Įvaikinimas vienalytėse porose yra palyginus naujas reiškinys, apie kurio hipotetinius pavojus ir menamus privalumus yra daug kalbama publicistikoje ir ideologizuotoje aplinkoje.
Tačiau rimtų mokslinių studijų šiuo klausimu nėra daug - būtent todėl, kad tai perdėm naujas reiškinys ir dar nėra sukaupta pakankamai duomenų. Tie tyrimai, kuriais mėgsta operuoti homoseksualizmo plėtros aktyvistai ir leidimo įvaikinti vienalytėms poroms entuziastai kaip taisyklė negali būti pripažinti rimtais, nes paprastai nelabai atitinka tokiems tyrimams keliamų reikalavimų ir iš esmės tėra bandymai kvazimoksliniai būdais pagrįsti ideologines nuostatas.
Jie daro įspūdį nebent silpnesnio maumenėlio žurnalistams bei tiems žmonėms, kam nepavyko gauti to, kas vadinama geru išsilavinimu.
Prestižinio mokslinio žurnalo Social Science Research numeryje patalpintas Teksaso Universiteto (University of Texas) profesoriaus Marko Regneruso (Associate Professor Mark Regnerus) tyrimas, skirtas būtent vienalyčių šeimų poveikiui juose auginamiems ir auklėjamiems vaikams nustatyti:
reklama
Pati tiriamoji studija ir jos medžiaga: New Family Structures Study (ICPSR 34392)
Taigi, turime tyrimą, kuris atitinka griežčiausius mokslinius reikalavimus ir jo rezultatai publikuoti viename pripažintų pasaulyje socialinių mokslų žurnalų.
Deja, jo rezultatai nėra itin džiuginantys homoseksualizmo plėtros lobby, matyt todėl apie juos tyli Lietuvos didžioji žiniasklaida, šiaip jau iškart puolanti trimituoti bet kokią palankią homoseksualizmo plėtrai žinią.
Tačiau pasaulio spaudoje tai yra labai plačiai aptariama ir nušviečiama mokslinė sensacija, neįdomi tik visokiems žiniasklaidos užkampiams.
Ką gi parodė prof.M.Regneruso tyrimas?
Deja, priešingai, nei dažnai teigiama homoseksualizmo plėtros aktyvistų pliauškalus nekritiškai perduodančioje spaudoje, jis atskleidė grėsmingas vaikų padėties tendencijas vienalytėse porose, palyginus su tradicinėmis šeimomis.
Šis tyrimas, apimantis 3000 žmonių ir publikuotas Social Science Research, ko gero, gali būti laikomas moksliškai patikimiausiu iš visų šia tema iki šiol paskelbtų mokslo darbų.
reklama
Prof.M.Regnerus rinko savo duomenis, panaudodamas atsitiktinės respondentų parinkties metodą, kai tuo tarpu ankstesni tokio pobūdžio tyrimai buvo atliekami neatsitiktinėse bei netipinėse mažose grupėse, pvz. apklausiant homoseksualistinių renginių dalyvius, specializuotų homoliteratūros knygynų lankytojus ar per LGBT-leidinius.
Be to, prof.M.Regnerus daugiau apklausinėjo pačius vaikus, o ne juos auginančius įvairių orientacijų tėvus bei globėjus.
Rekomenduoju visiems, kas neabejingas šiam klausimui, pasiskaityti ir būtinai išsisaugoti nuorodą į šį įspūdingą mokslinį tyrimą, publikuotą išties autoritetingame leidinyje.
Nes didelė tikimybė, kad mūsų tolerantiška spauda jį tiesiog nutylės, ir toliau skleisdama visokių homoseksualizmo plėtros aktyvistų bei jų interesus aptarnaujančių marginalinių kvazimokslinykų skleidžiamus teiginius.
Dar pasiskaitymui: Q & A with Mark Regnerus about the background of his new study
P.S. Kol kas pasaulinės homoseksualizmo plėtros organizacijos sutriko, gavusios šį skaudų mokslo smūgį į paširdžius. Mokslas yra mokslas - jo išvadų taip paprastai nepaneigsi.
Tačiau jau kaupiamos jėgos ir organizuojama netrukus prasidėsianti kampanija spaudoje ir massmedijose su visokių "vaikučius mylinčių" psichologų, psichiatrų ir kitokių pseudomokslinių "ekspertų" pagalba. Lietuvoje mums jau matytas vaizdelis su puikiai pažįstamais "vaikų draugų" veideliais.