Oligarchai daugiau nebevaldo Rusijos

„Apskritai aš nemanau, kad valstybė ir verslininkai yra priešai. Valstybė turi vėzdą, kuriuo ji gali smogti tik vieną kartą, tačiau per galvą“. – pasakė V. Putinas per interviu prancūzų laikraščiui Figaro 2000 metų spalio 26.

Praėjus 15 metų, kai visur mirga raito Putino nuotraukos, kai naujienų kanalai pasakoja apie jo įsiveržimą į Ukrainą ir per tą laiką mes jau įpratome laukti iš jo staigių, aiškių ir tikslių sprendimų. Nors tame interviu Putinas nepaminėjo jokių pavardžių, visiems buvo aišku, apie ką jis kalbėjo. Kalba ėjo apie taip vadinamą „Kremliaus krikštatėvį“ Borisą Berezovskį, patį žymiausią oligarchą, kuris sukaupė neįtikėtinus turtus chaotiškame paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje.

Šiandien toks pareiškimas būtų visiškai įprastas. Tačiau 2000 metais tasai žodinis „vėzdas“ šokiravo Berezovskį ir kitus oligarchus, kurie tuo metu kontroliavo Rusijos politiką ir turtus. Naujasis prezidentas mažiau kaip per metus parodė oligarchams, kad viskas turi pasikeisti. Tasai pareiškimas kelia dar didesnę nuostabą, jei turėsime galvoje faktą, kad būtent tie patys oligarchai padarė Putiną prezidentu. Jie pasirinko jo kandidatūrą manydami, kad galės jį kontroliuoti. Putinas turėjo tapti paprastu sraigteliu Rusijos politikos mašinoje. Neaukšto rango KGB karininkas iš Peterburgo buvo perkeltas į Kremlių, kadangi už jo niekas nestovėjo. Ir tai buvo grandiozinė klaida.

reklama

Kaip detaliai pasakojama naujoje Beno Mezričio knygoje „Kartą Rusijoje“, kelias Putinui buvo tiesiamas didžiuliame chaose, susijusiame su Rusijos ekonomikos posūkiu link kapitalizmo. X dešimtmečio pradžioje komunizmas sužlugo, prasidėjo sparti totalinė prezidento Jelcino laikų privatizacija. Jelcinas baiminosi, kad sugrįš komunizmas, kuris vis dar buvo populiarus, ir buvo įsitikinęs, kad jeigu atiduos šalies resursus į privačias rankas kaip įmanoma greičiau, tai sugrįžimas į senus laikus bus neįmanomas. Nafta, aliuminis, nikelis, automobilių pramonė, daug milijardų kainuojančios įmonės iš esmės buvo padovanotos patiems ambicingiausiems ir neretai patiems negailestingiausiems žmonėms, kurie turėjo reikalingų pažinčių Jelcino aplinkoje.

Vienas tokių žmonių buvo Berezovskis. Buvęs matematikas ir automobilių verslo savininkas, likęs gyvas po 1994 metų pasikėsinimo, nusitaikė į politiką. Jis suprato, kad chaose nepakanka būti tiktai sėkmingu verslininku. Reikėjo turėti dar ir taip vadinamą „stogą“, kurį sudarė banditai, galintys apginti jūsų interesus ekonomiškai ar fiziškai. Prasibrovęs į artimiausią Jelcino aplinką, kuri buvo pavadinta „šeima“, Berezovskis iškilo į neįsivaizduojamas aukštumas. Tarp kitų jo laimikių galima paminėti nacionalinį TV kanalą ORT, antrą pagal dydį šalies naftos kompaniją, kurią gavo vos ne veltui, o paskui pardavė už 13 milijardų dolerių. Tokiu būdu, savo pažinčių dėka, jis pats tapo „stogu“ energingam ir jaunam Romanui Abramovičiui, su kuriuo susipažino jachtoje Karibų jūroje.

reklama

Dešimtmečio pabaigoje Berezovskio ir kitų oligarchų turtai pasiekė svaiginančias aukštumas. Tuo metu 7 žmonės kontroliavo 50% Rusijos nacionalinio produkto. Tačiau šventė negali trukti be pabaigos. Jelcino sveikata pašlijo ir oligarchai suprato, kad norint likti valdžioje, reikia surasti žmogų, kuris gins jų interesus.

Dešimtmečio pabaigoje jie susirado tokį žmogų, kurį Berezovskis įvertino kaip „sraigtelį“. Juo tapo KGB darbuotojas ir Peterburgo mero pavaduotojas V. Putinas. Berezovskis pažinojo Putiną, kadangi tasai jam jau buvo padėjęs automobilių versle. Patikėję, kad Putinas bus lojalus ir lengvai kontroliuojamas, oligarchai iš pradžių paskyrė jį FSB vadovu, paskui atidavė jam ministro pirmininko postą. Jelcinas galiausiai pasitraukė iš prezidento posto ir paliko Putiną savo įpėdiniu.

Labai greitai Berezovskis ir oligarchai suprato savo klaidą. Putinas iš karto pajudėjo link absoliučios valdžios. Jis susikvietė pačius įtakingiausiu oligarchus pas save. „Jūs susikrovėte didžiulius turtus. Jūs galite pasilikti juos sau. Bet nuo šio momento jūs esate verslininkai ir tiktai verslininkai“. – pasakė jis jiems. Mintis buvo aiški. Žaidimas baigtas. Putinas – ne sraigtelis ir oligarchams buvo visiškai aiškiai pasakyta trauktis iš kelio.

Mūsų dienomis dažnai iškyla klausimas: ar neprivers situacija Ukrainoje ir su ja susijusios sankcijos susivienyti oligarchų ir nuversti Putiną. Tačiau Putino Vakarai vėl nesuprato ir nepakankamai įvertino. Oligarchų, valdančių Rusiją, daugiau nebėra.

www