Kodėl anglų daugiau nešokiruoja elito seksualiniai nusikaltimai

Palieskite pokalbyje tris britų „P“ – pedofilus, politikus ir parlamentą – ir galite susidurti su pačiomis įvairiausiomis pašnekovų reakcijomis. Nežiūrint į pranešimus, kurie mirga žiniasklaidoje, atsiras tokių, kurie išpūtę akis išvadins jus kokių nors antivyriausybinių sąmokslo teorijų šalininkais. Yra ir kita kategorija – demaskuotojai, juristai ir politikai, reikalaujantys tyrimų ir nenuilstamai siekiančių paviešinti nusikaltėlius.

Tačiau pats liūdniausias atvejis – tai tie, kurių šie įvykiai išvis nešokiruoja. Skandalai, susiję su prievarta prieš vaikus, kuriuos įsipainiojo pats aukščiausias britų elitas, išplaukia į paviršių taip pat reguliariai, kaip sargybos pasikeitimas prie karalienės rūmų, ir dauguma britų jau abejingai žvelgia į dalykus, kurie kitiems sukelia siaubą.

reklama

Naujienos, demaskuojančios elito ir įžymybių prievartą prieš vaikus, tapo britų gyvenimo fonu. Dabartinė visuomenė greičiau bus šokiruota, jei sužinos, kad kažkas iš elito neįsipainiojo į skandalingus nusikaltimus. Kartais žmonės nutaiso nuobodžiaujančius veidus, kai užsimenama apie tokius kaltinimus, kurie prasidėjo kaip gandai, o dabar laikomi aukščiausio rango politikų nusikaltimų nutylėjimais.

Ir esmė slypi juk ne tame, kad britų nedomina tie nusikaltimai prieš žmogiškumą. Esmė slypi tame, kad išplaukiančios detalės (nusikaltimo vietos ir patys nusikaltėliai) yra tiek neįtikėtinos, kad jas sunku apmąstyti. Juk kas yra neigimas? Tai apsauginis psichologinis mechanizmas – psichikos sugebėjimas apsaugoti mus nuo pavojaus jausmo. Pavyzdžiui, kas gali būti atgrasesnio už tai, kad vienas parlamento narys apkaltina kitą prievarta ir pasityčiojimais prieš vaikus Vestminsteryje, kuris pats savaime yra valdžios centras?

Esama pavojaus, kad progreso nebuvimas kai kurių labiausiai stulbinančių seksualinių nusikaltimų tyrime rimtai smogė visuomenės pasitikėjimui britų teisėtvarkos sistema.

www