Minčių spinta

Žmogaus didžiausias turtas yra laikomas maždaug 20 cm dydžio dėžėje. Toje dėžėje mes laikome savo mintis ir tik mes galime nuspręsti kokiomis mintimis mes gyvensime savo gyvenimą. Gaila, tačiau dauguma nesupranta arba tiesiog nebegali suprasti, kad mintis kylanti iš smegenų yra pagrindinis gyvenimą keičiantis veiksnys, nebegali suprasti, kad savo minčių negalima patikėti kitiems, todėl, kad išnuomojus jas, jie lengvai pavers jas dirbti jiems, pavers jus savo vergais. Jūs prarasite teisę mąstyti, prarasite galimybę būti laisvais žmonėmis…

Žmogaus smegenys yra lyg daugybė stalčių užrakintų spintoje. Dar nė negimus, žmogaus smegenys pasitelkdamos tam tikrus daviklius renka informaciją ir tvarkingai dėlioja tą informaciją į tuos stalčius. Mokslui žinoma, kad 5 metų vaikas į savo spintą gali prikrauti daugybę rūbų: išmokti keletą kalbų, išspręsti gyvenimiškus galvosūkius, mokosi skaityti, rašyti, skaičiuoti, jausti. Tačiau labai gaila, kad vaikai išeina į tamsų pasaulį. Jie pradeda rinkti aplink juos esančią informaciją, o tai reiškia, kad jeigu vaiką supa tamsi aplinka, jo minčių spinta tampa atvira blogiui. Tai tiesiog lobis, vergus valdantiems žmonėms. Tarkim nuo pat vaikystės diegiama religija, kuri sako, kad visuomet reikia kažko bijoti, visuomet lenktis kažkam, kuris yra aukščiau nei jis pats. Tikėti į geresnį gyvenimą vietoj to, kad būtų galima tą gyvenimą gyventi čia ir dabar. Nėra to įsivaizduojamo rojaus, nėra pragaro. Rojus ir pragaras yra čia, žemėje, tačiau tik savo mintimis jūs nuspręsite kur jūs gyvensite ir kaip žiūrėsite į gyvenimą. Pagal religiją, šis gyvenimas yra tik išbandymas jums, testas, kurį išlaikius jūs būsite apdovanoti. Tai tik iliuzija. Jus laikys už trumpo pavadžio ir lieps daryti tai, ką būtina daryti vergui.

10 dievo įsakymų yra ne kas kita, kaip elito nustatyta tvarka vergams, todėl, kad jeigu nuo pat mažų dienų bus liepiama paisyti tų taisyklių, reiškia, kad vergas tiesiog bijos jas pažeisti galvodamas, kad paklius į pragarą. Čia ir vėl galioja ta taisyklė, kad geriausias būdas kontroliuoti žmogaus protą – įbauginti jį. Bijantis protas negali laisvai mąstyti todėl, kad baimė nustato tam tikrus rėmus už kurių – mirtis. O tuo tarpu elitas bus ramus, kad užaugęs vergas niekuomet nebandyt tapti laisvu, kas reikštų elito žlugimą. Taigi, vaikai vieną dieną užauga ir bėgant laikui jie užpildo savo stalčius surinkę didžiąją dalį pagrindinės informacijos. Pagrindą sudaro kalba, sugebėjimai, manieros, jausmai, emocijos, istorija, pasaulėžiūra ir t.t. Pagal šią informaciją, sukrautą spintoje, dauguma nugyvena visą savo gyvenimą pakeisdami ar patobulinę jau seniau įgytą informaciją. Mes gyvename, atliekame sprendimus, bendraujame su kitomis drabužių spintomis. Tačiau tik retas žmogus savęs paklausia: ar mano spinta tvarkinga. Galbūt raktas nuo mano spintos yra pas kitus žmones? Galbūt informacija, kurią rinkau visą savo gyvenimą yra ne kas kitas kaip suplyšusios kojinės vietoj išlygintų marškinių. Galbūt mes patys net nežinodami atidavėme savo minčių raktą kitiems žmonėms? Jeigu taip, reiškia vietoj to, kad mes patys pildytume savo spintą, jie užpildė už mus. Religija, mokykla, istorija, reklama, mada, žalingi įpročiai ir t.t. yra ne kas kita, kaip informacija, kurią mums įdiegė. Paklauskite savęs, jeigu jums vaikystėje nebūtų pasakoję apie dievą, ar tikėtumėte juo užaugę?

reklama

Taigi, nuo pat vaikystės mes esame pratinami būti vergais tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Tai elitui leidžia būti nepaliestiems ir tuo pačiu nenugalimiems. Įbauginti vergai yra puiki terpė veistis blogiui. Ar prisimenate mokyklos laikus? Lygiai taip kaip mokykloje, neklaužados jungdavosi į grupes, ir terorizuodavo kitus moksleivius, kovodavo vienas už kitą, kartu bėgdavo nuo policijos, kartu stovėdavo direktoriaus kambaryje. Lygiai taip veikia ir galingiausi nusikaltėliai. Jie jungiasi į grupes, gaujas, klanus. Sudaro mafiją, kuri pasitelkdama žmonių baime, taikydama agresiją, šantažą, grasinimus viską pasisavina ir valdo.

Jūs negalvokite, kad žmones valdo, tie, kurie stengdavosi dėl geresnio pažymio. Vadovauja tie, kurie laikosi grupėse, todėl, kad grupė, visuomet nugali pavienius individus. Jie valdo kaimus, miestus, kontroliuoja narkotikus, prostituciją, naftą, auksą, maistą ir t.t. Tuomet kai viena stipri gauja ar tai įtakinga šeima susiduria su kita galinga grupe, jie pasitelkdami turimus vergus kovoja vienas prieš kitą. Dėl ko jie kovoja? Jie kovoja dėl teisės į vergus, tačiau savo vergams sako, kad tai karas tarp tautų dėl skirtingos kultūros ir papročių. Tačiau viskas gali būti šiek tiek kitaip. Manau svarbiausia dėl ko vyksta karai tarp tautų yra dėl to, kad jeigu tautos bus draugiškos ir bandys susivienyti ir išsivaduoti iš elito pančių, elitas praras galimybę juos valdyti. Štai dėl ko turime tiek daug valstybių mūsų planetoje. Štai dėl ko turime skirtingas kalbas. Tiesiog žmogus yra žmogus nesvarbu kurioje pasaulio pusėje. Tačiau skirtingą kalbą turintys, skirtingą kultūrą, skirtingų valstybių žmonės niekuomet negalės susivienyti prieš elitą ir tapti laisvais. Jeigu taip įvyktų, elitas prarastų teises į vergus, į jų skaičių. Prarastų galimybę sėdėti aukštai ir kontroliuoti kitus, nes jeigu nekontroliuosi tu, kontroliuos tave. Gamtoje arba valgai arba esi mėsa…

Norint suprasti kas mus ištikrųjų valdo pirmiausia reikia išmesti suplyšusias kojines iš stalčiaus. Pakeisti galvoje mintis į tai, kad nei Seimas nei kitos valstybės institucijos žmonių nevaldo. Jie tik vykdo įsakimus iš aukščiau. O kas yra aukščiau nei valstybė? Tie, kurie valdo energiją, maistą, auksą, karinę pramonę ir t.t. Jiems valstybių sienos negalioja, jie nepriskiria savęs prie tautos, kurioje gimė. Jie yra atskira nusikaltėlių grupuotė, kuri gyvuoja tik dėl to, kad žudo priešininkus. Jie neturi jausmų ar sielos. Tai tik velniai žmogaus kūne. Reiktų suprasti ir tai, kad jeigu mes kovosime prieš marionečių valdžią, niekuomet nieko doro nepasieksime, nes nuvertus vieną valdžią į jos vietą visuomet pastatoma kita, su kitais veidais, tačiau tais pačiais būdais valdoma valdžia. Trumpai tariant, politika apskritai yra tik žaidimo arena tarp paprastų žmonių norinčių valstybei gero ir norinčių valstybę naudoti kaip lovy, prie kurio galima gerai paėsti. Politikos areną remia mafija, taip sukurdama saugų atstumą tarp savęs ir žmonių, kurie gali sukelti neramumus. Tačiau šiuo metu neramumai jų neliečia. Įtakingos šeimos kovoja prieš kitas šeimas pasitelkdamos minčių vergus, pasitelkdamos valstybės patriotus. Jie vadinami kariais. Valstybės gynėjais. Kariai yra lygiai tokie patys žudikai kaip ir samdomi žudikai. Vieni samdomi už pinigus, kiti manipuliuojami vyriškumu ir žodžiu tėvynė žudo nemokamai. Skirtumų tarp jų nerasite. Tie, kas žiūrėdami per optinį taikiklį ir matydami judančia būtybę gali paspausti gaiduką yra ne kas kitas, kaip tik kaip demonai žmogaus kailyje, savo minčių raktus atidavę vaikai.

reklama

Kitas puikus būdas suprasti, kad mes esame valdomi ne tų, kurie sakosi valdantys yra toks, kad tas asmuo, kuris gauna algą nėra valdytojas. Paklauskite savęs, ar tas žmogus, kuris gauna algą, gali valdyti? Tarkim labai geras pavyzdys yra mokykla: žemiausias mokyklos sluoksnis yra mokinys. Ar jis gali kažką valdyti? Ne, jis tik klausosi nurodymų. Juos valdo mokytojai. Ar mokytojai gali valdyti mokyklą? Ne, jie klausosi direktoriaus nurodymų ir už jų vykdymą gauna algą. Direktorius, jis taip pat gauna algą. Ar gali direktorius valdyti švietimo sistemą? Ne, švietimo sistema valdoma švietimo ministerijos. Ar gali švietimo ministerija valdyti švietimo ministrą, kuris taip pat gauna algą? Ar valstybės vadovė, kuri gauna algą gali valdyti valstybę? Ne. Tai kas tada valdo valstybę? Ogi tie, kas valdo spausdintuvą spausdinantį pinigus. Ir, kad ir kaip būtų gaila, tačiau jie tikrai nėra geri bei sąžiningi žmonės.

Jie yra tie, kurie sukelia karus tarp tautų, kuria nesantaiką tautų viduje tam, kad išsaugotų galimybę naudotis spausdintuvu. Jie mums moka algas, reiškia mus kontroliuoja. Ir kai tų nusikaltėlių investicijos į verslą neduoda vaisių, tuomet yra šaukiami žmonės į privalomąją karinę tarnyba tam, kad kariautų su kitos mafijos vergais. Ir tie kvaileliai, kurie eina ir užsirašo į savanorius arba eina ir tarnauja tuos 9 mėnesius, nelabai turbūt suvokia, kad atitarnavę privalomoje karinėje tarnyboje yra paruošti karui. Tik tuomet kai 5 valandą ryto privažiuoja karinis sunkvežimis, kuris važiuoja į mirtį, tuomet kai surenka visus prievolininkus į krūvą, va tada jūs ir pagalvosite. Tada suprasite kur važiuojate.

Gaila, bet žmonės yra tokie padarai žemėje, kurie mėgsta mokytis iš savo klaidų ir labai retai iš svetimų. Juk jiems atrodo, kad tie, kurie žuvo per tarkim 2 Pasaulinį karą buvo senamadiški, nemokėjo šaudyti. Galiu tik pasakyti, kad visi tie kurie veržiasi į kariuomenę, nelabai supranta, kad čia jiems ne ”Counter-Strike” žaidimas. Čia juk ne 15 raundų mačas. Karas tai vieno raundo mačas, kuriame nėra laimėtojų. Karui pasibaigus, visuomet būna kitas karas, ir taip jau tūkstančius metų. Elitas su milijonais raktų nuo žmonių minčių, manipuliuoja jais ir sako, kad karui pasibaigus pagaliau mes būsime laisvi nuo kažko. O ką reiškia žodis laisvė ir kaip kariuomenė gali apginti tą laisvę? Grįžkite į 1945 metus kai baigėsi Antras Pasaulinis karas. Žuvo milijonai vergų. Ir ką, kas pasikeitė? Kur tų vergų laisvė? Ogi kapinėse, ten jie jau laisvi. Nereikia nei į mokyklą, nei į darbą. Jokių mokesčių, pykčio, televizijos, Rusijos agresijos. Va čia tai laisvė. Tai dar kartą paklauskite savęs. Tie, kurie dėsit galvas už mafijos ir nusikaltėlių galvas, kurie po karo pirks jachtas ir salas Havajuose, ar gulėdami cinkuotame karste kartu su kito vergo kūno dalimis, sudėtomis kaip dėlionė iš 500 detalių, tapsit laisvais? Tam tikra prasme taip…

Taigi, pabaigai, gerai pažiūrėkite į savo minčių stalčius, paklauskite savęs kas įtakoja jūsų gyvenimo sprendimams bei pasirinkimams. Kaip Džordžas Orvelas yra rašęs: ”Žmonijos palikimą išsaugai ne priversdamas išklausyti save, o tuo, kad išlieki sveiko proto”. Todėl nebekovokite prieš tuos, kurie atidavė savo minčių raktus manipuliatoriams. Mes kovojame prieš elitą, o jie prieš kovoja prieš mus. Jie jau atidavė savo raktus, todėl vietoj savo minčių, jie prikrovė savo spintą hamburgeriais, Švyturio alumi bei Coca-Cola buteliukais. Geriau savo mintis ir energiją skirkite tiems, kurie dar dvejoja ir renkasi gyvenimo kelią. Ir atminkite, tik jūs esate savo minčių valdytojai, todėl niekam neduokite raktų į patį svarbiausią turtą jūsų gyvenime – jūsų mintis.