags). Netgi 35 pasaulio valstybės naudoja trijų juostų skirtingų spalvų vėliavas.! Nieko naujo ir įdomaus. Gal įdomu tai, kad afrikiečiai įnešė naujovę ! Kai kurios, naujai gimusios Afrikos valstybės savo vėliavų spalvines juostas išdėstė įstrižai vėliavų kraštinėms ! (Nambija, Kongo).
Afrikos valstybių Etiopijos, Ganos, Gvinejos, Mali, Senegalo vėliavos yra trispalvės tik, skirtingai nuo Lietuvos vėliavos, jose esančios tos pačios spalvos juostos yra išdėstytos kitokia tvarka, (Gvinėjos ir Mali – vertikaliai).
Baltarusijos opozicijos vėliava yra balta su raudona juosta per vidurį. Vėliava yra traktuojama, kaip tvarstis, juosiantis kovotojo už Baltarusijos valstybę, sužalotą galvą. Be abejo, garbė kariui. Bet šiam kovotojui galima papriekaištauti – prastai kovoji, jeigu tau skaldo galvą.
Graikijos vėliava. Graikijos vėliava buvo sukurta 1822 m. iš naujo įteisinta 1978 m. Nėra vienos nuomonės, ką reiškia devynios vėliavos juostos ir kodėl būtent tokią vėliavą pasirinko XIX a. kovotojai dėl nepriklausomybės (Graikijos nuo Osmanų imperijos). Gal todėl, kad graikai skaičių „9“ laiko šventu? Pasak vienų, devynios juostos reiškia devynis laisvės kovotojų šūkio ΕλευΘέρία ή Θαυαοζ (skaitoma elefteria i tanatos) t. y. „Laisvė ar mirtis“, skiemenis. Kitų teigimu, jos reiškia devynias žodžio ΕλευΘέρία ‘laisvė’ raides. Pagaliau gal tai yra devynių Graikijos sričių simbolis ? Na, o mėlynos ir baltos spalvų gama, sakoma buvusi parinkta dėl to, kad ji primena Graikiją supančią mėlyną putojančią jūrą arba dangaus žydrynę su baltais debesimis. Vėliavos pločio ir ilgio santykis yra 2:3. (pagal Gediminas Vitkus EUROPOS MOZAIKA „27 Europos sąjungos valstybės“ Vilnius. „Eugrimas“, 2008).
reklama
Graikijos vėliavos juostas galima būtų traktuoti ir dar kaip nors kitaip, pavyzdžiui kaip geležinkelio bėgius! Taigi traktuoti vėliavų simbolių reikšmes yra lakios vaizduotės reikalas!
Nesunku pastebėti, kad skirtingų valstybių vėliavose esanti ta pati spalva reprezentuoja skirtingus turinius! Taigi tam, kad pažintume valstybės simbolį – vėliavą reikia klausti, aiškintis.
Jungtinės karalystės vėliavą,vadinama Junion Jack, t. y. „Sajungos vėliavą“, kuri buvo įteisinta ir išliko nepakitusi nuo 1801 m., sudaro trys viena ant kitos sudėtos šv. Jurgio, šv. Andriejaus, ir šv. Patriko vėliavų rinkinys. (Kokteilis!)
Prancūzijos trispalvės vėliavos atsiradimo istorija siejama su 1789 m. liepos 14 d. vykusiu Bastilijos šturmu. Iš pradžių šios spalvos simbolizavo karaliaus (balta spalva) ir Paryžiaus miesto (mėlyna ir raudona spalvos) vienybę – siekiant permainų. Prancūzija, kitaip nei kitos šalys neturi oficialaus valstybės herbo.
Suomiška, balta su mėlynu skandinavišku kryžiumi, kaip didžiosios kunigaikštystės, vėliava pradėta naudoti XVI a. Literatūriniai šaltiniai sako, kad vėliavos spalvos simbolizuoja bekraščius apsnigtus Suomijos laukus ir vaiskiai mėlynus ežerus. (Pastaba, kryžius simbolizuoja ežerus!)
Vokietijos vėliavos spalvos, pasak vienos versijos, tai – spalvos uniformų, kuriomis vilkėjo iš universitetų studentų savanorių sudaryti daliniai, kurie kovėsi su Napoleonu. Pirmą kartą šią, visos Vokietijos vėliava, 1848 m. įteisino šalies Konstituciją parengęs Frankfurto parlamentas.
Taigi, Prancūzijos ir Suomijos vėliavose esančios baltos spalvos yra skirtingai traktuojamos.
(pranc. balta – karalių; suom. balta – laukus). Taigi, logiško pagrįstumo nėra – tik fantazijos
Yra valstybių, kurios savo valstybės simbolių pasirinko dvigalvį erelį.Gerbiame tuos žmones, bet jų pasirinkimą – ne. Nes dvigalvis erelis tai – gamtos anomalija, išsigimimas.
. Heraldikos principo pažeidimas. Pavyzdžiui, Estijos vėliavos spalvų išdėstymas prieštarauja heraldikos spalvų derinimo principui. Kadangi yra reikalaujama, kad vėliavoje dvi šaltas spalvas skirtų šilta spalva ir atvirkščiai – dvi šiltas – šalta. Bet estų pasirinkimas – toks!
Taigi valstybę reprezentuojančio simbolio – vėliavos pasirinkimas yra itin atsakingas darbas.
Istorinę vėliavą ir protėvius karius gerbia mūsų kaimynai. Vytautinė vėliava, priešingai, negu kad pavyzdžiui Hitlerinė, yra gerbiama ir mūsų kaimynų, nes po ja žygiavę mūsų kariai gynė Rusija, Ukrainą, Gudiją ir visą Europą nuo totorių. (www. История России Великое Княжество Литовское) Šis simbolis vėl gali vienyti LDK tautas.
Neįmanoma paneigti to, kad Vytautinė yra turtingiausio turinio vėliava. Pradėsiu nuo pavyzdžio. Tarkime, yra nupieštas automobilis – ir tiek. Tai – pavaizduota statika, Bet jeigu vaizdą dar papildytume nupieštu reiškiniu – kaip iš po automobilio ratų trykšta balos vanduo tai būtų perteikta ir suprasta, jog automobilis važiuoja. Tai – dinamika. O dabar apie Vytautinę. Žirgas stovi ant dviejų kojų – pasiruošęs šuoliui – įveikti kliūti. Raitelis su ištrauktų kalavijų rankoje – pasiruošęs nugalėti priešą. Visa tai – statika plius dinamika. Turtingas vaizdas! Yra nesunku įsitikinti, kad 196 pasaulio valstybių vėliavose yra užfiksuoti tik statiški objektai! (www.world flags).
Jeigu ir toliau žioplinėsime, tai prarasime Vytautinę. Baltarusiai – praeityje tokios etninės grupės nebuvo. VII – IX a. gyventojai buvo vadinami kriviais Savoką Baltarusiai, tikslu dalį LDK gyventojų litvinų atskirti nuo Lietuvos, po trečio LDK padalinimo, sukūrė Rusijos imperatorė Ekaterina II. 1918 m. buvo bandoma sukurti Baltarusijos respubliką, bet nebuvo daug norinčiųjų. Palyginkime, tuo metu Baltarusiai turėjo tik 300 savanorių kariuomenę, Lietuva – 30 000, Lenkija -virš 1 000 000. Tuomet daugelis Baltarusijos gyventojų laikė save esant litvinais ir norėjo priklausyti Lietuvai. Baltarusija, kaip valstybė, iš esmės susikūrė tik po SSSR žlugimo. Jos „istorikai“ kompiliuoja, vagia kitų valstybių sukurtus istorinius faktus ir taip kuria, rašo savąją istoriją. Matyti, Baltarusijos prezidentas Lukašenka, besiorentuojantis į Rusiją, yra istorikų pamokytas, kad LDK kūrė lietuviai – todėl nenaudoja Vytautinės vėliavos.
O istoriniai faktai tokie. Po 1413 m. Horodlės unijos baltarusiams, ukrainiečiams kaip pravoslavams LDK -valstybėje nebuvo leidžiama užimti aukštų postų. (Шлях Мοлaдзi, N 6, 3 psl. ВИЛЬНA, 1932). Taigi LDK ir vėliavą sukūrė lietuviai. Nežinia, kaip bus su Vytautine vėliava po to, kai savo postą paliks Lukašenka – jie gali pradėti naudoti Vytautinę vėliavą.
PROTĖVIAI VEIKLOS IR KOVŲ SIMBOLĮ – VĖLIAVĄ SUKŪRĖ ANKSTI.
Vienas iš pagrindinių helenizmo ir romėnų stoicizmo filosofijos (III-II a. pr. m. era) kūrinių buvo stoicizmo filosofija. Žmogus stoikas tai – asmuo, kantriai ir ištvermingai pakeliantis nelaimes Tačiau žmonijos filosofinei minčiai besivystant, buvo suprasta, kad nepakanka tik kantriai išgyventi nelaimių sukeltas pasekmes. Pasyvumą privalu pakeisti aktyvia proto, valios veikla ir kova. Taigi, praėjus beveik dviem tūkstantmečiams helenistinė, romėnų stoicizmo filosofija buvo papildyta ir vizualizuota. Tai padarė genialusis vokiečių auksakalys, vario graviūrų raižytojas ir dailininkas Albrechtas Diureris (1471 – 1528) m. Jis 1513 m. sukūrė graviūrą „Riteris, mirtis ir velnias“, kurioje teigiama „Raitelis nežiūri į mirtį. Jis, palikęs velnią su šerno snukiu, avino ragais, šikšnosparnio sparnais, joja toliau neatsigręždamas. Atrodo, kad jo žirgas žengia pamažu, bet šuo, kuris nenori atsilikti nuo šeimininko, turi bėgti. Arklio eigastis, raitelio judėjimas – nesulaikomi. Nei mirtis, nei velnias jo neišgąsdins ir nesustabdys“ (pagal Sergejų Lvovą, Albrechtas Diureris, Vilnius, 1982 m.)
Taigi jo raitelis – išskirtinai galingas proto, valios, aktyvios veiklos ir kovos simbolis. Sugretinę ir palyginę Albrechto Diurerio graviūros ir Vytautinės vėliavos sukūrimo laiką matome, kad galingą simbolį Vytautinę vėliavą – raitelį su kardu rankoje, besiveržiantį į ateitį, mūsų protėviai sukūrė ir naudojo žymiai anksčiau – dviem šimtmečiais.
PRISIPAŽINTI SUKLYDUS IR IŠTAISYTI KLAIDĄ – GARBINGA!
Rusija drąsiai ištaisė protėvių padarytą klaidą. Anksčiau Rusijos vėliavoje buvo naudojamas švento Georgijaus atvaizdas, t. y. ant žirgo sėdintis, ietimi persmeigiantis drakoną raitelis. Buvo apsižiūrėta, kad raitelis žiūri atgal. Klaida buvo ištaisyta – perpiešta. Dabartinėje vėliavoje raitelis žiūri į priekį.
Ištaisyti padarytą klaidą, t. y. Vytautinę paskelbti esant valstybine yra paprasta. Pasaulyje yra miestų ir valstybių, kurios keitė savo pavadinimus, pavz., Ceilonas tapo Šri Lanka. Jeigu reikėtų pakeisti Lietuvos herbą, tai reikėtų visoms valstybinėms institucijoms keisti blankus, antspaudus. O pakeisti vėliavą yra paprasčiau, nes nereikėtų siūti, o tik ritinį raudonos medžiagos prasukti – praleisti per veleną su Vyties antspaudu ir sukarpyti!
IŠVADA. Neatsisakykime gražiausios (auksčiau tai buvo įrodyta) pasaulyje vėliavos!
Pagarbiai Vytautas Steponėnas (ilgalaikis Lietuvos Respublikos Mokslų Akademijos Matematikos ir informatikos instituto mokslinis bendradarbis)
Šauksmas