Lietuva dūsta nuo norvegiškų dujų

Valstybinė Norvegijos Karalystės įmonė pelnosi iš "nepriklausomos" Lietuvos "energetinės nepriklausomybės" machinacijos

Savo siekiu įrodyti ekonominę nepriklausomybę nuo Rusijos, Lietuva pati save įvarė į pačią tikriausią ekonominę aklavietę. Ne, čia kalba ne apie sankcijas, o apie tą suskystintų dujų terminalą (SGD) Klaipėdoje, pavadintą tokiu simbolišku vardu „Independence“, kurį Lietuva įsigijo „Gazprom“ pykčiui, norėdama nuo 2016-ųjų atsisakyti rusiškų dujų. Tiesą sakant, „Gazprom“ to labai ir nepastebėjo – Pabaltijis jo pardavimų struktūroje užima toli gražu ne pačią svarbiausią vietą.

O štai pati Lietuva pastebėjo, ir dar kaip – įsigijusi tikriausią skrynią be rankenų – kaip nešti neįsivaizduojama, o mesti gaila – „širdis krauju apsipila“, be to mesti ir nesigauna – sutartys dujų tiekimui jau pasirašytos.

reklama

Tačiau, kaip jau buvo rašyta, pats savaime terminalas Lietuvai nuostolingas. Buvo planuota, kad jo dujos bus tiekiamos Estijai ir Latvijai, tačiau jos, tų dujų, kurios kainuoja 1,5 karto brangiau, nei rusiškos – atsisakė. Pačiai Lietuvai tiek suskystintų dujų nereikia, juolab, jeigu perėjus vien prie jų, tai apšildymo kaina šoks iki dangaus, o pramonės likučiai taps visiškai nerentabilūs.

Lietuva pabandė tiekti dujas Ukrainai, tačiau „Gazprom“ ir Baltarusija atsisakė suteikti Lietuvai leidimą naudotis savo dujų paskirstymo sistema, kas nekelia nuostabos, juk su kaimynais vertėtų sugyventi taikiai, o Lietuva apie tai seniai užmiršo.

Liko paskutinė priemonė – valstybinė kompanija Klaipėdos nafta, kuri yra SGD terminalo „Independence“ operatorė, kreipėsi į norvegų kompaniją Statoil su prašymu sumažinti tiekiamų dujų kiekį, apie ką pasauliui pranešė kompanijos generalinis direktorius Mantas Bartuška. O ką daryti? Paklausos nėra, ir nenusimato – mokėti pusantro karto brangiau niekas nenusiteikęs, net savo vartotojai, nekalbant jau apie kaimynus „Baltijos tigriukus“.

Čia žinoma, Lietuvos valdininkai sukruto, sujudo nenorėdami prarasti veido, puolėsi ieškoti pasiteisinimų. Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis operatyviai paneigė Klaipėdos naftos informaciją.

„Dabar išbandomi įvairūs SGD terminalo darbo režimai, jo galimybės“, – pareiškė ministras.

Bet juk meluoja. Kokie jau čia įvairūs darbo režimai. Pagal ilgalaikę sutartį dėl suskystintų dujų tiekimo, kurią kvailai pasirašė lietuviai, kompanija Statoil turi tiekti Lietuvai 5 metų eigoje, po 0,54 mlrd kub/m dujų kasmet. Be to, tai minimalios būtinos metinės dujų tiekimo apimtys, mažiau kurių Lietuva dujų nusipirkti negali. Tiksliau, kaip čia pasakyti..gali, tačiau pinigus reikia sumokėti už visus 540 mln kubinių metrų dujų.

reklama

Tai štai, pasirodė, jog ne vienintelis „Gazprom“ reikalauja vykdyti prisiimtus pagal sutartį įsipareigojimus – Vakarų kompanijos išsukioti rankas sugeba ne ką blogiau. Nieko asmeniško – tik verslas.

O dujų jau nebėra kur dėti – norvegiškų suskystintų brangių, niekas imti nenori, o neoficialiais duomenimis šiemet Ligas jau turi perteklinių likučių apie 150-200 mln kub/m dujų, užpirktų Norvegijoje, sekančiais metais situacija gali dar pablogėti ir neparduotų dujų gali likti apie 240 mln kubinių metrų. Ir kur jas dėti – leisti į atmosferą?

Tarp kitko, Statoil, Bloomberg pareiškimą komentuoti atsisakė, laikydamasi pilnos tylos. Tai ir suprantama – pasirašei sutartį – pinigus pirmyn. Verslą reikia daryti europietiškai, civilizuotai, o ne per, patys suprantate ką.

Taip kad, SGD terminalo pavadinimas „Nepriklausomybė“ (Independence) dabar išrodo labai simboliškai, padarius Lietuvos valstybę priklausoma nuo savo pačios skuboto ir neapgalvoto sprendimo.

P.S. Besidomintiems pateikiami įdomūs paskaičiavimai lietuviškų SGD atžvilgiu. Formaliai norvegų dujos yra netgi pigesnės, nei tiekiamos „Gazprom“, tačiau jų pilna kaina gerokai aukštesnė.

Norvegiškų dujų kaina sudaro 328,9-365,5 dolerius už 1000 kubinių metrų dujų. Tačiau pridėtinės išlaidos SGD terminalui prideda dar 145 dolerius 1000 kub/m. Dujų (į ją įeina terminalo nuomos kaina ir įrangos amortizacija). Plius už suskystinimą-išskystinimą dar 60 dolerių už 1000 kub/m. Na ir pelnas nors koks turi būti, nors pats mažiausias, nors 5 doleriai už 1000 kub/m. Štai ir gaunasi 539-576 doleriai.

O „Gazprom“ tiekia dujas po 370 dolerių, bet tai jau galutinė kaina. Štai taip ir gaunasi maždaug 1,5 karto kainos skirtumas lyginant norvegiškas dujas su rusiškomis.

gentlemanstory.net