Vakarų spaudos apžvalga: Tsipras gelbėja Graikiją Peterburge – ES sunerimusi

LDiena.lt: Sarmatas.lt pristato Vakarų spaudos apžvalgą, kuri puikiai iliustruoja, pro kokius akinius savo skaitytojams pasaulį rodo vakaroidinės masinio manipuliavimo priemonės.

Nieko keisto, kad vakarietiškas "intelektualas" naudojantis savo šalių "intelektualiąją" produkciją niekaip nesugeba suprasti nei Putino, nei Rusijos, nei savo pačių vietos ir paskirties šiame pasaulyje ir yra tik klusnus manipuliatorių valios vykdytojas.

Su kuo juos visus bei mus ir sveikinu.
---

Penktadienį Graikijos premjeras susitiko su Rusijos prezidentu SPIEF „laukuose“. „Graikijos aklavietė“ suteikia Rusijai viliojantį pretekstą įsikišimui. Negi Putinas pasiūlys skolose skendinčiam Aleksiui Tsiprui paskolą mainais į pasižadėjimą stabdyti ES sankcijų prieš Rusiją pratęsimą? Jei Maskva Tą padarys, tai finansinė krizė pavirs geopolitine, rašo MIP. The Guardian analizuoja, kodėl „Graikija ir Rusija laiko save pažemintomis“.

„Aleksio Tsipro vizitas į Rusiją, antras per keletą mėnesių , iššaukė įtarimus, jog Vladimiras Putinas gali pasiūlyti Graikijos vyriausybei būtinų lėšų paskolą mainais į pažadą stabdyti antirusiškas sankcijas iš ES pusės“, – rašoThe Financial Times.

Putinas ne kartą buvo minėjęs apie per amžius šalia kits kito gyvavusius dvasinius bei kultūrinius ryšius tarp Graikijos ir Rusijos, kurie, anot jo, savo šaknimis nueina gilyn į bendrą pravoslavų tikėjimą. Vienas rusų bankininkas Sankt Peterburge pavadiną tą priežastimi, paaiškinančia griežtą Atėnų priešinimąsi ES reikalavimams: esą, Rusija lygiai taip pat priešinasi Vakarų sankcijoms. „Tai tipiška krikščioniška-pravoslavų dvasia“, – pareiškė bankininkas.

reklama

„Jam liko tik viena diena išgelbėti Graikijos ateitį. Kodėl jis čia? – užduoda klausimą East Capital partneris, Jacob Grapengiesser, turėdamas omenyje Sankt Peterburgo tarptautinį ekonominį forumą (SPIEF). – Problemos mastas tiek didelis, jog Rusija negali sau leisti išskirti jos sprendimui lėšų, nors kažkiek artimų apimtimi tai sumai, kiek reikia.“.

Anot Jurijaus Solovjovo, VTB banko vyriausio vadybininko, jokios derybos dėl Graikijos finansavimo nevyksta, praneša korespondentai, papildydami, jog Solovjovas susirūpinęs tuo, kad Graikijos krizė neišprovokuotų dar vieno užsienio smūgio Rusijai.

„Prezidentas Putinas – rusų tautos akyse herojus, todėl, kad nepasiduoda Vakarams. Bet jis gali gauti ištisą minią naujų gerbėjų Graikijoje, ir tai bloga naujiena JAV bei Europai“, – rašo Foreign Policy David Francis.

„Palikdamas susitikimą su Europos šalių finansų ministrais ketvirtadienį Liuksemburge, Aleksis Tsipras buvo ne ką arčiau galimybės išmokėti skolą TVF, nei į jį atvykdamas, – rašo autorius, primindamas, jog Graikija privalo išmokėti 1,8 mlrd dolerių skolos. – Sandėrio sudarymo perspektyvos iki kraštutinio laiko – liepos 1-osios tampa vis labiau miglotomis, ir ekspertai prognozuoja, kad Tsipras kreipsis pagalbos į Maskvą“.

„Nesinorėtų, jog Europai tektų turėti reikalų su Graikija – esančia NATO – kuri nelauktai pradės pataikauti Rusijai“, – pakomentavo amerikiečių ekspertas Sebastian Mollebi.

Toliau kalbama, jog Angela Merkel atsiduria sudėtingoje padėtyje. Vokiečiai nebenori daugiau „mokėti už Graikiją“, tačiau Vokietijos kanclerę spaudžia Vašingtonas, reikalaujantis, jog ji išsaugotų vienybę ES viduje, kuri neleis visko sugriauti, kai reikalas prieis prie sankcijų.

Merkel „nepatinka idėja“, jog Putinas gaus Graikiją dovanų, jei ji nusisuks nuo Vakarų Europos“, mano Mollebi.

Eurozonoje stiprėja nuotaikos palaikančios Graikijos išėjimą iš ES, rašo The New York Times. „Iš visų begalinių reikalavimų ir normų, gyvuojančių europietiškajame valiutiniame klube, viena auksinė taisyklė persveria visas kitas: narystė jame reikalauja laikytis sąlygų“. Įstojusiai į €uro-zoną 2001-aisiais ir gavusiai finansinę pagalbą pastaruosius penkerius metus Graikijai kalbėjo tą patį: norėdama priklausyti bendrijai ji privalo atitikti griežtus ekonominius standartus.

Dabar Europoje pradeda imti viršų nuomonė, jog jos ambicingam valiutiniam projektui bus geriau, jeigu Graikija tiesiog jį paliks, kalbama straipsnyje.

reklama

„Ypač Vokietijoje juntami nuogąstavimai, jog naujai suteikti kreditai Graikijai be įsipareigojimų vykdymo mažinant išlaidas, taps lemiamu žingsniu link taip vadinamos transferinės (Pašalpų) sąjungos, kuriai esant labiau turtingos šalys „duoda išmaldą“ Graikijai ir kitoms silpnesnėms šalims“, – pastebi žurnalistas.

„Jeigu maža šalis šantažo keliu gali priversti kitas šalis nares gyventi transferinės sąjungos taisyklių pagrindu, be sąlygų ir kontrolės – tai €uras neišgyvens“, – mano Amerikiečių verslininkystės instituto ekspertas valstybės skolos klausimu Adam Lerrick.

„Defoltas ir išėjimas – tai vienintelis variantas“, – mano Costas Lapavitsas, mokęsis Londone ekonomistas, dabar esantis graikų parlamento nariu nuo “Syrizos” partijos.

Jau daugelį metų Lapavitsas tvirtina, jog Graikijai geriausiai yra turėti nepriklausomą nacionalinę valiutą ir galimybę priimti sprendimus dėl išlaidų ir kreditų savarankiškai be apribojimų, uždedamų Europos, rašo straipsnio autorius, pridėdamas neseniai vykdytos apklausos duomenis: 58% „Syriza“ partijos narių palaiko sugrįžimą prie drachmos.

„Šiomis dienomis stebint naujienas gali susidaryti įspūdis, jog Europoje viešpatauja pažeminimo politika“, – pastebi The Guardian apžvalgininkė Natalie Nougayrède. Iš Graikijos ir Rusijos pasiekia skundai į tai, jog šio šalys – priespaudos aukos, jų orumas nukentėjo, jų gerovei gresia priešiškos išorės jėgos. Tiesa, tą reikėtų priimti diplomatijos kontekste: „Graikijos derybos su kreditoriais priėjo prie krizinės ribos. Rusijos režimas, praėjusiais metais pradėjęs karą Ukrainoje, vykdo strategiją, kurios tikslas – savo naudai perrašyti „post šaltojo karo periodo“ taisykles.

Tačiau pažeminimo pojūtis – nesuvaidintas.

Ekonominių sunkumų Graikijoje ir Rusijoje priežastys – griežto taupymo priemonės, pajamų sumažėjimas arba sankcijų pasekmės. Bet nei Vakarai, nei Europa niekada nesiekė pažeminti šių šalių nacionalinio orumo, mano autorius.

„Pavyzdžiui, jeigu iš tiesų būtų vykdoma ilgalaikė kampanija prieš Rusiją, 1991-aisiais, tuometinis JAV prezidentas Džordžas Bušas-vyresnysis būtų palaikęs Ukrainos siekį tapti nepriklausoma. Tačiau jis, atvirkščiai, viešai pasisakė prieš tai“, – rašoma straipsnyje.

Iš tiesų, 1990-aisais buvo daroma viskas, kad tik nepažeminti Rusijos, mano Nougayrède, užsimindama apie Vakarų pagalbą, apie Rusijos pakvietimą į Europos Tarybą, „didžiąją septyniukę“ ir PPO, o taip pat apie tai, jog NATO atsargiai derino kontaktus su Rusija, „Europa užmerkdavo akis į karus Čečėnijoje“, o ES pradėjo „strateginę partnerystę“ su Rusija.

Tuo pačiu Vakarai neatsižvelgė į „rusų valdančiosios kastos mentalitetą“, pripažįsta žurnalistė. Pirmajame XXI amžiaus dešimtmetyje Vakarai žvelgė į Rusiją „geraširdiškai nepastebėdami“, priimdami norimą už esamą. „Tačiau metai ėjo, o Rusija negalėjo modernizuotis, ir Putino režimas ėmėsi permesti kaltę Vakarams už savo paties nesugebėjimą kažką padaryti“, – rašo ji.

Kalbant apie Graikiją, tai ES lyderiai neteisingai įvertino jos lygmenį. „To pasekmė, jog perėjusi prie €uro Graikija žymiai pataisė savo ekonominę statistiką, jaučiasi iki šiol“, – rašoma straipsnyje.

ES neteisingai kovojo su €uro-zonos krize, o griežto taupymo priemonės stipriai smogė Graikijai. Tačiau dabartinė padėtis Graikijoje – didžiąja dalimi jos pačios vyriausybės sprendimų rezultatas. Ir taip, stambios oligarchinės struktūros ir pravoslavų cerkvė vengia mokestinės naštos“, – rašoma straipsnyje.