Dauguma vokiečių nepasiruošę ginti NATO partnerių

Įdomu, ar Vokietijos saugumas šituos prieš NATO protestuojančius piliečius irgi krato kaip "antivalstybinius junginius organizuojančius elementus"?

Vašingtonas – mirti už Pabaltijį, jei užpuls Rusija? Greičiausiai ne, sako vokiečiai. Amerikiečių specialistų vykdyta apklausa parodo, kokiu būdu konfliktas Ukrainoje pakeitė požiūrį į NATO – rusai ir ukrainiečiai taipogi buvo apklausti.

Besitęsiantis konfliktas tarp Rusijos ir Vakarų daro įtaką visoms jame dalyvaujančioms valstybėms. Tuomet, kai dauguma žmonių gyvenančių NATO šalyse laiko Rusijos prezidentą atsakingu už Ukrainos krizę, Rusijoje jo reitingas auga, ir, be to, daugėja rusų, neigiamai žiūrinčių į ES ir NATO.

Tokie rezultatai tyrimo, vykdyto amerikiečių centro Pew-Research-Center. Rusijoje, Ukrainoje, o taip pat aštuoniose valstybėse NATO narėse (JAV, Kanadoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Britanijoje) buvo vykdytos reprezentatyvios apklausos.

Jei įdėmiau žvilgtelėti į susvetimėjimą tarp Rytų ir Vakarų, tai atkreipia dėmesį žmonių nuotaikos vienoje šalyje – Vokietijoje. Jokioje kitoje NATO šalyje skeptiškas požiūris į savo pačių gynybinę sąjungą nėra toks žymus, o santūri pozicija Ukrainos įvykių atžvilgiu – tokia aiški.

reklama

- 58% apklaustų vokiečių pasakė, jog Vokietija, „rimto karinio konflikto“ tarp Rusijos ir kaimyninės NATO šalies, neateis į pagalbą savo sąjungininkei karine prasme. Tai pats aukščiausias rodiklis, ir šiuo santykių Vokietija lenkia Prancūziją (53%) ir Italiją (51%), tada, kai vidutinis rodiklis NATO šalyse yra apie 42%. Ir tik 38% vokiečių suteiktų pagalbą partneriui – tai yra, įvertintų Aljanso Statuto 5 straipsnį: vieno užpuolimas laikomas visų užpuolimu.

- Tuo pat metu 68% vokiečių mano, jog Jungtinės Valstijos tokiu atveju imsis karinio pobūdžio veiksmų tam, kad apginti NATO partnerius.

Vis mažiau vokiečių išlaiko palankų požiūrį į NATO: jei 2009-aisiais 73% vokiečių pasakė, jog jie pozityviai žvelgia į Vakarų gynybinį aljansą, tai 2015-aisiais tokių liko viso 55%. Jokioje kitoje NATO šalyje pasitikėjimo praradimo lygmuo nėra toks žymus.

– Tuo metu, kai visos be išimties NATO šalys kaltina, pirmiausia, Rusiją, ir antra, taip vadinamus "prorusiškus separatistus" dėl prievartinių veiksmų Ukrainoje, – Vokietijoje šie rodikliai žemesni lyginant su visomis likusiomis šalimis: 29% vokiečių kaltina Rusiją; 25% vokiečių mano, jog kalti yra "separatistai"; 12% vokiečių kaltina Vakarus.

– Žymi dauguma vokiečių (71%) palaiko pagalbos teikimą Ukrainai, ir šiuo požiūriu Vokietija nesiskiria nuo kitų šalių NATO narių. Tačiau tik 19% vokiečių palaiko pasiūlymą tiekti ginklus Ukrainai, ir tokie pat žemi rodikliai šiuo klausimu Ispanijoje bei Italijoje. Tuo metu Lenkijoje 50% apklaustųjų pasisakė už ginklų tiekimą į Ukrainą.

– Labiau aktyviai, lyginant su kitais apklausos dalyviais, vokiečiai pasisakė prieš Ukrainos narystę NATO: 57% vokiečių atmeta tokią idėją. Vokiečiai taip pat lenkia kitus savo negatyviu požiūriu į Ukrainos narystės Europos Sąjungoje galimybę: 54% vokiečių pasakė „NE“.

reklama

– Tarp Rytų ir Vakarų vokiečių pastebimi žymūs skirtumai. Jei būtų buvę apklausti tik vakariniai vokiečiai, tai nuokrypis nuo vidutinių rodiklių NATO nebūtų toks žymus. Kaip pavyzdžiui, apie 19% vakarų vokiečių, tačiau 40% rytinių vokiečių teigiamai žiūri į Putiną.

– 26% vakarinių vokiečių pasisako už sankcijų Rusijai anuliavimą; tarp rytinių vokiečių šis rodiklis sudaro 42%. Tuo metu, kaip 40% apklaustų vakarų vokiečių būtų pasirengę ateiti į pagalbą kitai valstybei NATO narei, tarp rytų vokiečių tokių atsiranda tik 28%.

NATO kariniam blokui priklausančių valstybių, karo reikmėms skiriamos lėšos

Apklausos, vykdytos Pew centro specialistų Ukrainoje (neskaitant Krymo, Lugansko ir Donbaso), duomenimis, šios šalies gyventojai mažiausiai tikisi naudos iš karinės konfrontacijos, ir daugiausiai tikisi išspręsti konfliktą derybomis su Putinu ir separatistais:

– 47% apklaustų ukrainiečių pasisakė už derybas; tada, kai 23% šios šalies gyventojų nori išspręsti šį konfliktą karinės jėgos pagalba.

– 67% ukrainiečių norėtų, jog jų šalis būtų ES sudėtyje; 53% ukrainiečių pasisako už Ukrainos stojimą į NATO.

Rusijoje, kaip rodo vykdytos apklausos rezultatai, Ukrainos konfliktas, nežiūrint į ekonomikos susilpnėjimą, privedė prie Putino pozicijų sustiprėjimo, o taip pat tapo nacionalizmo augimo priežastimi.

– 63% apklaustų rusų pakankamai pozityviai žiūri į savo šalį – lyginant su 2013-aisiais, juntamas padidėjimas 34 procentiniais punktais.

– 61% rusų mano, jog kai kurios kitų šalių dalys iš tiesų priklauso Rusijai.

– 88% rusų tiki Putinu, ir jie mano, jog tarptautinių klausimų sferoje jis veikia visiškai teisingai. Tai pats aukščiausias Rusijos prezidento rodiklis nuo Pew centro apklausų vykdymo pradžios (nuo 2003-ųjų).

– 81% rusų neigiamai vertina Jungtines Valstijas, po to šiame sąraše seka NATO (80%), Europos Sąjunga (60%) ir Vokietija (56%).

– Tik 28% apklaustųjų rusų su pasitikėjimu vertina federalinės kanclerės Angelos Merlkel veiklą pasaulinėje arenoje; amerikiečių prezidento šis rodiklis sudaro tik 11%.

Viso buvo apklausta 11 tūkstančių 116 suaugusių žmonių dešimtyje šalių, o pati apklausa vyko nuo balandžio 6-osios iki gegužės 15 imtinai.

spiegel.de