Derybos su teroristais. Amerika ir TSRS

1983 balandžio 18 dieną musulmonų šachidas įvažiavo sunkvežimiu, pakrautu sprogmenimis, į JAV ambasados pastatą Beirute. Žuvo 60 žmonių, įskaitant 17 amerikiečių. Po 6 mėnesių kitas šachidas atakavo JAV kareivines Beiruto aerouoste, nužudęs 241 amerikiečių kariškį.

1984 sausio 18 islamistas snaiperis nušovė Malkolmą Kerą, Amerikos universiteto Beirute prezidentą. Po kelių mėnesių musulmonų fundamentalistas pagrobė Viljamą Baklį, vadovaujantį CŽV bazei Beirute – jis buvo kankinamas, o paskui nužudytas.

Po sekė kiti sprogimai, pagrobimai ir nužudymai. Amerikos politikai įniršę smerkė terorizmą, bet nerado bendro sprendimo, kokių reikėtų imtis priemonių prieš teroristus. Pasiūlymai svyravo nuo karinio įsiveržimo iki potencialių įkaitų apginklavimo.

reklama

Tarybų Sąjunga tokių problemų neturėjo. Jos lyderių nevaržė jokios moralinės normos, jiems nereikėjo atsiskaitinėti žiniasklaidai, dėl to jie imdavosi labai griežtų priemonių, kurių neribojo jokios etinės normos.

Hezbollah judėjimas surengė nedidelę ataką prieš rusų personalą Libane. Juk šio judėjimo „krikštatėviai“ iš Irano prakeikė eretikus komunistus lygiai taip pat rūsčiai, kaip ir šėtoniškus Vakarus.

Tačiau atakos prieš rusus baigėsi labai netikėta islamistams atomazga. Savo knygoje „Chidžabas“ Bobas Vudvardas paaiškino kodėl.

1985 metų rudenį Hezbollah pagrobė 4 rusų diplomatus Beirute. Vieną iš jų nužudė iš karto, tris kitus laikė nelaisvėje.

Atsakydami į tai, KGB agentai pagrobė Hezbollah lyderio giminaitį. Jis buvo iškastruotas, jo „organas“ buvo sugrūstas jam į burną, paskui giminaitį nušovė į galvą ir nusiuntė jo kūną tokiu pavidalu musulmonų teroristams. Prie lavono buvo pridėtas palydimasis raštelis, paaiškinantis, kad kiti šios organizacijos nariai baigs savo gyvenimą lygiai taip pat, jei trys rusų diplomatai nebus paleisti į laisvę.

Netrukus teroristai paleido rusus ir nuo to laiko nebepasitaikė nė vieno atvejo, kad kas nors pasikėsintų Libane į TSRS piliečius ir interesus.

www