Tikrieji patriotai tautininkai ir konservatoriai petys petin drąsiai kovoja prieš kolaborantus

Nuotraukoje – dvi tos pačios monetos pusės.

Konservatorių veidas Algis Ramanauskas (vyriškoji konservatorės Rasos Juknevičienės versija) drąsiai išrėžė visą tiesą apie labai blogą poetę Salomėją Nėrį: „Pirma, ji buvo labai bloga poetė. Nežmoniškai bloga poetė. Ji buvo brunius. Antra, ji buvo kvislingė, paprasčiausia išdavikė. Nieko ji neklydo – puikiausiai žinojo, ką darė. Trečia – ji buvo žiauriai negraži, turėjo kašaloto kaktą, iš veido šiek tiek priminė klozetą.“

Perėmęs liberaliųjų pažiūrų filosofo Leonido Donskio terminologiją, dešinysis krikščionis drąsiai stato prie sienos jau mirusius kolaborantus, komunistus ir kitus tautos išdavikus, ant jų kapo lietuviškai dėdamas b…. Lietuvos patriotas nesibodi gražių epitetų ir šiandienos rusofašistams – aukso fondų verta konservatoriaus skraji frazė apie Rimą Tuminą: „Apsišikusi teatro beždžionė.“

Įdomi ir labai svarbi detalė: pagal grožį atskiriantis išdavikus nuo tautos didvyrių, aukščiau minimas konservatorius, kaip du vandens lašai panašus į tautininkus, deklaruojančius lygiai tas pačias vertybes panašiom intonacijom ir panašiais kamufliažais.

reklama

Tautininkai irgi drąsiai stoja kovon su kolaborantais, komunistais, fašistais ir kalbos išdavikais. Jų mitingai ir drąsūs kreipimaisi į prezidentę pagalbos, jau atnešė tautai nepaneigiamos ir apčiuopiamos naudos.

Susivieniję konservatoriai, liberalai, socdemai, darbiečiai Vidaus reikalų ministerijos lūpomis Seimui teikia įstatymo pakeitimą, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų (slapta bendradarbiavusių su buvusios TSRS specialiosiomis tarnybomis) pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka. Nuo Salomėjos Nėries mirties praėjo 70 metų, ją įtikino tokie pat drąsūs vyrai kaip šiandieniniai Lietuvos patriotai parašyti poemą Stalinui (šiandien tokie drąsūs vyrai prašytų parašyti poemą Grybauskaitei su Burokevičiumi ar Brazauskui su Landsbergiu), ji važiavo su jais į Maskvą, bet vėliau gailėjosi, meldė tėvynės atleidimo, prisipažino klydusi.

Bet tai nieko nekeičia – mes ir vėl drąsiai viską sutvarkysime. Visus gyvus šiandieną valstybės labui dirbančius kolaborantus įslaptinsime ir toliau šviesiai žengsim demokratinės, lygios tarp lygių ir laisvos Lietuvos keliu, o ant poetės kapo nunešime konservatoriaus Algio Ramanausko b…, kaip jis ir prašė.

Pabaigai pacituosime filosofo L. Donskio mintis: „Kas gi yra tas Azefo sindromas? Sugebėjimas tarnauti dviem viena kitą paneigiančioms politinėms jėgoms kone kasdien išduodant tuos, kurie ir taip kasdien rizikuoja savo gyvybe ir žvelgia mirčiai į akis? Savo nesaugios vaikystės slėpimas ir saugumo troškimas netgi ryžtantis susidėti su brutalia jėga, galbūt naikinančia tau artimus žmones ir tavo šalį? (...) Ne tik. Anot Štromo, tai savo pranašumo jausmas, apsaugantis nuo sąžinės priekaištų ir moralinių kančių, o sykiu ir įsitikinimas, kad nėra nei tiesos, nei tokių vertybių, dėl kurių vertėtų aukotis ir kurioms būtų galima skirti visą savo asmenybę. Tai psichologinis išdaviko šarvas, jo apsauginis mechanizmas.“

P. S.

Tautininkų plakatas, po kuriuo pasirašytų kiekvienas konservatorius ir jų prezidentė.

P. P. S.

Konservatoriaus A. Ramanausko citatoje minimo bruniaus – Arvydo Bruniaus dainelė apie LR prezidentę:

Ir dar viena: