Džo Baideno atviravimai

Ar pamenate?

Ką žadėjo - ištesėjo...

---

Šiomis dienomis įvyko šis tas įdomaus tuo požiūriu, kad viena iš Amerikos imperializmo figūrų – viceprezidentas Džo Baidenas – atvirai pasakė tai, ką galima buvo numanyti stebint žiniasklaidos pranešimus. Ir ką lietuviška buržuazinė žiniasklaida, dažniausiai atliekanti papūgos prostitutės vaidmenį, nutylėdavo arba nenorom pripažindavo savuoju, kiek šizofrenišku rakursu.

Baideno atviravimai Harvardo universitete atskleidžia įdomius augančių kapitalizmo prieštaravimų momentus. Stebint, kaip kinta pasaulio geopolitine konfigūracija, įdomu sužinoti iš tokios figūros, kad Vakarų Europos kapitalizmas iš tikrųjų nenorėjo konfliktuoti su Rusija dėl Ukrainos.

Prieš keletą dienų sakęs kalbą Harvarde Baidenas pareiškė, Europos Sąjungos šalys nenorėjo įvesti sankcijų Rusijai ir padarė tai tik stipriai spaudžiamos Vašingtono.

„Tai tiesa, kad jos to nenorėjo. Tačiau Amerika ėmėsi lyderio vaidmens ir JAV prezidentas to reikalavo. Kai kada jam teko statyti Europą į nepatogią padėtį, kad ši imtų veikti rizikuodama patirti ekonominių nuostolių“.

reklama

Įdomu sužinoti apie tokius niuansus kadais vieningoje „laisvojo pasaulio“ stovykloje. Tai reiškia, kad Vakarų Europa svyruoja ir abejoja Vakarų civilizacijos galia. Ir nors ji dar paklūsta Vašingtono diktatui, augantis Rusijos kapitalizmas jos akimis tampa pakankamai patrauklia galia, kad kiltų abejonių dėl konfliktavimo. Vakarų Europos kapitalizmas siejasisu Rusija.

Tuo pačiu Baidenas papasakojo įdomių niuansų apie įvykius kitame pasaulio regione – Artimuosiuose Rytuose. Jis pareiškė, kad Sirijoje veikiančius teroristus, tarp jų ir Alkaidos bei Islamo valstybės kovotojus, finansiškai ir kitaip rėmė Vašingtono sąjungininkai šiame regione.

„Mūsų pati didžiausia problema Sirijoje buvo mūsų sąjungininkai regione. Turkai buvo puikūs mūsų draugai, kaip ir sauditai, emiratų gyventojai ir kiti. Tačiau ką jie padarė? Jie taip norėjo nuversti Asadą, kad skyrė šimtus milijonų dolerių ir dešimtis tūkstančių tonų ginklų visiems, kas tik sutiko kovoti prieš Asadą.

Tiesa, žmonės, kurie gavo šią pagalbą, buvo Džebhat an-Nusra, Alkaidos kovotojai ir ekstremistiškai nusiteikę elementai, atvykę iš kitų pasaulio šalių. Manote, kad aš perdedu? Pažiūrėkite patys, kas iš viso to gavosi“.

Pasak jo, dabar Amerikos sąjungininkai regione suprato savo klaidą ir prisijungė prie Vašingtono pradėtos operacijos prieš Islamo valstybę.

Kiek naftos doleriais pertekę šeichai „suprato savo klaidą“, ir kiek Vašingtono operacija (per kurią bombarduojami tušti pastatai) iš tiesų yra rimta, atskiras klausimas. Tačiau žinant, kad istorija vystosi stichiškai ir nei viena iš pusių niekada negali būti tikra, kuo baigsis vienas ar kitas jos planas, galima iškelti ir šiek tiek kitokią versiją dėl Islamo valstybės ir apskritai situacijos Artimuosiuose Rytuose, nei buvo skelbta „Nacionalisto“ puslapiuose. Jei Vašingtono parama Ukrainos chuntai arba naujiesiems Hong-Kongomaidaunams yra akivaizdi, tai jo planai Islamo valstybei yra kur kas labiau migloti, jei apskritai yra. Vašingtonas rėmė šią grupuotę, kol ji veikė Sirijoje prieš Asadą. Jis vangiai reagavo ir tada, kai ji pasuko savo ginklus prieš šiitų vyriausybę Bagdade, suartėjusią su Iranu. Jam tai buvo naudinga. Tačiau panašu, kad Vašingtonas pradėjo jausti prarandąs kontrolę, kai šis viduramžiško fanatizmo Frankenšteinas pasuko prieš šiaurės Irako kurdus.

reklama

Dar daugiau, klausimas, ar ją prarado Vašingtonas, ar Saudo Arabijos, Kataro, Kuveito ir JAE kompanija. Šita kompanija, taip praturtėjusi per eilę pastarųjų dešimtmečių, kad jos policija važinėja su Lambordžiniais, akivaizdžiai negalėjo neįgyti savo ambicijų. Ir greičiau tuo, o ne vien Amerikos įsikišimu, yra paaiškinama prieš keletą metų nusiritusi perversmų banga arabų šalyse (deRmokratijos propagandistų praminta „arabų pavasariu“). Naujųjų Persijos įlankos galių nebetenkino daugiametis paritetas tarp tvirtų režimų, pasidalinusių arabų pasaulį. Jos tai ėmė laikyti savo interesų zona. Prasidėjo Artimųjų Rytų perdalijimas. Tai paaiškintų, kodėl per „arabų pavasarį“ krito toks JAV sąjungininkas kaip Mubarakas. Nes už to stovėjo ne tiek JAV, kiek naujoji Persijos įlankos super-buržuazija, paskendusi savo milijarduose.

Ir štai šis jos kryžiaus žygis už savo įtaką regione sudužo į Sirijos režimą, tvirtai remiamą vietinės liaudies. O reanimuojamos, vėl dūždančios ir vėl reanimuojamos nuolaužos išaugo į nevaldomą monstrą, kuris ėmė grėsti kitiems tų pačių JAV sąjungininkams regione, ir dar nežinia, ar negrės pačiai Persijos įlankos pietinio kranto kompanijai.

Žinoma, JAE ir Turkija jau pareiškė pasipiktinimą Baideno pareiškimu, o šis suspėjo jų atsiprašyti už netyčia leptėltą tiesą į akis. Tačiau esmė išlieka ta, kad šio regiono viešpataujančioji klasė pradėjo žaisti savo žaidimus, nevisai kaip Vašingtono vasalai. Tačiau tie žaidimai, kaip rodo naujojo Kalifato atsiradimas, gali baigtis ir nelabai gerai. Tai kažkuo primena Vakarų Europos bandymus nukreipti Hitlerį prieš Rusiją. Dabar sauditai ir Ko pabandė prieš Asadą nukreipti islamo fanatikų armiją. Ar naujieji kombinatoriai taip pat neprisižais?

Deja, toks daugiapoliškumo elementas, koks dabar, panašu, formuojasi Artimuosiuose Rytuose, nieko gero nežada. Tai niekuo negeriau už pačią Ameriką, ir kokį reakcijos šaltinį tai sukėlė, galima pamatyti naujajame Kalifate.

- M. B.