Kai korupcija išeina iš pogrindžio

NE. PER MAŽAI!

Dažno lietuvio rytas prasideda nuo televizoriaus pulto spaudimo. Paskui kavos puodelis, patriotizmą skatinančių tablečių maišelis. Galiausiai geltona spauda ir internetas.

Rajoniniame laikraštyje, pamatęs atidengtą visuomenės skaudulį, čiupau rašiklį. (Kaip čia susilaikysi nuo šitokio tokio malonumo?) Ta votis, mano radviliškietiškos Tėvynės kūną, ėda labai dideliais tempais. Be gėdos, be sarmatos ir dar su tokiais saldžiarūgščiais pačepsėjimais… Svarbiausia – begėdiškai, akiplėšiškai, negailestingai.

Kai socializmas be didelių sąrėmių, pirštų galais nedrąsiai žengė į kapitalizmo daržą, su juo kartu sulindo ir visos į mus įsikibusios privačios nedorybės. Nemaloniausia, kad socialistinės korupcijos sugadinti tėvynainiai, tą konkretaus apibrėžimo reiškinį, eurokapitalistinėje aplinkoje dar labiau toleruoja. Kur jau kur, o šioje srityje ponai lietuviai ypač sumanūs ir išradingi. „Tai ko negalima peršokti, reikia apeiti!“ – šventoje komercijos knygoje, trečio puslapio vienuoliktoje eilutėje parašyta! Konstitucinė tvora, mus šiek tiek saugo nuo pagundos sukti iš doros kelio į nuodėmingą takelį, bet kai ją paramstai dešrigaliais, saldaindiežėmis, padangų komplektais ir piniginiais pavedimais į vėjo pašnibždėtą banko sąskaitą – afišuojamas reiklumas pradeda tirpti kaip ledas. Mokėjimui teisingai pasibelsti neatsilaiko jokios šarvotos durys. O mes juk lietuviai, laikas nuo laiko nespjaunantys į nuodėmę žmonės!

reklama

Taigi. Gimdai vaiką – kiši akušeriui. Vedi atžalą į darželį – kiši vedėjai. Atėjo laikas užvadėliui eiti į padorią mokyklą – kiši švietimkūniams. Pageidauji turėti geresni darbą, šiltesnę vietą – atsek pagal tarifą! Visi apie tuos žaidimus „kyšininkais“ žino, bet kažkodėl nieko nenori daryti. Gal trūksta drąsos, gal žinojimo nuo ko pradėti? Kai viskas taip kyšiais paramstyta, valstybės laivą mėginti apsukti į kitą pusę labai rizikinga. Nemadingas nutarimas – bet kokio lygio savivaldybės klerkui baisiau už degančio degtuko numetimą Sulinkių durpyne. Ugnies ne kažkiek, o dūmų… Apie reitingų nusmukimą žemiau kelių net nekalbu…

Kyšis, nors ir blogis, bet jis pagreitina konkrečių svajonių išsipildymą: Vieniems daktariškai – mokamą ir nemokamą gydymus sukeičia vietomis. Pagreitina ir pailgina sanatorinį kelialapį. Išrašo masažų ne tiek kiek priklauso, o tiek kiek reikia. Kitiems – inspektoriškai užmerkia akį į padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą. Tretiems, techninių apžiūrų centriškai, atsisakoma papildomų priekabiavimų. Ketvirtiems – vienas BK straipsnis perkvalifikuojamas į kitą ir taip toliau. Žodžiu, be korupcijos mūsuose – nė kriūkt. Taip viskas supuvę, iškorėję, nučiupinėta… Jauni žmonės todėl ir bėga iš Lietuvos, nes nebetiki, kad kažkuri dalis valstybinio sektoriaus dar gali būti neužkrėsta korupcijos bacilomis. Mūsiškė demokratija – korupcijai sava. Žino kas ji ir ką ji. O turint vieną kitą kompromatą, situacija darosi stabiliai pakenčiama.

Bet dar blogesnis ir negeidžiamesnis, šioje situacijoje, yra pilietiškai nusiteikęs kenkėjas – tas, kas apie valstybinį negatyvą išdrįsta prabilti garsiai. Tipo: neša šiukšles iš namų viešai. Vienkartinis pilstymas iš tuščio į kiaurą, pamatinių valstybės akmenų žinoma neišjudins, todėl, į tuos gražbyliavimus dėl pigios reklamos, niekas perdaug dėmesio nekreipia.

Skaitau rajoniniame laikraštyje naujos temos antraštę: „Vagims ir korupcijai – NE!“. Tai du skirtingi dalykai, bet vis tiek malonu, kad rašoma. Vagis – tas, kas už blogai saugomo daikto priglaudimą pasodinamas belangėn, ant valdiškos duonos. Korupcija – labai aikštinga panelė. Ji savo tikslo siekia subtiliau. Duoda, kad imtu, o ne tam, kad sėdėtu! Vagystė: tai grubu, primityvu, rizikinga. Korupcija – visiškai kitoks to paties sprendimo įgyvendinimo variantas, kai geidžiamą atributą gali turėti juodų technologijų pagalba – nerizikuojant būti uždarytam į katalaškę.

reklama

Politikų, net ir prieš pat rinkimus, norinčių kaišioti galvas į korupcijos avilį, nėra. Didvyrių žemėje neatsiranda nei vieno pageidaujančio tapti korupcinio skandalo nukryžiuota auka! Milijonai švaistomi, milijonieriai auginami koaliciniuose inkubatoriuose, o už korupciją – nei įgnybta, nei įspirta, nei prie gėdos stulpo pastatyta! Tokiam delikačiam reikalui, „Lietuvos euroiššvaistymo programoje“ yra numatyti „iešmininkų, amortizuojančių situaciją etatai“. Ant jų visi šunys parodomuoju karimu ir kariami. Greičiausiai todėl, nevaržoma korupcija taip ir išpampo, kad nors diabetą ant kaklo kabink. Dalinai įsisavinus briuseliškas technologijas, didelių politinių beliašų projektai kepami tik iš komercinės korupcijos miltų. Užtat lojalioms valstybinei struktūrai žuvims, toliau leidžiama pūti nuo pakaušių iki medalių pakabinimo vietos. Visi kiti – kaip visada. Tegul toliau galvoja, kad jų gerbūvis yra Europos vidurkio rėmuose. Tegul ir toliau ( nuo durų iki durų) vokeliuose bei ryšuliukuose nešioja tą nelabąją korupciją.

O vakarais susėdę virtuvėse, aktyviai burnoja tuos, ką išsirenką – tam, kad lankstytųsi. Atskirais atvejais, triaukščiai necenzūrizmai valstybinei politikai nepavojingi. Svarbu, kad valdiško kabineto durims prasivėrus, jo šeimininkams nuolankiai lankstytumėmės, meiliai šypsotumėmės, saldžiais balsais žarstytume liaupses ir darbinę nuotaiką gerinančius komplimentus. Ne mirtinas kriminalas, jeigu vieną kitą kartą atžagaria ranka po viską suprantančiu stalu pakišime vieną kitą atneštą lauknešėlį.

Pas mus tokia tradicija. Senelis kišo, tėvas kišo, ir aš einu atkišęs. Ne duok Die pažeisti korupcijos palaikymo tradicijas. Visais eurovarpais, visų europarapijų darbdaviams bus apskalambyta kas esi per vienas! Viešas kibimas korupcijai į atlapus – ne juokai. Už tokį neapgalvotą žingsnį, priešrinkiminiame kandidatų sąraše, partija gali nuboksuoti tave į pačią apačią! Kelt bangas prieš korupciją savo savivaldybės ribose – savižudybė. Žinoma, tai ne taip baisu, kaip seksas pensijiniame amžiuje, bet vis tiek. Ne vienas iš mūsų panašiais atvejais pradeda dvejoti… Duosi kyši – nusižengsi ir taip jau sulopytai sąžinei. Neduosi – toliau reumato susuktais pirštais minkštinsi rajoninio laikraščio skiautes antram panaudojimui.

Prieš du šimtus metų išsiskaičiavusios pirmais antrais, visos kyšininkų išperos stovėjo toje pačioje eilėje kur ir blogiečiai spekuliantai. Švogeriško kapitalizmo epochoje, situacija pakėlusi padalkas viską apvertė aukštyn lapais. Kai dabartinė korupcija išėjusi iš pogrindžio sėdasi prie stalo kartu su gerbiamais ponais, jau net nebežinau… Lenktis jai nudelbus kiauliškas akis, ar ir toliau sukryžiavus pirštus tyliai koneveikt savo nenorą stumdytis alkūnėmis bendroje eketėje.

2015