Socialdemokratų demagogija: Darbo kodekso liberalizavimas ir pensijų indeksavimas

“Kairiuoju” save klaidingai įvardijantis premjeras A. Butkevičius ir “laisvosios rinkos” šauklys G. Nausėda – iš vien už Darbo kodekso liberalizavimą ir baudžiavos Lietuvoje įteisinimą

Kaip visi tikriausiai puikiai žinome, „kairioji“ Algirdo Butkevičiaus socialdemokratų vyriausybė baigia „prastumti“ garsųjų Darbo kodekso liberalizavimo projektą, kurio pasekmės bus dar labiau pablogintos sąlygos Lietuvos dirbantiesiems ir žymiai sustiprintos kapitalistinių darbdavių savivaliavimo galimybės.

Tačiau tie patys socialdemokratai, tikriausiai suprasdami, kad šitoks „manevras“, kurį tokie „laisvos rinkos“ šaukliai kaip Gitanas Nausėda laiko „geriausiu“ kada nors „nepriklausomos“ Lietuvos valdžios priimtu sprendimu, didelio liaudies pritarimo nesulauks, garsiai trimituoja apie pensijų indeksavimą, kuris esą turėtų pakelti, bent kuriam laikui, Lietuvos piliečių gaunamas pensijas.

reklama

Ši naujiena negali mums nepriminti dar anksčiau buvusio A. Butkevičiaus patarėjo, Stasio Jakeliūno prisipažinimų apie tikrąjį Lietuvos politinio „elito“ charakterį: S. Jakeliūnas atvirai pripažino faktą, kurį įžvalgesniems piliečiams nebūtų sunku ir numanyti – kad A. Butkevičius, darydamas sprendimus, remiasi nei kokiais nors ideologiniais motyvais, nei praktiniais ekonominiais apskaičiavimais, o paprasčiausiu apsvarstymu, kas padės jo partijai (socialdemokratams) sėkmingai pasirodyti sekančiuose rinkimuose, taip sakant, pakelti savąjį „imidžą“.

Akivaizdu, kad pensijų indeksavimu socialdemokratai desperatiškai stengiasi pasikelti savo reitingus prieš artėjančius 2016-ųjų Seimo rinkimus: ir, tiesą pasakius, yra visai nemenki šansai, kad jiems pavyks pasiekti savo; jokia radikali opozicija Lietuvoje esamu momentu platesniu mastu nėra susiorganizavusi, bent jau tiek, kad galėtų adekvačiai dalyvauti rinkimuose; o kai dėl aiškiai „nuodėmingo“ Darbo kodekso liberalizavimo, tai jis paveiks ne pensininkus, bet, visų pirma, dirbančiuosius, profesinį išsilavinimą įgijusį jaunimą bei vidurinio amžiaus lietuvius, kurie bus priversti arba kovoti už savo teises, arba paprasčiausiai pasekti kitų tautiečių pavyzdžiu ir emigruoti.

Tuo tarpu pensininkai, kurie, efektyvios propagandinės kampanijos ir šalyje apskritai vyraujančios apatijos ir politinio idiotizmo dėka, dėkos socialdemokratams už „dosnią“ pensijų reformą, ims ir nubalsuos už tą pačią „kairiuosius“ imituojančių apsišaukėlių socialdemokratų partiją.

Negalime nepripažinti, kad ponas A. Butkevičius ir Ko šiuo atveju elgiasi iš tiesų gudriai ir apsukriai, tačiau taip pat negalime nepasakyti, kad vyriausybės nuolaidos pensininkams ir garsus jų skelbimas yra amoralios politinės demagogijos – be kurios šiuolaikinė buržuazinė santvarka negalėtų išsiversti – pavyzdys.

Tai yra svarbi tiesa, kurią privalome dar ir dar kartą aiškinti savo tautiečiams: kad socialdemokratai yra lygiai tokia pat oligarchinė partija, kaip ir liberalkonservatoriai, atstovaujanti ne dirbančiųjų, bet oligarchų klasės interesus, kuri, dėka gudrių „viešųjų ryšių“ specialistų ir cinišką demagogiją įvaldžiusių politikierių, sugeba masių akyse susikurti „teisuolių“ ir „geriečių“ įvaizdį.