Buvusią Seimo narę N. Venckienę prokurorai įtaria padarius 39 nusikalstamas veikas

Akimirka iš mergaitės išlaisvinimo operacijos – policija šalina kliūtį

Kauno apylinkės teismas (teisėja Jurga Vasiliauskienė) 2015 m. vasario 29 d. nutartimi patenkino Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dariaus Jakučio 2015 m. vasario 24 d. pareiškimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo įtariamajai Neringai Venckienei (jai nedalyvaujant).

Nors prokuroro prašyme surašytos N. Venskienės padarytos 39 nusikalstamos veikos, teismo nutartimi nustatyta, kad N. Venckienė įtariama, padariusi 35 nusikalstamas veikas – 5 nusikalstamos veikos priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, 30 nusikalstamų veikų priskiriamos prie nesunkių nusikalstamų veikų. Teismas nutartyje „nutylėjo“ ir dar keletą prokuroro metamų N. Venckienei įtarimų – pagal BK 119 straipsnį „Šnipinėjimas“, 121 straipsnį „Antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimas ir veikla“, 123 straipsnį „Piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais“

Paskutinis BK straipsnis pripažįsta kaltu tą, „kas būdamas įgaliotas atstovauti Lietuvos Respublikai palaikant santykius su kita valstybe ar kitos valstybės organizacija ar tarptautinėje viešojoje organizacijoje viršijo įgaliojimus arba sąmoningai neatliko pareigų, arba netinkamai jas atliko ir dėl to padarė Lietuvos Respublikos interesams prieštaraujančią veiką, dėl kurios padaryta ar galėjo būti padaryta didelės žalos“.

reklama

Teismas nustatė, kad faktinių duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamoji padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakanka, tai – pareiškimai ir pranešimai, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, dokumentai, vaizdo įrašai, teismų sprendimai, informacija viešoje erdvėje, kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai. Visa tai atsispindi ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kuri sudaryta iš penkių į vieną sujungtų ikiteisminių tyrimų.

Didžiąją  įtarimų dalį sudaro nusikalstamos veikos, kuriomis N. Venckienė, „veikdama organizuotoje grupėje ir kartu su Audrone Skučiene jai vadovaudama“ nurodydavo asmenims sekti A. Ūsą ir jo artimuosius, L. Stankūnaitę, advokatą G. Černiauską, advokatę L. Kraujutaitienę, Milinių šeimos narius, antstolė S. Vaicekauskienę ir kitus asmenis, rikti apie juos informaciją, o vėliau kai kuriuos duomenis viešai paskelbti. Nemažai nusikalstamos veikos epizodų N. Venckienei inkriminuojama už tai, kad ji apšmeižė mirusį (taip rašoma teismo nutartyje) teisėją J. Furmanavičių, V. Milinį ir A. Ūsą.

Buvusi teisėja ir Seimo narė kaltinama ir piktnaudžiavimu tarnyba, padarant didelę – 7 327,76 Lt žalą valstybei, kai savo veiksmais trukdė vykdyti teismo sprendimą, bei organizavimu Seimo nario Ryto Kupčinsko padėjėjos Ramintos Baltuškienės piktnaudžiavimą tarnyba, kai, siekdama sutrukdyti teismo sprendimo vykdymą, davė nurodymus kreiptis į įvairias valstybės institucijas, o gautus atsakymus perduoti jai. Iš teismo nutarties neaišku, ar Seimo nario R. Kupčinsko padėjėjai R. Baltuškienei yra pareikšti kaltinimai piktnaudžiavimu tarnyba, kurį suorganizavo N. Venckienė (taip rašoma teismo nutartyje).

reklama

Prokuroras teigia, kad savo viešais pasisakymais įvairiose transliuojamose laidose, kaip antai, „Akistata“, „Paskutinė instancija“ ir kt., bei savo knygoje „Drąsiaus viltis – išgelbėti mergaitę“, N. Venckienė menkina mūsų valstybės autoritetą, žemina prokurorus, teisingumą vykdančius teismus, tuo pakirsdama žmonių pasitikėjimą mūsų valstybės teisine sistema.

Už tai, kad keli organizuotos asmenų grupės nariai viešai pasisakė, jog Lietuvoje reikia pučo-perversmo, Maidano, visas vyriausybes ir parlamentus reikia susprogdinti ir pastatyti iš naujo,  N. Venckienė yra įtariama viešais raginimais smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

2010 m. vasario 10 d. nesankcionuoto mitingo metu prie Kauno apygardos prokuratūros pastato N. Venckienės mažametis sūnus Karolis Venckus su nenustatytais mažamečiais asmenimis sugiedojo iškraipytą Lietuvos Respublikos himno tekstą. Dėl šio fakto N. Venckienei reiškiami įtarimai dėl valstybės simbolių išniekinimo.

Teismas skyrė griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, atsižvelgdamas į tai, kad N. Venskienė kartu su Audrone Skučiene subūrė organizuotą grupę asmenų daryti nusikalstamoms veikoms, o tai rodo jos didesnį pavojingumą visuomenei, kad po 2012 m. spalio 9 d. jai įteikto pranešimo apie įtarimą atsisakė duoti parodymus ir pradėjo slapstytis, jos gyvenamoji vieta šiai dienai nėra žinoma, todėl paskelbta N. Venckienės paieška.

Teismo nutartyje teigiama, kad šiuo metu sujungtame ikiteisminiame tyrime 2015 m. gegužės 22 d. surašytas apibendrintas pranešimas apie įtarimą N. Venckienei, tą pačią dieną priimtas nutarimas pripažinti N. Venckienę įtariamąja, ketinama kreiptis su teisinės pagalbos prašymais į užsienio valstybes dėl įtariamosios išdavimo Lietuvos Respublikai pagal naujai surašytą apibendrintą pranešimą apie įtarimą.

Nepatvirtintomis ekspertai.eu žiniomis, įtarimai vienam žmogui padarius 39 nusikalstamas veikas – absoliutus Lietuvos rekordas.

Todėl ekspertai.eu kreipėsi į leidinio „Lietuvos rekordai“ leidėjus, prašydami įvertinti šį pasiektą rezultatą ir užfiksuoti rekordą.

Susiję: